Кэт Шилд - Išlošta naktis

Sebastianas gūžtelėjo. Ir šimtą kostiumų sugadintų, kad tik galėtų būti šalia Misės. Nuo jos kūno sklindantis losjono kvapas jaudrino šnerves ir kėlė norą nutraukti blankų maudymosi kostiumą ir patikrinti, ar saulė jau pažymėjo blyškią odą.

Jis užkišo pirštą už maudymosi kostiumėlio petnešėlės ir patraukė ją į šalį, priversdamas Misę staigiai įkvėpti.

– Ką išdarinėji?

– Noriu įsitikinti, ar nenusvilai.

– Kai mane lieti, negaliu logiškai mąstyti, – sušnabždėjo ji.

Jis išleido pasitenkinimo garsą.

– Neturėtum sakyti tokių dalykų.

– Nesuprantu, kas tarp mūsų vyksta.

Jis ir pats nesuprato.

– Nieko nevyksta.

– Praeitą naktį pasimylėjome.

Sebastianui tik didelėmis valios pastangomis pavyko nuvyti erotinius prisiminimus į šalį.

– To neturėjo nutikti.

– Bet nutiko. – Jam į akis įsmigo smalsus žvilgsnis.

Misei knietėjo sužinoti, kodėl jis, būdamas įsitikinęs, jog elgiasi klaidingai, vis tiek mylėjosi. Šito jis ir pats nebuvo iki galo išsiaiškinęs. Viską galima būtų suversti stip­riai seksualinei traukai, tačiau tai nebūtų visiška tiesa. Absoliučios tiesos suvokimas veikiausiai nuvestų jį į dar neištirtą teritoriją.

Iš baseino išnirusi pažįstama figūra priminė Sebastianui, kad dabar, be neklusniosios padėjėjos, yra ir kitų spręstinų problemų.

– Ar mano mama tau užsiminė, ko čia atvyko mano tėvas?

Svaigdama nuo to, ką išvydo skaidriame Sebastiano pilkų akių žvilgsnyje, Misė šiaip ne taip išsikabarojo į sveiko proto krantą.

– Ji sakė, kad tavo tėvas šį rytą išėjo žaisti golfo. Man rodos, jie atvyko pailsėti.

– Golfą jis žaidžia su Luku Smitu. Tikriausiai mėgins jį atkalbėti parduoti Smito pramonę .

Misė įsitempė. Sebastiano santykiai su tėvu nebuvo sklandūs. Per ketverius darbo pas vyriausiąjį Keisą metus jai teko stebėti ne vieną Sebastiano ir jo tėvo mūšį dėl verslo strategijų ir krypties, kuria turėtų judėti bendrovė.

Kai pašlijo Brendono sveikata ir jis pranešė ketinąs išeiti į pensiją, Misė įsivaizdavo, kad Sebastianas su Maksu bent jau gaus progą įgyvendinti savo planus. Tačiau netrukus visus nustebino nelaukta žinia: Brendonas įtikino Nataną grįžti į Hjustoną ir įsitraukti į šeimos verslą.

Nors visi bendrovėje žinojo, kad Natanas yra Makso ir Sebastiano įbrolis, Misė įtarė esanti vienintelė ne šeimos narė, kuri žino, kad Natanas – Brendono ir jo ilgametės meilužės, mirusios, kai Natanui buvo dvylika, vaisius.

Kadangi Misė Sebastiano motiną pažinojo gan artimai, Zuzana jai buvo papasakojusi apie ankstyvuosius jos su Brendonu santuokos metus, kai vyras reikalavo, kad Natanas apsigyventų su šeima. Misė abejojo, ar sugebėtų įveikti širdgėlą ir pyktį dėl vyro išdavystės, kaip tai pavyko Zuzanai. Su Natanu ji, tiesą sakant, elgėsi taip pat kaip su kitais dviem savo sūnumis.

Jos biologiniai sūnūs padėties nepalengvino. Zuzana pasakojo, kad namai tada skendėjo sumaištyje. Sebastianas su Maksu buvo užtektinai suaugę, kad suprastų, kaip smarkiai tėvas įskaudino motiną, todėl šalinosi Natano namuose, kurie jam nepriklausė. Kartėlis vertė elgtis netinkamai. Todėl niekas nenustebo, kai baigęs koledžą jaunėlis namo nebegrįžo. Kiek Misė suprato, jis ir nebūtų grįžęs, jeigu Brendono sveikata nebūtų pablogėjusi. Nelaimei, Natanui sugrįžus į šeimos verslą, Brendonas vėl pradėjo kištis į Keisų holdingo valdymą.

– Mano tėvas ketina dalyvauti susitikime, – tęsė Sebastianas.

– Ar susitvarkysi? – su užuojauta paklausė Misė ir uždėjo plaštaką jam ant rankos.

– Susitvarkysiu, – trumpai atsakė Sebastianas. Taip paprastai jis tvarkydavosi su tėvo sukeltomis emocijomis. Užgniaužęs jas apsimesdavo, kad viskas gerai.

