Лора Айдинг - Daktaras Tobulasis

Dabar Hana gailėjosi, kad jo neatstūmė. O galėjo. Nusiteikusi atšvęsti ypatingą progą, ji negalvojo apie atsargumą ir tiesiog nuvyko pas jį.

O dabar juodu turės drauge dirbti.

Rūstus Džeiko žvilgsnis ją supykdė.

– Pats nesupranti, ką kalbi, – atšovė ji. – Kai susitikome, jei gerai pamenu, tau ant kaktos nebuvo parašyta, kad esi Čikagos ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas. Iš kur galėjau žinoti, kas tu toks? O šiandien – pirmoji mano darbo diena.

– Esu tikras, kad pažinai mane iš penktadienio vakarą vykusio priėmimo, – nė per sprindį nenorėjo nusileisti jis. – Nekaltinu tavęs, jog nori kilti karjeros laiptais, bet ar nemanai, kad permiegoti su manimi buvo pernelyg įžūlu?

Hana su pasibaisėjimu žiūrėjo jam į akis. Jis tikrai tiki tuo, ką sako! Negi išties mano, kad ji viską suplanavo? Tokios nesugadintos savimeilės dar reikia paieškoti.

– Tiesą sakant, priėmime nedalyvavau. Bet žinai ką? Labai gailiuosi, kad negalėjau atvykti, nes jei būčiau dalyvavusi, būčiau žinojusi, kas toks esi, ir išvengusi šios gėdingos situacijos. Patikėk, jei būčiau bent nutuokusi, kas tu toks, nė už ką nebūčiau, na, supranti... – Ji vos ne vos nutraukė karštligišką vapėjimą. Pakaks!

Išsaugoti orumą šio žmogaus akyse jai vis tiek nepavyks. Tad geriau jau nešdintis ir mąstyti apie profesinius reikalus.

– Manai, patikėsiu, kad nežinojai, kas esu? – skeptiškai paklausė jis.

Hana kilstelėjo smakrą. Jei nebūtų sugebėjusi už save pakovoti, niekada nebūtų tiek pasiekusi.

– Gali tikėti, kuo tik nori, daktare Holtai, – ramiai pasakė ji. – Man tai visai nerūpi. Dėl manęs – galime apsimesti, kad to nelemto nutikimo nė nebuvo. – Džeikas prisimerkė, tarsi jos žodžiai būtų jį užgavę. Išlikti šaltakraujiškai nebuvo lengva. – Tam, kad tapčiau ordinatore, turėjau daug dirbti ir tikrai dabar nerizikuočiau savo reputacija. Tikiuosi, aiškiai pasakiau? Ar turėsime dar labiau apsidrabstyti purvais?

Netikrumo ugnelė žybtelėjusi Džeiko akyse suteikė Hanai pasitenkinimo jausmą. Akimirką jai beviltiškai norėjosi, kad viskas būtų kitaip. O, jei Džeikas nebūtų toks velniškai patrauklus. Ir seksualus. O dar Traumatologijos skyriaus vedėjas! Iš visų vyrų, su kuriais ji būtų galėjusi permiegoti, būtinai turėjo išsirinkti būtent šį! Galėtų tapti profesionalia vienintelės laisvos nakties gadintoja.

Jis kilstelėjo petį, tarsi jam tai būtų nė motais.

– Puiku. Įsivaizduok, kad tos nakties nebuvo.

Haną netikėtai apėmė praradimo jausmas. Jo lengvas pasidavimas ją be galo suerzino.

Žinoma, kaip tik to ji ir norėjo. Tiesa? Tiesa. Tad išspaudė dirbtinę šypseną.

– Ačiū.

– Visada prašom.

Hana susiraukė ir primerkė akis. Ar tai buvo seksualinė užuomina? Ne, žinoma, ne. Jis tik stengiasi būti malonus. Mandagus. Etiškas.

Ji apsimestinai nusišypsojo ir pasisuko į duris. Reikia pamiršti visa tai kartą ir visiems laikams.

– Gydytoja Stiuart? – dar kartą sustabdė ją Džeikas.

Oficialus kreipinys, kurį jis pavartojo, Haną kiek nuramino. Ji turi liautis nerimavusi dėl kiekvieno jų pokalbio. Juk kartu privalės praleisti visą mėnesį. Ilgą mėnesį. Jis neabejotinai norės ko nors paklausti apie jųdviejų pacientą.

– Ką?

– Laikausi griežtos taisyklės: nesusitikinėti su kolegomis, todėl nuoširdžiai tikiuosi, kad šiuo klausimu elgsimės profesionaliai.

Ak, tai jis ir taisyklę turi? Na, gerai. Gydytojai praktikantai juk tik taisyklių pasaulyje ir tegyvena. Bet kodėl, po galais, jam atrodo, kad ji galėtų elgtis neprofesionaliai?

– Žinoma. Dar kas nors? Jei ne, eisiu apžiūrėti pono Turkovo.

– Ne, tik tiek.

