Эрика Джеймс - Penkiasdešimt pilkų atspalvių

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Nebaigtas reikalas?

Data: 2011 m. gegužės 31 d. 22:26 RJL

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Vakarienė buvo soti – jums bus malonu išgirsti, kad prisivalgiau gerokai daugiau, nei derėjo.

Ėmė darytis įdomu? Kodėl?

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Žinoma, kad reikalas nebaigtas

Data: 2011 m. gegužės 31 d. 19:30

Gavėjas: Anastazija Stil

Tyčia dedatės nenuovoki? Rodos, visai neseniai prašėte manęs, kad atsegčiau suknelės užtrauktuką.

Ir aš nekantriai laukiau, kada galėsiu tai padaryti. Taip pat džiaugiuosi girdėdamas, kad valgote.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Na… anksčiau ar vėliau ateina savaitgalis…

Data: 2011 m. gegužės 31 d. 22:36 RJL

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Suprantama, kad valgau… Tik būdama su jumis jaučiuosi taip netvirtai, kad man ne maistas rūpi.

Nė už ką nesidėčiau nenuovoki, pone Grėjau.

Neabejoju, kad per tiek laiko ir pats tai supratote. :)

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Negaliu sulaukti

Data: 2011 m. gegužės 31 d. 19:40

Gavėjas: Anastazija Stil

Prisiminsiu tai, panele Stil, ir, be jokios abejonės, pasinaudosiu šia informacija savo labui.

Apgailestauju, kad būdamas šalia atgrasau jus nuo valgio. Maniau, kad žadinu jums gašlesnius jausmus. Sprendžiau iš patirties, ir, turiu pasakyti, malonios.

Labai laukiu kito karto.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Lingvistinė gimnastika

Data: 2011 m. gegužės 31 d. 22:36 RJL

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Vėl žaidėte su Didžiuoju aiškinamuoju žodynu?

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Jūs mane perpratote

Data: 2011 m. gegužės 31 d. 19:40

Gavėjas: Anastazija Stil

Puikiai mane pažįstate, panele Stil.

Dabar ketinu vakarieniauti su sena drauge, tad sėsiu prie automobilio vairo.

Iki, mažyte©.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Su kokia sena drauge? Niekada nemaniau, kad Kristianas turi kokių nors senų draugių, išskyrus… tą. Žiūrėdama į monitorių susiraukiu. Kodėl jis vis dar su ja susitikinėja? Netikėtai mane apima juodas, deginantis, tulžingas pavydas. Trokštu kam nors trenkti, geriausia – poniai Robinson. Suirzusi užlenkiu nešiojamąjį kompiuterį ir atsigulu į lovą.

Turėčiau atsakyti į ilgą šįryt gautą jo laišką, bet staiga suprantu, kad siuntu. Kodėl Kristianas negali tos moters laikyti tuo, kas ji iš tiesų yra – vaikų tvirkintoja? Išjungiu šviesą ir, nesitverdama pykčiu, spoksau į tamsą. Kaip ji drįso? Kaip ji drįso kibti prie pažeidžiamo paauglio? Ar vis dar tai daro? Kodėl juodu nutraukė santykius? Galvoje šmėsteli keli įvykių scenarijai. Jei Kristianui visa tai nusibodo, kodėl jis su ta moterimi vis dar bičiuliaujasi? O ji – ar ištekėjusi? Gal išsiskyrusi? Jėzau… ar turi savų vaikų? Ar turi vaikų nuo Kristiano? Pasąmonė skersakiuodama pakelia savo bjaurią galvą – vien ši mintis mane pribloškia, ima pykinti. Ar daktaras Flinas žino apie tą moterį?

Išsiropščiu iš lovos ir vėl įsijungiu tą pragaro mašiną. Aš vėl savo. Laukdama, kol kompiuteris įsikraus ir nušvis ekranas, nekantriai barbenu pirštais. Paspaudžiu „Google“ piktogramą ir į paieškos laukelį įvedu „Kristianas Grėjus“. Staiga ekranas sumirga nuo Kristiano nuotraukų: su juodu kaklaraiščiu ir kostiumu, Jėzau… čia ir Chosė nuotraukos iš „Heathman“ viešbučio, kuriose Kristianas vilki baltus marškinius ir mūvi medvilnines kelnes. Kaip jos atsidūrė internete? Dieve mano, koks jis gražus…

