Кэт Шилд - Išlošta naktis

Misė piktai jį nužvelgė.

– Žinoma, ne. Ką tavo tėvas veikia Las Vegase?

– Nesakė.

– O tu klausei?

Vienu pakeltu antakiu Sebastianas mokėdavo pasakyti daugiau nei dauguma vyrų tratėdami dešimt minučių.

– Jis sako, kad atvyko padėti vesti vadovų susitikimo.

– Bet tu juo netiki?

– Sakykime, kad man nepatiko jį matyti Luko Smito draugijoje.

Tik nedaug Keisų holdingo darbuotojų žinojo, kaip smarkiai skiriasi Sebastiano ir jo tėvo verslo strategijos. Brendonas mėgdavo rizikuoti ir vaikytis pelno, dažnai prarasdamas didžiules pinigų sumas. Sebastianas su Maksu buvo linkę rinktis labiau apibrėžtus Keisų holdingo plėtros metodus. Luko Smito bendrovės įsigijimas – puikus šio skirtumo pavyzdys.

Abiem broliams patiko konservatyviai valdoma bendrovė ir tai, kaip ją įsigijus būtų galima paįvairinti siūlomų prekių asortimentą. Brendonas norėjo investicinį kapitalą leisti kam nors, kas skatintų augimo potencialą; jį palaikė jauniausiasis sūnus Natanas. Bėda ta, kad norint stambiai laimėti, dažnai tekdavo rizikuoti didelėmis sumomis.

– Ar manai, kad jis nori sabotuoti sandorį su Smitu?

– Apie pirkimą jis dar nepasakė nieko gero. Privalau nenuleisti nuo jo akių.

– Ką jiems pasakei apie mudu?

– Mudu? – tarsi perspėjamai šnypščianti kobra tyliai pakartojo Sebastianas. – Nieko.

– Kodėl?

– Tai ne jų reikalas.

– Bet jiems smalsu. Sutartys dar nepasirašytos. Kas bus, jeigu Lukas nuspręs tau neparduoti bendrovės? Turi sukurpti kokį nors paaiškinimą, kodėl buvau apartamentuose su tavo marškiniais.

– Pavyzdžiui?

– Galėjai pasakyti, kad apsipyliau suknelę ir privalėjau ją išsiplauti.

– Gal tai ir būtų suveikę, jeigu nebūtum atrodžiusi kaip ką tik gerai pamylėta moteris.

Reaguodamas ne į sarkastišką Sebastiano toną, o į jo parinktus žodžius, Misės kūnas sudilgsėjo. Poveikį sustip­rino ir deginantis žvilgsnis. Jos argumentas taip ir liko neišsakytas.

– O dar kartu gyvename apartamentuose. – Jis susikryžiavo ant krūtinės rankas. – Beje, kodėl mes gyvename vienuose apartamentuose?

– Mes negyvename vienuose apartamentuose. Mano kambarys jungiasi su tavuoju. Mus skiriančios durys užsirakina. – Paskutinis sakinys nuskambėjo kvailokai. Tarsi ji juo nepasitikėtų. Tarsi jis negalėtų jos įtikinti atrakinti duris. – Galėjai pasakyti, kad prisigėriau ir išėjau iš darbo. Kad pradėjau prie tavęs priekabiauti, nes metų metus buvau pametusi galvą.

Sebastiano žvilgsnis apsunko ir Misė pajuto, kad jos keliai linksta.

– Ne.

– Nebūk... – nespėjusi pasakyti visko iki galo ji prikando lūpą. Ar gali būti, kad impozantiškąjį Sebastianą Keisą norėjo pavadinti kvailiu? – O kaip sutartis? Ar vis dar ketini pirkti tą bendrovę?

– Nežinau.

Misei pritrūko oro. Ji tiriamai nužvelgė bejausmį Sebastiano veidą, ieškodama bent menkiausių pykčio ar nusivylimo ženklų, bet nieko nerado.

– Ką reiškia, nežinai?

– Tai ir reiškia. – Jo blakstienos pusiau pridengė akis, sudarydamos apsimiegojusio žmogaus įvaizdį, tačiau Misė netrukus suprato, kad pilkų akių žvilgsnis įdėmiai ją stebi.

– Vakar jis buvo pasirengęs pasirašyti sutartį, vos pataisysime vieną ar du punktus.

– Nuo to laiko kažkas pasikeitė.

– Pavyzdžiui, iškilo aikštėn tavo įprotis vilioti darbuotojas? – Misė negalėjo patikėti tokia stipria ją užplūdusio pykčio banga. Pyko ant savęs, kad vedama kvailai romantiškos vilties, jog praeita naktis galbūt yra ko nors pradžia, užsibuvo Sebastiano apartamentuose. Pyko ant jo tėvo, kad pasirodė tarpdury su Luku Smitu. Bet visų labiausiai pyko ant Sebastiano dėl jo užsispyrimo nesiaiškinti. – Privalai pasakyti jam tiesą. Jeigu nepasakysi pats, pasakysiu aš.

Jo pirštai smarkiai sugniaužė Misei rankas virš alkūnių.

– Nesikišk.

