Мейси Ейтс - Itališkas netikėtumas

— Tai neturi jokios prasmės. Juk nepaneigsi, kad mes labai smarkiai vienas kitą traukiame.

— Gal ir ne. Bet nesijaučiu taip, kad su tavimi galėčiau užmegzti tokius santykius. Viskas ir taip keblu. Galiu sutikti su vedybomis, jei jas traktuosime tik kaip teisinę priemonę. Bet tave aš pažįstu tik dvidešimt keturias valandas ir net negaliu svarstyti seksualinių santykių. Tu labai patrauklus vyras. Net neabejoju, kad visuomet atsiras moterų, kurios...

— Dėl mano ištikimybės gali nesijaudinti. Aš buvau vedęs septynerius metus ir per tą laiką net nepažvelgiau į kitą moterį. Man tai nebuvo sunku.

Gal ir taip, tik Maksimas savo žmoną mylėjo. Juodu su Elisona nėra įsimylėjėliai. Nepasakytum, kad jai tai rūpėjo. Bet jei jau su juo mylėtųsi, tai norėtų būti tikra, kad jis ištikimas. Ir tai dar viena priežasčių, sulaikančių neperžengti ribos. Užteko vien tik įsivaizduoti, kad juodu bendrauja intymiai, ir jai jau parūpo, su kuo jis yra miegojęs. Tai vertė merginą jausti tokius jausmus, kurie jai anaiptol nepatiko: nesaugumą ir pavydą. Ir buvo visiškai aišku, kad jei ji su Maksimu dar ir pasimylėtų, tie jausmai išaugtų dešimteriopai, tad vien šios priežasties pakako atsisakyti fizinių santykių.

— Man tai nerūpi. Tačiau, jei kartu miegotume, tada taip, norėčiau, kad būtum man ištikimas. Ir to paties tikėtumeis iš manęs. Čia atsirastų ir emocijos.

— Tik ne man, — atrėžė jis.

Elisona žinojo, kad jis kalba tiesą. Veikiausiai Maksimas labai patyręs. Ir puikiai geba nepainioti meilės ir sekso. O Elisona... Ji instinktyviai žinojo, kad seksas gali sukelti rimtų neigiamų emocinių pasekmių. Ji negalėtų visiškai atsiverti kitam žmogui ir tuo pat metu likti jam abejinga. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios mergina vengė tokių santykių pastaruosius dvidešimt aštuonerius metus.

Užvis labiausiai ji bijojo, kad pradės Maksimo ilgėtis ir suprato, kad, vos nustotų save tramdyti, prie šio vyro labai lengvai prisirištų. Ji priprastų juo pasikliauti, o juk per ilgai pratinosi kliautis vien savimi, pati viską kontroliuoti, kad dabar to atsisakytų.

— Gali būti. Šiaip ar taip, tokia mano sąlyga.

— Ir tau nerūpės, jei aš mylėsiuos su kitomis moterimis? — paklausė jis, aiškiai provokuodamas Elisoną atsakyti taip, kaip jis numanė. Tik jos atsakymas jį nustebino.

— Kitomis aplinkybėmis rūpėtų. Tačiau jeigu mes kartu nemiegosime, nebus ir santykių, dėl kurių reikėtų būti ištikimiems.

— Pasijusi visiškai kitaip, kai tik ištarsime priesaikos žodžius.

— Vargu. Vienintelis mus siejantis dalykas — duoti vaikui tai, kas geriausia. Ir nieko daugiau. Juk aš ir pastojau ne taip, kaip dauguma moterų.

— Tačiau labai lengvai galėjai pastoti ir taip kaip visos.

Maksimas neteisus. Ji lengvai įsivaizdavo, kaip sutinka jį bare, restorane ar gatvėje, kaip jie kalbasi, šypsosi, juokiasi, drauge vakarieniauja. Kaip kartu grįžta namo. Kaip mylisi.

Ne. Tik Maksimas galėjo tai įsivaizduoti manydamas, kad ji tokia kaip visos ir eina į pasimatymus, užmezga romanus, mylisi. Tačiau Elisona nedarė nė vieno iš šių dalykų. Ir jai niekada nė vieno iš jų netrūko. Iki dabar. Dabar ji jautėsi visiškai nepatyrusi. Kaip jai elgtis su tokiu vyru kaip Maksimas? Su subtiliu patyrusiu vyriškiu, kuris veikiausiai apie moteris ir seksą išmano daugiau nei bet kuris kitas vyras. O ji apie vyrus ir seksą išmano gerokai mažiau nei bet kuri kita moteris.

— Maksai, tokios mano sąlygos, — pasakė ji švelniai. — Netekėsiu už tavęs, jei su jomis nesutiksi.

— Tada aš sutinku. Tikrai nebūsiu budeliu savo lovoje. Dar niekada gyvenime man neteko versti moters su manimi mylėtis, ir nesiruošiu to daryti savo žmonai.

Tai buvo tiesa. Niekada ir jokios moters, net jei būtų jos troškęs taip pat stipriai, kaip Elisonos, jis nebuvo šantažu vertęs ar maldavęs su juo mylėtis. Nemaldavo net Selenos, kai ši išsikraustė iš jųdviejų miegamojo. Ne reiškė ne.