Nekantriai slenku žemyn: kelios fotografijos su verslo partneriais, paskui jūra nuostabių paties fotogeniškiausio vyro nuotraukų – vyro, kurį artimai pažįstu. Artimai? Ar tikrai artimai pažįstu Kristianą? Pažįstu jį lytiškai, bet, regis, šioje srityje dar turiu ką atrasti. Žinau, kad jis nepastovios nuotaikos, sudėtingo charakterio, linksmas, santūrus, mielas… Dieve, šis vyras – tikras prieštaravimų kamuolys. Spustelėdama pelės mygtuką pereinu į kitą puslapį. Jame Kristianas visose nuotraukose taip pat vienas – prisimenu, kaip Keitė sakė negalėjusi rasti jo nuotraukų su drauge, todėl jai ir kilo mintis paklausti, ar jis ne gėjus. Dar toliau, trečiame puslapyje, įdėta mudviejų su Kristianu nuotrauka, daryta per diplomų teikimo ceremoniją. Tai vienintelė nuotrauka, kurioje jis nufotografuotas su moterimi, ir ta moteris esu aš.

Po perkūnais! Aš – „Google“ puslapiuose! Atidžiai įsižiūriu į mudviejų nuotrauką. Atrodau nustebusi, sunerimusi ir išmušta iš vėžių, kad esu fotografuojama. Kristianas savo ruožtu atrodo neprilygstamai gražus, ramus ir susikaupęs, be to, ryši tą kaklaraištį. Spoksau į jį, į neapsakomai gražų jo veidą – veidą, kuris šią akimirką tikriausiai atsuktas į prakeiktąją ponią Robinson. Išsaugau šią nuotrauką savo mėgstamiausiųjų aplanke, o tada peržiūriu visus aštuoniolika rastų puslapių, bet… nieko nerandu. Ponios Robinson internete nerasiu. Bet vis tiek turiu sužinoti, ar Kristianas su ja. Paskubomis parašau jam laišką.

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Tinkami vakarienės partneriai

Data: 2011 m. gegužės 31 d. 23:58 RJL

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Tikiuosi, judu su sena drauge maloniai pavakarieniavote.

Ana

P. S. Ar ta draugė – ponia Robinson?

Paspaudžiu „Siųsti“ ir į lovą atsigulu liūdna, bet tvirtai apsisprendusi išklausinėti Kristianą apie santykius su ta moterimi. Viena vertus, trokštu bet kokia kaina sužinoti daugiau, kita vertus, noriu pamiršti viską, ką jis pasakojo. Be to, man prasidėjo mėnesinės, tad rytoj rytą turiu nepamiršti išgerti tabletės. Tarp „BlackBerry“ telefono piktogramų paskubomis susirandu žadintuvą ir nustačiusi laiką įjungiu. Pasidėjusi telefoną ant naktinės spintelės, atsigulu ir, trokšdama, kad būtume tame pačiame mieste, o ne nutolę vienas nuo kito per keturis tūkstančius kilometrų, galų gale nugrimztu į neramų miegą.

Rytą praleidusios vaikščiodamos po parduotuves, o popietę – gulėdamos paplūdimyje, vakare mudvi su mama nutarėme užsukti į barą. Palikusios Bobą prie televizoriaus, susiradome gerą barą pačiame prabangiausiame Savanos viešbutyje. Siurbčioju antrą taurę „Cosmopolitan“ kokteilio. Mama – trečią. Ji kaip tik dalijasi kitomis įžvalgomis apie gležną vyrų ego . Mane tai labai trikdo.

– Supranti, Ana, vyrai mano, kad kiekvienas moters ištartas žodis yra problema, kurią reikia spręsti. Jiems į galvą neateina, kad mes galbūt norėtume tik šiaip sau pasvarstyti kokią idėją – pašnekėti apie ją, o paskui pamiršti. Vyrai teikia pirmenybę veiksmams.

– Mama, kodėl visa tai man pasakoji? – klausiu neslėpdama susierzinimo. Ji visą dieną krėtė panašius pokštus.

– Mieloji, tu atrodai tokia sutrikusi… Dar niekada nebuvai parsivedusi namo vaikino. Gyvendama Las Vegase net neturėjai draugo. Maniau, tarp judviejų su tuo vaikinu koledže, su tuo Chosė, galėtų kas nors užsimegzti.