Венди Маркус: Kai vienos nakties per maža

Namas šiame rajone: reikia apžiūrėti.

Elė: vis dar su juo kalbasi.

Gera pradžia.

11.45: pastebėjo pirmą keistą bendradarbio žvilgsnį.

13.00: sužinojo, kad visa ligoninė zvimbia nuo kalbų, jog Džeredas buvo patekęs į Narkotikų kontrolės administracijos akiratį. Kolegos šnairavo į jį ir, regis, niekas nekalbėjo apie tai, kad tyrimas buvo nutrauktas, nes neužteko įrodymų bylai iškelti. Po velnių, jis nekaltas!

Ir vėl ta pati dainelė – visi jį smerkia remdamiesi tik gandais, o tiesa niekam nerūpi. Skaudu buvo todėl, kad žmonės nė neabejojo, jog Džeredas gali laužyti įstatymus ir susidėti su padugnėmis narkotikų prekeiviais.

Kažkas pasibeldė. Pasigirdo Tanės balsas:

– Antrąja linija skambina Medicinos personalo direktorius.

Tikriausiai nori pranešti Džeredui blogas naujienas. Kadangi ligoninės personalas sutrikęs dėl sklandančių gandų, manome, kad pasamdę jus pakenktume Skubios pagalbos skyriaus darbui.

– Pasakyk, kad tuoj paskambinsiu.

Kitas dvi valandas Džeredas pasinėrė į darbą, nekreipė dėmesio į žvilgsnius, šnabždesius ir stojančią tylą jam įėjus į kabinetą. Visos Skubios pagalbos skyriaus lovos buvo užimtos: kas gulėjo su infekuotu nagu, kas po traumos su amputuota ranka. Vos tik spėdavo išrašyti vieną pacientą, jo kušetė buvo greitai dezinfekuojama, užtiesiama švaria paklode ir jau laukdavo kitas. Nepaliaujamas darbas saugojo Džeredą nuo minčių.

Maždaug trečią valandą popiet Tanė pasakė:

– Medicinos personalo direktorius vėl skambino ir į jūsų kabinetą atnešti pietūs.

– Dabar nėra laiko valgyti. – Jis ištiesė Tanei segtuvą. – Trečiasis apžiūros kabinetas, antra lova, reikia padaryti kairiojo distalinio stipinkaulio rentgeno nuotrauką.

– Pavalgykit, – pasakė Tanė imdama segtuvą. – Aš nunešiu dokumentus į Radiologijos skyrių.

– Dar turiu...

Kai Džeredas ketino išeiti, Tanė sulaikė jį už rankos.

– Elė laukia jau ilgiau nei valandą.

Elė? Džeredui žemė po kojomis susvyravo. Jis taip pasinėrė į darbą ir save, kad visai pamiršo Elę. Tai kvailys. Jo širdis daužėsi. Ar ji jau girdėjo gandus? Žinoma, kurgi ne. Ar nori pasiųsti jį po velnių, kad nebuvo atviras? Ir vėl? Ji palaikys jo pusę ar paliks jį vieną kapanotis kaip motina ir Sisė? Patikės, kad jis buvo neteisingai apkaltintas, ar žvelgs su panieka kaip kiti bendradarbiai? Ar tai bus paskutinis jos kantrybės išbandymas?

Skrandyje sukilo rūgštys.

Eidamas kelis metrus iki savo kabineto Džeredas jautėsi lyg žmogžudys, vedamas į teismo salę, kad paskelbtų jam nuosprendį.

Elė sėdėjo kėdėje priešais stalą, vilkėjo glaudžiai aptemptus tamsiai mėlynus džinsus ir raudoną megztuką, avėjo juodus batus. Ji įsitempusi žiūrėjo pro langą į automobilių stovėjimo aikštelę, todėl Džeredui atidarius duris pašoko.

Jis stovėjo tarpduryje svarstydamas, ar įeiti.

Elės veide nebuvo matyti jokių jausmų.

– Tanė sakė, kad dar nevalgei. Atnešiau maisto. – Ji ištiesė suvyniotą sumuštinį ir buteliuką vandens.

Džeredas pajuto alkį. Kokia ji supratinga. Jis šiek tiek atsipalaidavo, žengė keletą žingsnių ir durys užsivėrė.

– Ačiū.

– Ar dar turi paslapčių? Nes, akivaizdu, tiesa anksčiau ar vėliau išaiškėja, o aš norėčiau, kad jau dabar būtum iki galo atviras.

Ar jos balse girdėti pašaipa? Ką gi, su pašaipa galima susidoroti.

– Daugiau neturiu ko slėpti.

Elė atsistojo, jos žydros akys buvo kupinos supratimo ir rūpesčio, o ne nusivylimo ar netikėjimo. Džeredas pagaliau iškvėpė orą.

