Кэт Шилд - Išlošta naktis

Nuo išsiskyrimo su Šandra jis buvo tapęs pernelyg įtarus moterų, su kuriomis susitikinėjo, atžvilgiu. Į visas žvelgė taip, tarsi jos mėgintų nuo jo pastoti ir priversti jį jas vesti. Su Keitlina juodu susitikinėjo jau kelis mėnesius, bet dar nė karto nebuvo suartėję. Kas privertė jį užmiršti atsargumą su Mise?

Palikęs nerimą keliantį klausimą neatsakytą, Sebastianas nužingsniavo į svetainę ieškoti mobiliojo. Pamatęs besišypsančią Misę, vilkinčią nuo jo praeitą naktį nutrauktais marškiniais, jis sustojo kaip įbestas.

Ilgų liaunų kojų vaizdas kaitino Sebastiano vaizduotę. Vėl nosį pasibalnojusi akiniais, nuo kurių samanų žalumo akys atrodė blankesnės, o plaukus susirišusi į uodegą, ji atrodė kaip žavios moters ir paprasčiausios kaimynės iš gretimo buto sintezė. Kas nutiko konservatyviajai, šiek tiek senamadiškai jo kadaise pažinotai padėjėjai, kuria jis taip pasitikėjo?

– Užsakiau pusryčius, – pasakė Misė, rinkdama nuo žemės jųdviejų drabužius ir batus. – Turėtų atnešti bet kurią akimirką.

Kad nepradėtų ryti jos akimis, Sebastianas sutelkė žvilgsnį į per ranką permestus drabužius.

– Gal matei mano BlackBerry?

– Jis buvo tavo kišenėje. – Misė ištiesė jam telefoną ir marškinių apykaklė prasiskyrė.

Dvi viršutinės sagos buvo paliktos neužsegtos, todėl Sebastianas be vargo matė kankinamai gundančius krūtų iškilumus. Jo pirštai sutrūkčiojo, raumenys taip ir tiesėsi delnais praryti tobulus apvalumus.

Viena naktis. Tik tiek ji prašė, tik tiek jis ketino leisti jai gauti. Sebastianas kuo rimčiausiai planavo sugrąžinti juodu į profesinį lygmenį.

– Ačiū. – Jis stebėjo, kaip Misė neša į miegamąjį jo kostiumą, ir negalėjo atplėšti nuo jos akių. Kai ji dingo iš akiračio, Sebastianas papurtė galvą ir pasistengė surikiuoti mintis.

Pirmiausia, tikrindamas, ar nekilo kokių nors naujų nesklandumų, peržvelgė elektroninius laiškus. Tarpusavyje rungtyniaujančių brolių Natano ir Makso laiškai pranešė, kad Keisų holdinge viskas kaip įprastai.

Vidurinysis brolis Maksas, kuris ėmė kelti šeimai problemas vos pradėjęs šliaužioti, savaitgaliais dalyvaudavo automobilių lenktynėse, o savaitės dienomis pernelyg daug linksmindavosi. Tačiau kad ir kaip nutrūktgalviškai elgdavosi asmeniniame gyvenime, versle pasižymėjo konservatyvumu.

Todėl nesutardavo su jauniausiuoju broliu Natanu, kuris gausino turimus pinigus pavojingai žaisdamas fondų biržoje ir rizikos kapitaluose. Žavesys, kurį Natanas pasitelkdavo, kad gautų ko norįs, kaipmat išblėsdavo, vos netoliese pasirodydavo Maksas.

Dabar Maksas buvo Vokietijoje ir stengėsi išgelbėti jų pagrindinį tiekėją nuo bankroto, o Natanas arčiau namų, Ohajo valstijoje, ieškojo alternatyvos senajam tiekėjui. Maksas nerėmė Natano įsitikinimo, kad nauja bendrovė pajėgtų pagaminti jų pageidaujamą prekę su septyniolikos procentų nuolaida ir išlaikytų reikiamą kokybę.

– Turiu peržvelgti Natano ataskaitas apie naująjį tiekėją. Po pusryčių man reikės tavo pagalbos.

– Ketinau pasidairyti po miestą, – iš miegamojo pasigirdo šiek tiek nekantraujantis Misės balsas. – Niekada nesu buvusi Las Vegase.

– Nieko gero nepamatysi. Čia tik vieni kazino.

– Gal ir taip. – Pasigirdo beldimas į apartamentų duris ir Misė nuėjo jų atidaryti. – Tačiau ketinu kiekviename jų laimėti pinigų.

Jai praėjus pro šalį, ekrane ką tik skaityti žodžiai Sebastianui neteko prasmės. Jo žvilgsnis įsmigo į nuogas jos kojas. Tik valios pastangomis jis ir vėl grįžo prie darbo. Nevalia taip visą savaitę blaškytis. Pasilinksminimams skirtas laikas baigėsi.