Maksimas stebėjosi, kad Elisona jiems abiem užkerta kelią į tai, ko jie taip akivaizdžiai trokšta, tačiau net ir santuoka be sekso jam nebuvo kažkas nauja. Su tuo jau buvo susidūręs. Manė, kad taip Selena jį baudžia už tai, kad paliko ją be kūdikio, nors priežastis buvo susijusi su Selenos, ne su jo kūnu. Tai nekeitė jo požiūrio į žmoną kaip į moterį. Dėl to žmona jam neatrodė mažiau moteriška. Tačiau ją tiek slėgė mylėjimasis pagal gydytojų nurodymus, be to, neduodantis taip trokštamo rezultato, kad paskutinį jųdviejų santuokos pusmetį apskirtai nebeprisileido Makso. Tai buvo ir paskutinis jos gyvenimo pusmetis.

Maksimas žinojo, kodėl Selena jį atstūmė, tik nebuvo tikras, kad to nusipelnė. Kokius žaidimėlius žaidžia Elisona, jam buvo visiškai neaišku. Jai dvidešimt aštuoneri, dirbanti moteris, stipri ir ne drovuolė. Jis aiškiai ją traukia. Tai kodėl ji atsisako artimesnių santykių? Juolab kad tikrai jo geidžia. Moterys gali suvaidinti orgazmą, bet jos reakcija į bučinius buvo labai natūrali. Nebuvo jokios tikimybės, kad ji viską suvaidino, ir nėra jokio tikslo taip elgtis.

Žinoma, jei tik nori pademonstruoti savo moralinius principus, esą negalinti mylėtis su nepažįstamu vyru, ką gi. Kita vertus, Maksimas abejojo, kad ji taip elgtųsi. Jųdviejų trauka buvo gerokai per stipri. Priežastis tikrai slypėjo giliau nei siekė jo žinios ar patirtis.

Elisona apsilaižė lūpas ir nuo noro dar kartą paragauti jos saldžių lūpų, laižyti jas, Maksimui ėmė mausti kūną. Jis sustandėjo, visą tiesiog varstė aistra.

Jei ji jaustų bent pusę to, ką jaučia jis, tai, remiantis jos reakcija į tą pribloškiantį bučinį koridoriuje, Maksimas buvo tikras: ilgai ji neatsilaikytų. Tai paprasčiausiai neįmanoma.

— Ar jautiesi pasiruošusi vakarieniauti su mano tėvais?

Ji sukando apatinę lūpą ir susimąstė. Kai atleido lūpą, ant jos buvo likusios dantų žymės, ir Maksimą apėmė nenumaldomas noras išlyginti tas žymes nykščiu ar liežuviu.

— Nemanau, kad priimtina atšaukti vakarienę su karaliumi ir karaliene. Ką pasakytų Panelė Geros Manieros?

Maksimas šyptelėjo ir Elisona pajuto, kad jam palengvėjo.

— Jeigu blogai jautiesi, atidėsim.

Seleną būtų atidėjusi. Ji dažnai jausdavosi prastai. Buvo labai jautri emociškai, trapi fiziškai, o Maksimas manė turintis ją apginti, užstoti. Jo pareiga taip elgtis ir su Elisona. Dabar ji gyvens jo saugoma. Ir Maksimas puikiai šią pareigą vykdys.

Jį nustebino rusvose Elisonos akyse žybtelėjęs ryžtas.

— Man viskas bus gerai. Aš juk eidavau į darbą, gamindavausi maistą ir puikiai susitvarkydavau net ir tada, kai niekas manęs nepopino. Kuo puikiausiai galiu susitikti su tavo tėvais.

Staiga ryžtą pakeitė nerimas.

— Ką jie apie visą tai pagalvos?

Maksimas trūktelėjo pečiais.

— Nemanau, kad mūsų santykių pobūdis — jų reikalas.

— Nori pasakyti, kad jiems nebūtina žinoti, kaip aš pastojau?

— Jie nežinojo ir apie Selenos nevaisingumą.

— Suprantu. — Elisona žvelgė į jį mąstydama. — O tu taip pat nenorėjai, kad jie žinotų?

— Selenai buvo svarbu, kad niekas nežinotų apie jos nevaisingumą. Aš gerbiau jos pasirinkimą. — Nevaisingumą Seleną vertino kaip nesėkmę ir negalėjo įsivaizduoti, kad visuomenė ar jo tėvai apie tai žinotų. — Tad nemanau, kad jiems svarbu žinoti, kaip mes pradėjome kūdikį.

Elisonai nelabai patiko mintis, kad turės apsimetinėti, tačiau ji nenorėjo aptemdyti atsiminimų apie mirusią Maksimo žmoną.

Nuo minties, kad Selenos svajonė turėti kūdikį su Maksimu išsipildys jai, Elisonai apsunko širdis. Jautė, kad turi tą moterį apsaugoti, nors teks nuslėpti tikrąjį jos ir Makso santykių pobūdį, ar veikiau tų santykių nebuvimą.