– Noriu tave palaikyti. – Elė priėjo, tvirtai apsikabino jį per liemenį ir priglaudė veidą jam prie krūtinės.

Džeredas taip stipriai apglėbė ją, lyg jo gyvybė priklausytų nuo jos artumo. O gal taip ir yra.

Džeredas nesuvokė, kiek laiko jie taip išstovėjo, visiškoje tyloje, toli nuo šurmulio už kabineto durų. Tačiau to užteko: jis atgavo jėgas ir patikėjo, jog viską įveiks, o viltis, kad šioje maišalynėje jį palaikys Elė, sustiprėjo.

Staiga Elė paleido Džeredą iš glėbio ir jis prisivertė atitraukti rankas.

– Papasakok tik tai, kas svarbiausia, – pasakė ji grįždama ant savo kėdės. Tuo pat metu išvyniojo sumuštinį, padėtą ant stalo, ir pusę padavė jam. – Žinau, kad turi daug darbo. Pasakodamas užvalgyk.

Džeredas atsisėdo ant kėdės šalia Elės.

– Šiek tiek daugiau nei prieš dvejus metus... – Kąsnis užstrigo gerklėje ir jis atsikrenkštė. Elė atsuko buteliuko dangtelį ir padavė vandenį Džeredui.

– Ačiū. – Jis gurkštelėjo. – Prieš dvejus metus patekau į Narkotikų kontrolė administracijos Pažeidimų skyriaus tyrimo akiratį – tas skyrius tiria nusikalstamą gydytojų ir farmacininkų veiklą.

– Neabejoju, kad gali viską paaiškinti, – pasakė Elė. – Valgyk. – Ji parodė Džeredui į sumuštinį.

Džeredui pakilo ūpas. Ji negalvoja, kad jis – didžiausias niekšas. Jis atsikando sumuštinio.

– Kai galėsi, pradėk nuo pradžių.

Į duris kažkas pasibeldė. Pasigirdo Tanės balsas.

– Gydytojau, atvažiuoja greitoji. Šešiasdešimt dvejų moteris. Susižeidė slidinėdama lygumų slidėmis. Dešinės kojos, šonkaulių ir veido sužeidimai. Laukiame po vienuolikos minučių. Ir vėl skambino Medicinos personalo direktorius. Sako, labai skubu.

– Gerai, – atsiliepė Džeredas.

– Labai trumpai, – pasakė Elė.

– Iš manęs pavogė Niujorko valstijos receptų knygelę. Nežinojau, jog ji pavogta, kol į darbą atėjo policija; jie sakė, kad knygelę rado narkotikų prekeivio, pagarsėjusio narkotinių vaistų receptų padirbinėjimu, kišenėje, ir kad ant penkiolikos tuščių receptų lapelių buvo mano parašai ir gydytojo kodas.

– Ir jie nematė, jog parašai padirbti?

Džeredas kreivai šyptelėjo.

– Kodėl manai, kad jie buvo padirbti? – paklausė jis.

– Ir taip aišku. Juk tu nepasirašinėtum tuščių receptų ir neduotum jų narkotikų prekeiviui. – Elė pritilo ir ištarė: – Nebent turėjai tam priežastį.

Džeredas norėjo šaukti iš džiaugsmo matydamas Elės tikėjimą jo nekaltumu.

– Beveik neabejoju, kad tai padarė Sisė, tačiau tyrimui dar neprasidėjus ji dingo. Nepaisant to, Narkotikų kontrolės administracija vis tiek pabandė paduoti mane į teismą. Ir jiems vos nepavyko sukurpti receptų padirbinėjimo bylos, kai tas prekeivis, kurio akyse nebuvau matęs, atpažino mane per liudytojų akistatą, ir kai pareigūnai, darydami kratą mano namuose, vieną narkotinių medžiagų turinčią tabletę, kuriai reikalingas receptas, rado miegamojo, kur trumpai gyvenau su Sise, spintoje, o kitą – po šaldytuvu.

Galų gale – tik neaišku, ar dėl Džeredo nekaltumo, ar brangiai mokamo advokato, – Narkotikų kontrolės administracija nutraukė tyrimą.

– Tyrimas susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. – Džeredas niekaip negalėjo pamiršti antraščių: Bendruomenės gydytojas įtariamas ryšiais su vietine narkotikų gauja , Skubios pagalbos skyriaus gydytojo receptų knygelė rasta pas narkotikų prekeivį , Mūsų rajono gydytojas tiriamas dėl neteisėto receptų išrašinėjimo . – Niekam nerūpėjo, kad oficialūs kaltinimai man niekad nebuvo pateikti ar kad Narkotikų kontrolės administracija nutraukė tyrimą dėl įrodymų stokos. Mano bendradarbiai padarė savo išvadas ir patys pripažino mane kaltu.

– Ar todėl tu neieškai nuolatinio darbo, o pasirašai laikinas sutartis su įvairiomis ligoninėmis?