Misė pasiuntė neiškvėptą atodūsį Šventajai Monikai – dangiškajai globėjai, kuriai jos motina dažnai melsdavosi prašydama kantrybės.

– Sebastianai, susitikimas tavo. Jis nesikiš.

– Gal ir nesikiš.

– Liaukis buvęs toks pozityvus.

Per visus jų bendro darbo metus Misė retai kada sau leisdavo jį paliesti. Sebastianas nebuvo iš tų, kurie įsileidžia žmones į savo erdvę. Tačiau praeitą naktį viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Tarp jų užsimezgė ryšys. Nemąstydama, ką daro, Misė perkėlė plaštaką nuo jo rankos ant šlaunies. Sebastiano žvilgsnis įsmigo į ją. Greitas spustelėjimas, ir jis jau jos.

– Mise, – iškvėpė Sebastianas jos vardą; tas garsas buvo ilgesingas, išsprūdęs prieš jo valią ir išduodantis silpnėjančią savitvardą.

Džiaugsmas perlipo per Misės budrumo sienas ir širdyje įsirengė stovyklą. Jeigu būtų protinga, šito sau nė už ką neleistų. Flirtas su Sebastianu gero neatneš. Iš jųdviejų santykių nieko neišeis. Jai turėtų pakakti vienos nakties. Tačiau kai mintys nukrypdavo į Sebastianą, valia tapdavo permaininga kaip rudeninis oras.

– Ką, Sebastianai?

– Kai tavo ranka ant mano šlaunies, negaliu sutelkti minčių.

– Man regis, esi kuo puikiausiai susitelkęs. – Ilgasis raumuo po jos delnu įsitempė.

Sebastianas sugniaužė Misei plaštaką. Jo prisilietimas nutvilkė ją tarsi Nevados dykumos vėjas liepą, o burna išdžiūvo tarsi sukepusi žemė. Žmonės prie baseino susiliejo į vieną dėmę ir ji paniro į charizmatiško jo žavesio liūną.

– Noriu pasakyti, kad negaliu susitelkti į problemas.

– Maniau, aš ir esu tavo problema, – pamėgino pajuokauti Misė.

Sebastiano pečiai atsipalaidavo.

– Tik viena iš daugelio.

– Liaukis taip nerimavęs, – ėmė raminti jį Misė. – Mėgaukis akimirka.

– Ne taip esu pratęs dirbti, ir tu tai žinai.

– Galbūt vertėtų išbandyti naują taktiką ir pažiūrėti, kaip ji veikia?

– Norėčiau, kad viskas būtų taip paprasta, bet toli gražu. – Jis sugrąžino Misės ranką jai prie šono, paplekšnojo per ją ir tik tada atitraukė savąją. – Daugiau padėtimi naudotis neketinu.

Ne, jis per daug garbingas, kad tai darytų, net jei ji paprašytų. Ir kodėl ji išsirinko tokį dorą vyrą, kuris puikiai moka varyti į neviltį? Ogi todėl, kad jo principai – jo žavesio dalis. Ji didžiuotųsi galėdama parsivesti Sebastianą į namus ir supažindinti su tėvu. Jis išvystų tas pačias pasigėrėjimo vertas Sabastiano savybes ir pritartų dukters pasirinkimui.

Gaila, bet Sebastianas priklauso aukštesnei klasei.

– Mus pastebėjo tavo mama, – modama Zuzanai pasakė Misė.

Sebastianas linktelėjo.

– Griebk gėrimą. Eime.

Be šildančio Sebastiano artumo oras aplink ją gerokai atvėso. Spausdama rankoje nepaliestas apelsinų sultis Misė nusekė iš paskos.

– Sveikas, mielasis. – Vilkėdama vientisu juodos spalvos maudymosi kostiumėliu, kuris išryškino atletišką figūrą, Zuzana atsuko sūnui skruostą. – Negaliu patikėti matydama tave prie baseino. Na tu, žinoma, nesi jam deramai apsirengęs.

– Tikrai ne.

Abipusiai švelnūs motinos ir sūnaus jausmai privertė Misę nusišypsoti. Sebastianas su motina visada elgdavosi žavingai. Su Zuzana jis būdavo labiausiai atsipalaidavęs. Kai Misė pirmą kartą pamatė juos drauge, iš karto pametė galvą dėl šefo. Lygiai taip pat su motina elgdavosi jos pačios broliai – pagarbiai ir su meile. Tokią pat pagarbą ir meilę jie rodė savo žmonoms.

Misė buvo tikra, kad pasiryžęs dar vienai santuokai Sebastianas lepintų žmoną lygiai tokiu pat dėmesiu. Tačiau nėra prasmės net svajoti, kad ji galėtų tapti Sebastiano širdies valdove. Jis veikiausiai pasirinktų moterį, kuri būtų panaši į jo motiną. Išsilavinusią, elegantišką, gracingą ir turinčią ryšių su aukštus postus užimančiais asmenimis. Pilka pelytė išgyventi Sebastiano sluoksniuose neturi nė menkiausios galimybės.