Degančiomis akimis Sebastianas kilstelėjo ją ir lenkėsi, kol jų lūpas skyrė vos keli coliai. Ją kaipmat užplūdo praeitos nakties prisiminimai. Rankšluostį gniaužę pirštai atsileido, pasiruošę nusimesti priedangą, vos Sebastianas duos menkiausią ženklą geidžiąs pratęsti ten, kur juodu anksti ryte sustojo.

Jis veikiausiai perprato Misės mintis, nes dar žemiau palenkė galvą. Laukdama bučinio ji užsimerkė. Kai bučinys taip ir nepasiekė, ji iš nuostabos sumirksėjo. Sebastianas taip pat buvo užsimerkęs. Jo veidas išdavė įtampą, lūpos niūriai suspaustos.

Paskui jis šaižiai įtraukė oro, krūtinė pakilo. Dar po sekundės Misė buvo laisva. Kulnai garsiai bumbtelėjo į grindis ir rankšluostis išsprūdo iš rankų. Prieš spėjant jį pagauti, viena krūtis apsinuogino.

Suurzgęs pro sukąstus dantis Sebastianas nusuko žvilgsnį į šiukšlių dėžę, kuri buvo pilna drabužių. Kai jo dėmesys vėl apsistojo ties Mise, vienintelė emocija, kurią jis leido pamatyti, buvo atsainus smalsumas.

Jis smakru parodė į drabužius.

– Kas su tavimi darosi?

– Nieko.

– Išmetei savo drabužius.

– Man jų nebereikia.

Plieno pilkumo akys dar kartą nužvelgė jos kūną.

– Ketini visą savaitę praleisti nuoga?

– Ne.

Nors Sebastianui savo tikrąją nuotaiką pavyko paslėpti po neutralaus tono ir bejausmės veido išraiškos kauke, jos pačios skrandis nuo įtampos susitraukė. Tai, kad ji buvo pusnuogė užtikta Sebastiano apartamentuose, reiškė, jog jų naktis nebėra paslaptis. Koks likimas jiems skirtas: likti šefu ir padėjėja ar tapti meilužiais? Pastarojo varianto ji laukė su nekantrumu.

– Pamaniau, nusipirksiu naujų drabužių, – tęsė ji.

Sebastianas papurtė galvą.

– Tam nėra laiko. Privalai patikrinti, ar viskas paruošta šiandienos kokteilių vakarui.

Misės nuotaika subjuro. Sebastianui naktis baigta. Jis savo skolą išmokėjo. Atėjo laikas kibti į darbus.

– Nematau prasmės, – pasakė ji. – Dar vakar viską patikrinau. Esame nuo galvos iki kojų pasirengę. Nusileiskime į kazino ir šiek tiek pasilinksminkime.

– Mes čia atvykome verslo reikalais.

– Negali suderinti verslo su malonumu? – Ji pakreipė galvą į šoną.

– Aš tai visai neseniai dariau, – nukąsdamas kiekvieną žodį atšovė Sebastianas. Nuo to, kaip jis žiūrėjo jai į lūpas, Misė ir vėl beveik jautė tvirtą jo lūpų prisilietimą. Ji pasviro jo pusėn, bet išgirdusi kitus žodžius ir vėl atsitiesė. – Apsirenk ir peržvelkime visus punktus.

– Juk nepamiršai, kad išeinu iš darbo, tiesa?

– Dar savaitę pažadėjai dirbti, – tarė Sebastianas. – Laikas kibti į darbą.

Jis apsisuko eiti, o Misė liko stovėti ir žiūrėti į tolstančią jo figūrą. Piktai iškvėpusi orą ji uždarė duris. Paskui spyrė į dalykinių drabužių krūvą. Nuo minties, kad ir vėl teks ką nors iš jų apsivilkti, norėjosi klykti.

Suskambo prie lovos stovintis telefono aparatas. Jau kviečiama? Jis išėjo vos prieš minutę. Misė nukreipė žvilgsnį į duris ir įsivaizdavo už jų po kambarį žingsniuojantį Sebastianą. Ji suprato jo nekantrumą. Juk vadovų susitikimui vadovaus pirmą kartą. Anksčiau Keisų holdingui vadovavo tėvas. Nuo to laiko, kai tėvo vietą užėmė Sebastianas, bendrovėje įvyko daug permainų, įskaitant ir dviejų įmonių, neatitikusių naujojo verslo modelio, pardavimą ir naujų investavimo būdų, kurie geriau atitiktų naują bendrovės strategiją, paieškas. Sebastianas vis labiau įsigyveno į vadovo vaidmenį ir nuo šios savaitės Vegase daug kas priklausė.

Šiam kasmetiniam renginiui buvo ruoštasi ne vieną mėnesį, kiekvienam pristatymui ir kiekvienai kalbai buvo sugaišta daugybė savaičių. Mėnesių mėnesius sunkiai dirbo ne tik Sebastianas. Kai jis plušėdavo, neatsilikdavo ir Misė. Šešiasdešimties valandų savaitės reiškė, kad ji iki vėlumos sėdėdavo darbe ir visai neturėdavo laisvų savaitgalių.