Мейси Ейтс - Itališkas netikėtumas

— Karališkuoju dekretu? Štai čia ir prasideda kalba apie požemius?

— Kas čia dėl tų požemių? Mėgstate keistokus fetišus?

— Tiesiog jaudinuosi, ar neatsidursiu kiaurą parą transliuojančio kanalo žiniose. Žinote: Amerikietę įkalino laukinis princas, — sušnypštė ji.

Elisona prispaudė prie skruostų vėsias rankas, tikėdamasi nors kiek apmalšinti plūstelėjusį karštį, kai jis paminėjo fetišus. Lyg ji kada nors, bent kartelį būtų leidusi kokiam vyrui ją surišti, kad šis galėtų daryti su ja ką panorėjęs.

Keista, bet, užuot pasibjaurėjusi, kaip tikėjosi, ją sugniaužė virpulys, vos tik pagrobėjo vaidmenį mintyse patikėjo Maksimui. Visiškai suglumusi nuo savo minčių, kurios paprastai neturėdavo jokio seksualinio prieskonio, Elisona nusuko liepsnojantį veidą nuo Maksimo ir atidarė duris nelaukdama, kol tai padarys vienas iš persenusių tarnų, suskubusių iš rūmų gilumos jai į pagalbą.

Maksimas ją pasivijo dviem žingsniais.

— Ar aš jus, tesoro, sugluminau?

Elisona nekreipė į jį dėmesio, kilstelėjo smakrą ir stengėsi apsimesti, kad jos neveikia nei vyriškio artumas, nei užuominos.

Jis sugriebė Elisoną už rankos, sustabdė ir prisitraukė. Merginos širdis ėmė taip daužytis, kad ji buvo tikra, jog jis išgirs. Stovėdama taip arti, ji jautė nuo kūno kylantį karštį, uodė svaiginantį vyrišką aromatą, tokį be galo primityvų ir jaudinantį. Taip gali kvepėti tik jis.

Kada ji pirmą kartą pastebėjo, kaip kvepia vyras? Gal kai lankėsi sporto salėje ir, kiek atminė, įspūdis buvo nekoks. Tai kodėl Maksimo kvapas ją taip traukia? Kodėl dėl jo dažniau plaka širdis, o krūtinė, rodos, apsunksta? Jis nebuvo pasikvepinęs. Tai tik Maksimo kvapas.

— Aš maniau, kad patyrusi karjeros moteris kaip jūs nesileis taip lengvai išmušama iš vėžių.

Jis nykščiu perbraukė jai per skruostą. Buvo taip karšta, kad skruostai degte degė.

— Tačiau, regis, priverčiau jus nurausti, cara.

— Liaukitės su tais užsienietiškais žodelyčiais, — atkirto ji, o balsas veikiau prikimęs, nei piktas, nors ir kaip stengėsi. — Man tai nepatinka.

— Iš tikrųjų? — Jis pasilenkė, o Elisona suvirpėjo. Akimirką pristigusi kvapo ji pagalvojo, kad Maksimas lenkiasi jos pabučiuoti.

— Daugumai moterų tai atrodo labai seksualu.

— Aš ne tokia kaip dauguma moterų.

Jis suraukė antakius ir nužvelgė ją tamsiomis akimis.

— Ne, ne tokia.

Ji nežinojo kodėl, bet jautėsi pamaloninta. Tik Maksimui nereikėtų to žinoti. Jo žodžiai neturėtų jos nei žeisti, nei jaudinti ar apskritai kaip nors veikti. Vyriškiui ji turėtų likti visiškai abejinga. Vienintelis juos siejantis dalykas — kūdikis. Jų santykiuose nėra nieko asmeniška. Jei ne ta klinikoje įvelta klaida, jie nė nebūtų susitikę. Priklauso pernelyg skirtingiems socialiniams sluoksniams. Jei ne kūdikis, jis į ją nė nebūtų antrą kartą pažvelgęs. Labai svarbu, kad Elisona tai prisimintų.

— Kada susitiksite su gydytoja? — paklausė vildamasi nukreipti jo mintis, trokšdama, kad ne visas jo dėmesys tektų jai.

— Ji ateis, vos tik paskambinsiu.

Elisona linktelėjo dabar jau nebesuprasdama, kodėl pamanė, kad jam reikia tartis dėl vizito. Maksimas ne iš tų, kurie tariasi dėl susitikimų. Tai kiti taikosi prie jo dienotvarkės.

— Kada jai paskambinsite? — paklausė Elisona, stengdamasi sukurti įspūdį, kad taip jaudinasi dėl tyrimo, o ne todėl, kad Maksimas — visai šalia, ne todėl, kad jis jaudina ją.

— Galiu tuoj pat, jei norite.

Ji linktelėjo, per kūną vis dar ritosi virpuliai.

— Taip, ačiū. Norėčiau.

Gydytoja atėjo tuoj pat, ir Elisona nusekė paskui Maksimą ir dailią jauną daktarę į kabinetą. Kai jis paminėjo turįs asmeninį gydytoją, mergina įsivaizdavo pagyvenusį poną, o ne šviesiaplaukę trisdešimtmetę, pakankamai gražią, kad būtų netgi modelis.

