Кэт Шилд - Išlošta naktis

Tikrų tikriausiai.

Bet jeigu jau Vegasas netinka fantazijoms išlaisvinti, jokia kita vieta pasaulyje nebus tam tinkama.

Misei knietėjo paglostyti Sebastianui nugarą, pečius, veidą, tačiau šis savo emocijas ir aistrą jau buvo spėjęs paslėpti po granitiniais veido bruožais ir ankstesnė jos drąsa nuslūgo.

Misė nužvelgė jo kūną ir liko priblokšta priešais jos akis iškilusio erotinio paveikslo. Jos šefas ilsėjosi jai tarp kojų. Matydama jį taip intymiai išsitiesusi sau tarp šlaunų, vis dar pusiau apsirengusį, Misė pajuto pasitenkinimą ir savininkiškumo jausmą. Jis priklausė jai. Bent jau šiąnakt.

Ją be galo maloniai nuteikė tai, kad sugebėjo taip sujaudinti šaltakraujiškąjį Sebastianą Keisą, kad juodu pasimylėjo tiesiai ant grindų. Jis net kelnių iki galo nenusitraukė. Net švarko nenusivilko. Misė galėjo prisiekti, kad net jo kaklaraištis tebėra tobulai sumegztas. Jųdviejų vaizdas – sulamdytais drabužiais ir dar tokioje kompromituojančioje pozoje – prajuokino. Jeigu tik dabar juos matytų kolegos. Tik nedaugelis patikėtų, jog ryžtingasis ir niekada neleidžiantis sau atsipalaiduoti Sebastianas Keisas galėjo užsimiršti. Ir nė vienas nepatikėtų, kad tai nutiko su ja.

Sebastianas pakėlė galvą ir išvydęs jos šypseną suraukė antakius.

– Viską buvai suplanavusi?

– Ne.

Misės lažybos buvo beviltiškos ir beprotiškos. Ji net nesvajojo laimėti. Nesvajojo, kad jis bent jau laikysis žodžio. Jeigu būtų nors menkai nutuokusi, kuo viskas baigsis, būtų stovėjusi prie ruletės stalo tvirtai sučiauptomis lūpomis ir labiau nei kada nors įkalinta savo tėvų lūkesčių. Net dabar, per plyšelį pravėrusi duris į savo racionalumą, imtų kaip žuvis gaudyti orą nuo atsivėrusios nuogos realybės.

Ji laukė, kada jis sujudės, bet nieko nenutiko. Gal šefas ketino likti tokia poza visą naktį? Na, ji nesiskundė. Tačiau vien nuo tokios minties hormonai vėl pašėlo. Šlaunimis nusirito lengvučiai malonumo virpuliai, paskutinio nepakartojamo orgazmo atgarsiai.

Misės emocijos susijaukė. Ji atsikrenkštė.

– Na, tai ką veiksime dabar?

Kurį laiką Sebastianas žvelgė į ją nutaisęs neperprantamą veido išraišką. Paskui, regis, priėjo prie kažkokios išvados. Įtampa veide atslūgo.

– O ką norėtum veikti?

Jos lūpos prasivėrė, bet neišsprūdo nė garso.

– Atrodai suglumusi. – Sebastianas įdėmiai ją nužvelgė. – Norėtum, kad ką nors pasiūlyčiau? Esu tavo visą naktį.

Jo balsas išdavė ironiją. Misė ėmė kramsnoti apatinę lūpą. Ar tai tiesa? Ar jis tikrai ketina leisti jai pasismaginti, kaip tik norinti? Tarsi ji galėtų. Jis ją nulaužtų kaip šakelę. Nors taip veikiausiai nepasielgs.

– Tavo kakta suraukta. – Sebastianas pabučiavo ją tarp antakių. – Ką galvoji?

Bučinys padėjo Misei atsipalaiduoti, bet kartu padidino įtampą. Apramino sielą ir pažadino geidulius.

– Neturiu daug patirties su tokiais vyrais kaip tu, – prisipažino Misė. – Nesu tikra, iš ko galiu rinktis.

– Suprantu.

Ar jis iš jos šaiposi? Misė ėmė tyrinėti Sebastiano veidą. Kuo neutraliausias. Aplink akis nesusimetė linksmos raukšlės, lūpų neiškreipė šypsena.

– Turiu galvoje, kad porą dalykų jau padarėme... – Tuo metu išseko ir žodžių, ir drąsos atsargos.

– Tikrai padarėme.

– Ką siūlai?

Jis stvėrė Misę už klubų ir ėmė ristis, kol ji atsisėdo ant jo.

– Daryti galime daug ką.

Dar prieš sekundę ji jautėsi pavargusi, o dabar sėdint ant jo užplūdo pakili nuotaika.

– Pavyzdžiui?

Tiriančiame Sebastiano žvilgsnyje degė sunkiai slepiamas geismas.

– Sąrašas ilgas.

– Nuo ko pradėsime?

– Galėčiau pasakyti. – Dar po sekundės jis ir vėl atsidūrė viršuje.