Misę prie durų pasveikino pažįstamas balsas. Sebastianas staigiai kilstelėjo galvą. Tarpduryje stovėjo ne kambarius aptarnaujantis padavėjas, o aukštas septintąją dešimtį baigiantis vyras, apsivilkęs golfo marškinėlius ir chaki spalvos šortus.

Maždaug sekundės dalį Sebastiano tėvas atrodė šokiruotas pusnuogės merginos vaizdo, bet jau kitą akimirką jo veidą nušvietė plati šypsena. Antrasis vyriškis, kaip ir Sebastianas vilkintis brangiu pilkos spalvos kostiumu ir stovintis vyresniajam už nugaros, buvo gerokai labiau priblokštas.

Visi sulaikė kvapą, kambaryje oras, regis, apmirė.

Misė sujudo pirmoji.

– Sveiki, Brendonai. Malonu jus matyti. – Ji ištiesė buvusiam holdingo vadovui ranką ir gerokai išsigando, kai šis ne tik ją paspaudė, bet dar ir palinkęs pakštelėjo į skruostą. Sebastianui stebint, Misė ėmė elgtis kaip tikra profesionalė, tarsi vilkėtų dalykinį kostiumėlį, o ne vyriškus marškinius. Paskui ji ištiesė ranką antrajam vyrui. – Aš esu Misė Vord, Sebastiano padėjėja.

– Lukas Smitas.

Lukas buvo laimingai santuokoje gyvenantis septyniasdešimtmetis vyras, bet tai netrukdė jam akimis ryti žiojinčios Misės iškirptės ir nuogų kojų.

– Esame kalbėjęsi telefonu. – Vienintelis Misės sutrikimą išduodantis ženklas jai žengiant į šalį buvo užkaitę skruostai.

– Gal, ponai, malonėsite užeiti?

– Sveikas, Sebastianai! – pagaliau pamatęs sūnų šūktelėjo Brendonas. – Pažiūrėk, ką sutikau fojė.

– Tėti, kokia netikėta staigmena. – Ir nepageidauta. – Lukai, malonu tave matyti.

Sebastianą labiau nustebino ne tai, kad buvo užtiktas su pusnuoge Mise savo apartamentuose, bet tai, kad prie jo durų išdygo tėvas. Ką jis čia, po galais, veikia? Ir dar su Luku Smitu? Brendonas nuo pat pradžių priešinosi Smito pramonės pirkimui. Sprendimo teisės šeimos bendrovėje jis nebeturėjo jau devynis mėnesius, nuo pat savo išėjimo į pensiją. Visgi šitai jam netrukdė lankytis biure ir reikšti nuomonę apie tai, kaip, jo manymu, sūnūs valdo holdingą.

Sebastianas nuėjo pro savo padėjėją paspausti Lukui rankos ir pasirūpino kūnu užstoti Misę, kad ši galėtų nepastebimai pasišalinti.

– Džiaugiuosi, kad šią savaitę galėjote prie mūsų prisijungti.

– Džiaugiuosi galėdamas dalyvauti, – pasakė Lukas, kreipdamas akis Sebastianui už nugaros. – Turiu prisipažinti, smalsavau pamatyti, kaip tu dirbi. Prieš perleisdamas tau holdingą noriu įsitikinti, kad jis atsidurs gerose rankose.

Sebastianas niekada nėjo į kompromisus dėl profesionalumo darbo vietoje, todėl dabar veikiausiai atrodė kaip tikras veidmainis. Tai, kad prieš jam mylintis su Mise, ji jau buvo išėjusi iš darbo, – joks pasiteisinimas. Ištvirkavimas su moteriškos lyties darbuotojomis nėra jo siekiamas bendrovės įvaizdis.

– Jau pusryčiavote? – paklausė Sebastianas, kai padavėjas įstūmė ratukus su padėklu, ant kurio buvo išdėlioti uždengti patiekalai. – Atrodo, užteks visiems.

– Aš jau pavalgęs, – pasakė Lukas, žvilgsniu sekdamas Misę, kuri kaip tik pranyko viename kambarių; to kambario Sebastianas net nebuvo pastebėjęs.

Tai jie kartu gyvena apartamentuose?

Apsimesdamas nejaučiąs kambaryje siaučiančių povandeninių srovių, Brendonas nusekė paskui padavėją.

– Puodelį kavos mielai išgerčiau.

– Puiku. – Sebastianą apėmė neviltis.

Pirmą kartą gyvenime jam kilo noras pasiaiškinti – dėl Misės buvimo jo apartamentuose ir dėl jos aprangos, – bet kvailas tėvo vypsnys ir suraukta Luko kakta bylojo: jie savo nuomones jau susidarė.

Norėdamas susitelkti vien į darbo reikalus, Sebastianas su nuožmiu ryžtingumu ištrėmė Misę iš galvos ir užtrenkė duris į asmeninį gyvenimą.

– Kaip gaila, kad neturite apetito. – Jis atidengė indus. – Regis, Misė užsakė viską, ką tik rado valgiaraštyje.

Brendonas pažvelgė į duris, už kurių ji ką tik buvo pradingusi. Lūpos išsirietė į šelmišką šypseną.