Tik ko čia taip stebėtis? Maksimas juk gražus vyriškis. Reikia pripažinti, net labai gražus. Jis turtingas. Įtakingas. Žinoma, dar suveikdavo ir tas globėjiškas moteriškas instinktas, kuris veikiausiai vertė moteris užgydyti visas jo žaizdas. Jis tikriausiai moteris traukia pulkais. Ir labai gali būti, kad moterų dėmesio neatsisakydavo. Koks vyras pačiame jėgų žydėjime, turintis valdžią, ir būdamas seksuliai patrauklus, atsisakys jam siūlomo malonumo?

Ji vėl nukaito ir kiek įmanydama stengėsi suvaldyti kūno reakciją, kuri užklupdavo taip staiga ir jau buvo gana nuspėjama. Maksimas galėjo elgtis kaip tinkamas, su kuo tik nori, taip pat ir su seksualiąja gydytoja, jai vis tiek. Nes Elisonos tokie santykiai nedomina. Ji nenori paaukoti nepriklausomybės ir asmeninės laisvės dėl kelių valandų hedonistinio malonumo vyro lovoje. Visiškai ne.

Be to, ji rimtai abejojo, ar būtų malonu. Jai buvo vis tiek, jei kitos moterys leidosi į romantiškus santykius, ji niekada tokių neturėjo ir priešiškas nusistatymas lėmė, kad nebuvo itin patyrusi kūniškų malonumų srityje. Žinoma, Elisonai dvidešimt aštuoneri, tad ne vakar gimusi. Nors neturėjo patirties, žinių apie seksą jai nestigo, kita vertus, ji negalėjo įsivaizduoti, kad intymumas galėtų būti patrauklus. Ji vengė bet kokių intymių santykių.

Tik kodėl ūžtelėjo pyktis, kai gražioji daktarė švelniai suėmė Maksimui ranką? Seksualioji blondinė atraitojo jam rankovę ir alkūnės linkį iš vidinės pusės vatos gabaliuku valė lyg ir lėčiau bei jausmingiau nei derėtų.

— Mums tik reikia trupučio kraujo, — pasakė ji, žiūrėdama į Maksimą, tarsi Elisonos čia nė nebūtų.

Ji turėjo nusisukti, kol gydytoja leido į buteliuką tamsų kraują iš Maksimo rankos. Ji visuomet sunkiai ištverdavo tokius vaizdus, o dabar, besilaukdama, reagavo dar jautriau. Ir jau ko norėjo mažiausiai, tai apsijuokti kaip silpnuolė, jei nualptų jo akivaizdoje. Manė, kad jis pratęs, jog moterys krinta po kojomis, tad negalėjo sau leisti elgtis taip pat.

— Viskas, — gydytoja tiesiog sumurkė, traukdama žemyn Maksimo rankovę ir taip paslėpdama jo seksualią raumeningą ranką. — Užtruksime penkias dienas, kol atliksime išsamų tyrimą. Kai tik žinosiu rezultatus, susisieksiu. Praneškite, jeigu iki tol dar ko nors prireiks. Aš visuomet jūsų paslaugoms.

Geroji daktarė švelniai paspaudė Maksimui ranką ir Elisona nesusilaikė nepagalvojusi, kad ji puikiai žino, kokia kita moteris visuomet būtų jo paslaugoms, jei tik Maksimui prireiktų.

Kai gydytoja išėjo, juodu liko sėdėti tylėdami. Elisonai skrandį suspaudė baimė. Dar pora dienų, ir ji žinos, ar kūdikiui kas nors gresia.

Jų kūdikiui. Atrodė visiškai nerealu, kad jos pilve esančio vaiko tėvas yra šis svetimas žmogus. Net jeigu vaikas būtų pradėtas per vienos nakties nuotykį, juodu bent šiek tiek pažinotų vienas kitą. O jie net netraukia vienas kito, kaip paprastai vienas kitą traukia kūdikio besilaukiantys žmonės.

Melagė.

Na gerai, Maksimas traukia Elisoną. Taip būdavo ir anksčiau. Ne taip, kaip šįkart, bet yra buvę, ir ji sugebėdavo į tuos jausmus nekreipti dėmesio. Sugebės ir šį kartą.

— Ar čia yra koks viešbutis, kurį galėtumėte rekomenduoti? — paklausė ji, skubėdama išsklaidyti ore tvyrančią įtampą.

Elisona buvo tikra, kad ir jis nerimauja dėl tyrimų. Po puikiai pasiūtais marškiniais įsitempę rankų raumenys, dantys tvirtai sukąsti. Jis tikrai jaudinasi dėl kūdikio. Žinodama, jie kažkuo dalijasi, nors tai tėra būgštavimas, ir mergina jautėsi su juo susijusi. Kažkaip ramino ir tai, kad kitas žmogus jaudinasi dėl kūdikio. Jeigu kas nors nutiktų, dėl vaiko kentėtų ne ji viena. Bent jau kol kas Maksimas neatrodė nusiteikęs priešiškai.