Apsvaigusi, vos gaudydama kvapą, Misė nusitvėrė Sebastiano pečių, o šis bučiniais nusėjo jai smakrą, akis, nosį ir lūpas. Neįpareigojantys bučinukai varė ją į neviltį ir tuo pat metu audrino.

– Arba? – sudejavo ji, Sebastianui delnais apėmus jai veidą, o švelniomis lūpomis toliau glamonėjant odą.

– Arba, – ištęsė jis, gnybtelėdamas Misės kaklą ir priversdamas suvirpėti. – Galėčiau tau parodyti.

Išgirdusi Sebastiano pasiūlymą ji su švilpesiu iškvėpė.

– Puiku. Mėgstu, kai kas nors rodoma.

Sebastianas ranka atsirėmė į dušo sieną ir padėjo galvą ant bicepso. Pastangos, kurių prireikė stovėti, bylojo apie audringą naktį su Mise. Pečiais ir nugara, atpalaiduodamas rytinę erekciją, sruvo šaltas vanduo. Prabusti su paskaudusiomis slėpsnomis jam buvo ne naujiena. Tačiau šalia mieganti gundančioji Misė jau visai kas kita.

Šalia lovos stovintis žadintuvas Sebastianą prižadino aštuntą. Jis stebėjosi, kad po tokios siautulingos nakties jau prieš vidurdienį buvo atgavęs sąmonę. Savo dideliam nusivylimui, kažkuriuo nakties metu, kai abu pasidavė nuovargiui, jis užmigo apsikabinęs ją iš nugaros. Ranka apsivijęs jos neįtikėtinai liauną liemenį, panardinęs veidą į kaklo linkį, gemalo poza prisiglaudęs nuo galvos iki kojų.

Su moterimi jis šitaip niekada nebuvo miegojęs. Po galais, neskaitant buvusios žmonos, visą naktį jis buvo praleidęs tik su keletu moterų, o po skyrybų – nė su viena. Miegodamas jis nemėgo būti liečiamas.

Tačiau šią naktį visgi miegojo apglėbęs Misę taip, tarsi bijotų, kad ji nakčia neišsėlintų. Su kieta, prisirpusia, jai į nugara besiremiančia varpa. Prieš pakildamas pabučiavo ją į kaklą, pirštais perbraukė per žiedlapių švelnumo odą. Ji pasimuistė. Kažką sumurmėjo. Išsitempė.

Sebastianas staigiai atitraukė rankas. Naktis buvo baigta. Skola išmokėta. Pažadindamas ją lėtu ir švelniu meilinimusi leistų jai pagalvoti norįs tęsti jųdviejų romaną.

Jis stebėjosi, kaip sunku buvo palikti lovą. Kas jam darosi? Seksas tikrai buvo neįtikėtinas. Entuziastingas ir nevaržomas Misės atsakas į kiekvieną jo veiksmą jį apsvaigino ir atpalaidavo. Ji jam nieko nedraudė. O jis jai suteikė nepamirštamą naktį. Naktį, kurios nepamirš ir pats.

Sebastianas pakišo galvą po šaltu vandeniu, kad išblaškytų garuojančias mintis. Jis nebuvo iš tų, kurie gailisi atliktų darbų, todėl blogumas pilve jam nepatiko. Nereikėjo sutikti su Misės lažybomis. Jeigu nebūtų buvęs toks tikras, kad laimės, gal ir būtų pasvarstęs, kas nutiktų, jei pralaimėtų.

Kur, po galais, dingo sveikas protas? Misė juk jo padėjėja.

Jau nebe.

Kadangi lažybas vakar pralaimėjo, dabar turės blaškytis tarp tokio svarbaus vadovų susitikimo ir pastangų įtikinti Misę pasilikti.

Kiekvienas turi savo kainą. Jam tereikia išsiaiškinti josios.

Sebastianas trenkė kumščiu į plytelę. Dilgsėjimas sugrąžino įprastą ramybę. Įjungęs karštą vandenį jis išsimuilino.

Išėjęs iš vonios apsirengti Sebastianas rado lovą tuščią. Jis nužvelgė sujauktus patalus. Galvoje blyksėjo praeitos nakties vaizdai. Iš anksto žinoma kūno reakcija jį įsiutino.

Jeigu kaskart pagalvojęs apie Misę leisis užvaldomas geismo, tikrai nesugebės jos įtikinti grįžti prie šefo ir darbuotojos santykių.

Sebastianas išsitraukė iš stalčiaus trumpikes ir apsimovė ant sukietėjusios varpos. Apsivilkęs marškinius užsisagstė sagas ir piktai pažvelgęs į save veidrodyje liepė kūnui elgtis prideramai ir klausyti jo, o ne apatinės dalies komandų. Laimei, Misė pasišalino. Vos išvydęs po antklode seksualias jos kūno linijas, jis neabejotinai būtų nušveitęs rankšluostį į šalį, o sveiką protą į orą.

Prieš vilkdamasis švarką Sebastianas pakėlė nuo naktinio stalelio rankinį laikrodį ir jį užsisegė. Tada trumpam užmerkė akis. Ar su Mise jis tikrai taip skubėjo, kad net kelnes tik iki kelių nusitraukė? Jei taip, pats laikas susirūpinti savo seksualiniu gyvenimu.