Jo tonas, leidęs suprasti, kad pokalbis baigtas, tarsi plieniniais nagais brūkštelėjo jai per nervus. Hana grįžo į persirengimo kambarį. Po paskutinės Džeiko frazės jautėsi išmušta iš vėžių labiau nei norėjo pripažinti. Atidariusi spintelės dureles nusikabino chirurgo chalatą ir vėl jas užtrenkė smarkiau nei priderėjo.

Kodėl ji staiga pasijuto taip, tarsi pati būtų peržengusi padorumo ribą? Tarytum visa ši sumaištis būtų jos ir tik jos vienos kaltė? Tarsi jis tame visai nebūtų dalyvavęs?

Drauge praleisti naktį buvo labiau Džeiko nei jos mintis. Tai jis priėjo prie jos. Tai jis paėmė ją už rankos ir išsitempė iš baro. Ji, žinoma, nepavijo jo šalin, bet vis tik.

Tai jis pasiūlė važiuoti pas jį! O ji kaip kvailė pamiršo sveiką protą ir nusekė paskui.

Ir išgyveno pačią nuostabiausią aistros naktį.

Akimirką Hana stovėjo atrėmusi degančią kaktą į metalines spintelės dureles. Jų meilės naktis buvo įspaudusi joje gilesnį pėdsaką, nei iki šiol manė. Tačiau dabar tai privalo likti praeityje. Ji turi sekti Džeiko pavyzdžiu ir stengtis būti profesionali.

Hana dirbo daug ir sunkiai – aptarnavo galybę kavinės staliukų, iškentė šimtus priekabių, išvalė galybę biurų ir mokėsi tūkstančius valandų, – kad atsidurtų ten, kur yra dabar.

Tad tegu daktaras Džeikas Holtas susiranda kitą, prieš kurią galėtų puikuotis savo gražia išvaizda.

1 Medicininis instrumentas aštriu galu, naudojamas tuščiaviduriame cilindre, kuris paprastai įvedamas į kraujagysles arba kūno ertmes. (Čia ir toliau. – vert. pastabos.)

2 Pilvo ertmės atvėrimo operacija.

Trečias skyrius

Prislėgtas abejonių Džeikas įsistebeilijo į paskui Haną užsivėrusias poilsio kambario duris ir kovojo su beprotišku noru lėkti paskui ją.

O gal jis dėl jos suklydo?

Siaubas Hanos akyse atrodė per daug tikras, nesuvaidintas. O ir akistata įvyko visai ne taip, kaip jis tikėjosi. Hana jam drąsiai pasipriešino. Ji nepuolė į glėbį maldaudama atleidimo, kaip elgėsi Elė, kai Džeikas išsiaiškino tikruosius jos motyvus.

O Hana atrodė netgi beveik įsižeidusi. Sakė, jei būtų žinojusi, kas jis toks, nė žingsnio nebūtų žengusi artyn. Jis jautė, kad bent šitai tiesa.

Džeiką nustebino užplūdęs praradimo jausmas.

Giliai įkvėpęs jis užgniaužė savyje abejonę. Kodėl jam turėtų rūpėti, ar Hana sako tiesą? Tai nieko nepakeistų. Ji tebebūtų ordinatūros programoje dalyvaujanti gydytoja praktikantė, o jis – vis dar Traumatologijos skyriaus vedėjas.

Elės dėka jam teko skausmingai patirti, kaip pavojinga užmegzti santykius su žmogumi, kuris dirba toje pačioje ligoninėje. Su tuo žmogumi esi priverstas matytis beveik kiekvieną dieną. Ten, kur visi viską žino vieni apie kitus.

Jeigu būtų vadovavęsis sveiku protu, Džeikas jau seniai būtų palikęs Mineapolį. Tačiau bėgti nenorėjo. O šį darbo pasiūlymą priėmė tik todėl, kad tai reiškė pareigų paaukštinimą. Bet ne todėl, kad jis neapsikentė nerimstančių paskalų.

Nuošaliame poilsio kambaryje Džeikui nereikėjo nerimauti, kad jį kas nors pamatys, todėl pasitrynė rankomis veidą. Tai, kaip praeitą vakarą jis elgėsi su Hana – flirtavo, vaišino gėrimais, o paskui praleido drauge naktį, – jam buvo nebūdinga. Džeikas suvokė, kad didele dalimi jo impulsyvumą galima pateisinti pasiryžimu pradėti gyvenimą iš naujo.

Nauja karjera naujame mieste ir tvirtas apsisprendimas palikti senąjį nemalonios patirties bagažą už nugaros. Jis negalvodamas pasidavė akimirkos impulsui. Džeikas matė ją plaukiančią burlaivyje, paskui sutiko ežero pakrantės bare, – jam net minčių nekilo, kad ji galėtų būti kažkaip susijusi su ligonine. Paslapčia džiūgavo, kai ji sutiko vykti pas jį. Drauge jie praleido neįtikėtiną naktį.

Tačiau Džeiko siekis palikti praeitį nuošalyje ir judėti pirmyn davė priešingų rezultatų. Permiegodamas su prižiūrima gydytoja praktikante jis tik dar labiau apsunkino sau gyvenimą.