Мейси Ейтс - Itališkas netikėtumas

Maksimas vėl ją pabučiavo, stipriai prispaudė lūpas jai prie lūpų, ir ji noriai prasižiojo, liežuviu atliepdama į kiekvieną jo liežuvio judesį. Jo rankos nuslydo po suknele, brūkštelėjo per užpakaliuką ir nusileido žemyn šlaunimis. Jis suėmė suknelės kraštą ir ėmė lėtai kelti slidžią medžiagą iki jos juosmens. Viena ranka vėl nuslydo prie jos užpakaliuko ir jis suurzgė, pajutęs nuogą jos odą. Elisoną išgąsdino akivaizdus vyro susijaudinimas, bet prisilietimas geismą dar labiau sustiprino.

Maksimas paleido suknelę, tačiau jo rankos vis dar buvo po audiniu. Jis suėmė jos kelnaites ir, atsiklaupęs priešais ją ant kelių, nutraukė jas. Elisona kilstelėjo koją ir šiek tiek susvyravo; Maksimas prilaikė ją už šlaunų.

Jis pasilenkė ir karštu kvapu nutvilkė kiek suapvalėjusį pilvuką.

— Kaip gražu.

Vyras uždėjo delną Elisonai ant pilvo, o jo veidas tuo metu spinduliavo tokią pagarbą, kad merginai suspaudė gerklę. Jis pasilenkė ir pabučiavo pilvą, o Elisona pajuto, kad nebejaučia kojų, ir būtų susmukusi, jei Maksimas nebūtų jos tvirtai laikęs glėbyje.

Atsistojęs bučiavo ją į lūpas, kaklą, pečius. Mergina net nesuvokė, kad jie juda, kol blauzdomis palietė lovos kraštą. Jis lėtai paguldė ją ant lovos; kai jis atsigulė ant jos, ji šlaunimi jautė jo pasididžiavimą.

— Tu tokia graži, — sušnibždėjo jis, atrišdamas kaspinėlį, laikiusį jos suknelės viršų. Tada patraukė audinį ir atidengė jos krūtis.

Vyras jau buvo ją matęs po maudynių ir tai, kad ji Maksimui atrodė graži, sustiprino Elisonos pasitikėjimą savimi. Jis suėmė jos krūtis, įaudrino spenelius. Ji atsilošė į pagalvę ir tiesiog mėgavosi jo prisilietimu, gardžiavosi jauduliu, nuo kurio pulsavo papilvė. Tokios būsenos ji galėjo likti amžinai: susitelkęs tik į jos kūną, Maksimas glamonėja ją.

Ji nepatenkinta suniurzgė, kai jis paleido jos krūtis ir rankomis nuslydo žemiau. Jis pakėlė suknelę ir atidengė nuogą jos kūną. Elisonos netrikdė tai, kad jis mato jos krūtis, tačiau kai atsidūrė taip arti ten, kur iki šiol buvo leista pakliūti tik gydytojui, ji skaisčiai nuraudo.

— Maksai.

Elisona jau žiojosi prašyti, kad jis užgesintų miegamojo šviesą, bet kai švelnios jo lūpos palietė jos šlaunį, mergina nutilo. Kai Maksimas praskėtė jos kojas ir lyžtelėjo vidinę šlaunies pusę, Elisona užsimiršo.

Ji dar mėgino kovoti dėl šiokios tokios kontrolės, kad bent kiek suvaldytų savo pojūčius. Tačiau tai buvo neįmanoma, nes besiveržiantys jausmai, regis, tapo nevaldomi, ir ji buvo tikra, kad tuoj suduš į milijoną šukelių. Kai Maksas pasislinko arčiau drėgnosios jos vietelės, kuri skausmingai pulsavo, jo laukdama, Elisona geidulingai sudejavo. Ji savęs nebekontroliavo; regis, tuoj pakils ir nuskris.

Ji sugriebė paklodę, pamėgino susitelkti, atgauti bent dalelytę sveiko proto, nes tai, kaip Maksimas vertė ją jaustis, gąsdino. Ji negalėjo to jausmo valdyti, kontroliuoti ar planuoti. Ir tuo pat metu jautė, kaip atsileidžia jos kumštis, jautė, kad yra pasirengusi kristi į bedugnę ir kad bijojo, jog niekada iš jos nebeišsikapstys.

— Pirmyn, Elisona, — sušnabždėjo jis, karštai bučiuodamas jos švelniausią pumpurą. — Noriu, kad netramdytum savęs.

Ji papurtė galvą, nors žinojo, kad jis nemato.

— Ne.

— Taip. Noriu, kad nustotum mąstyti. Noriu, kad tik jaustum.

Jis liežuviu žaidė su jos kūnu, glamonėjo jautriausias vieteles, o tada — žemyn ir gilyn į ją. Elisona kilstelėjo šlaunis, o jis stipriai jas suėmė, laikydamas prie savęs, neleisdamas jai pasprukti.

— Noriu, kad keliautum su manimi.

Jis tęsė tą intymų antpuolį, įaudrino ją lūpomis, liežuviu, šnabždėjo nuostabius erotiškus žodžius, įkišo pirštą į jos siaurą angą ir judino jį kartu su liežuviu.

Elisona sudejavo; ji nebeįstengė valdytis.

— Teisingai, Elisona, — šnabždėjo jis. — Pirmyn. Nesirūpink. Aš laikau tave.

Jai aptemo protas, mintys išdriko, nutolo visi rūpesčiai. Dabar ji tik jautė.

Atrodė, kad ji siekia kažko kerinčio, kad tai šmėžuoja visai greta, bet niekaip nepavyksta pasiekti. Ji pasislinko arčiau, siekdama patenkinti neapčiuopiamą poreikį, apėmusį visą jos esybę. Ir galiausiai pajuto.

Kai užplūdo orgazmas, ji prasižiojo begarsiam riksmui, kūnas išsirietė. Vidiniai raumenukai pulsavo aplink Maksimo pirštą nuo begalinio malonumo bangų, vis besiritančių jos kūnu.

Kai viskas baigėsi, ji atsitokėjo, vėl atsidūrė ten pat, kur buvo, kai visiškai paskendo malonumuose ir liovėsi jaudintis dėl to, ką Maksimas jai daro.

— Liaukis, — pasakė jis, atsisegdamas marškinius.

— Liautis?

— Liaukis rūpintis.

Jis nubloškė marškinius, tada vienu staigiu judesiu nusitraukė kelnes ir trumpikes.

Elisonai beliko tik be žado stebėti vyrišką tobulumą. Ji tetroško paliesti ir pajusti jo nuogą raumeningą krūtinę. O tada jos žvilgsnis užkliuvo už erekcijos, jo pasididžiavimo, ir ji pamiršo bet kokius nepatogumus. Kaip ji galėtų jaustis nepatogiai, kai matė, su kokiu malonumu jis patenkino ją? Kai matė, kaip stipriai jis vis dar trokšta jos. Žmogus negali suvaidinti tokios reakcijos, ir ji negalėjo nepajusti stipraus moteriško pasididžiavimo matydama, kaip stipriai jis geidžia jos.

Maksimas pakilo nuo lovos ir nuėjo prie spintelės, kur buvo paruoštos kelios žvakės. Elisona nepraleido progos pasigrožėti jo vyriškais sėdmenimis; ji vos įstengė tvardytis, nors vos prieš kelias minutes patyrė orgazmą. Iš stalčiaus jis paėmė žiebtuvėlį ir uždegė vieną žvakę.

— Ką tu darai? — paklausė ji, tetrokšdama oda jausti jo odą, tetrokšdama jo prisilietimo, bučinio.

— Kuriu nuotaiką, — atsakė jis nusišypsodamas.

— Tam nėra laiko, — atsakė Elisona, išsinerdama iš suknelės. — Man tavęs reikia. Dabar.

Jis suriaumojo it laukinis ir trim greitais žingsniais atsidūrė prie lovos. O tada užgulė ją, švelniai laikydamas jos kojas praskėstas savo šlaunimis. Elisona jį bučiavo, rangėsi po juo, krūtimis lietė jo krūtinę. Jai patiko, kad jie nuogi, patiko susiliejus jųdviejų kūnams oda jausti jo odą. Tai buvo nuostabiausias jausmas pasaulyje. Ji visiškai prarado savikontrolę, bet ir buvo saugi. Žinojo tai instinktyviai, nors ir nebūtų galėjusi to paaiškinti.

Jis trynėsi į jos slidžią ertmę. Ji buvo tokia drėgna, tokia pasiruošusi po pirmojo protą užtemdžiusio orgazmo, kad nejuto nė menkiausio skausmo, kai Maksimas pradėjo slysti į ją. Elisona atsimerkė ir pažvelgė į jį. Veidas įsitempęs, kaklo gyslos išsišovusios: tokio susikaupimo jam reikėjo, kad įstengtų lėtai judėti.

Elisona kilstelėjo, įsileisdama jį ir ragindama įsiskverbti giliau. Vienu staigiu judesiu Maksas visas atsidūrė joje. Elisona jautėsi pernelyg pilna, tempimas buvo nepatogus, tačiau skausmo nejuto. Ji pajudėjo, mėgindama šiek tiek palengvinti spaudimą.

Maksimas kiek atsitraukė ir vėl įslydo giliau; Elisona jautė, kaip kūnas prisitaiko, jautė, kaip įsitempia Makso raumenys. Ir kai trečią kartą jis įslydo dar giliau, visas nepatogumas praėjo. Ji sudejavo iš malonumo, vėl veržėsi artėjančio orgazmo banga.

— Ak, Maksai, — iškvėpė ji, išsilenkdama po juo, pasitikdama kiekvieną jo judesį.

Maksimas veidu prigludo jai prie kaklo, o judesiai dabar jau buvo laukiniai, šiurkštūs. Nuostabūs. Nė vienas iš jųdviejų netylėjo, abu šnabždėjo padrąsinamus žodžius. Ir kai pajuto, kad vėl nugarmės į tą pačią bedugnę, Elisona šoko žemyn nebegalvodama.

Jei pirmasis jos orgazmas atpalaidavo, tai antrasis užgriuvo jausmų lavina. Ji negalėjo suvaldyti kimios dejonės, išsiveržusios dėl patirto tobulo malonumo. Jis dar kartą staigiai įsmuko į ją ir prispaudė karštas lūpas prie jos lūpų.