J.R.R.Tolkien - Nepaprastosios karalystės pasakos

Iš anglų kalbos vertė Vilma Rinkevičiūtė

Iliustravo Alan Lee

Leidėjo informacija

Versta iš:

J. R. R. TOLKIEN

Tales from the Perilous Realm

Illustrated by Alan Lee

HarperCollinsPublishers

Panaudoti vertimai

Jonas Strielkūnas, “Apie tai, kaip Mėnulėnas užsisėdėjo“, “Žiedų Valdovas, I dalis Žiedo brolija“, Vilnius, “Alma littera“, 1994.

Vaidas Šeferis, “Drambilas“, “Žiedų Valdovas, II dalis Dvi tvirtovės“, Vilnius, “Alma littera“, 1998.

Romualda Zagorskienė, eilės iš pasakos “Juodasis Norovėjaus jautis“; “Škotų liaudies pasakos“, Vilnius, “Vaga“, 1973.

Redagavo Rita Markulienė

Eiliuotos dalies redaktorė Tautvyda Marcinkevičiūtė

Korektorės Ramutė Prapiestienė ir Gražina Stankevičienė

Vidaus ir viršelio iliustracijos Alan Lee

Viršelio adaptavimas Galina Talaiko

ISBN 978-9955-38-627-8

Originally published in the English language by HarperCollins Publishers Ltd. under the title Tales From the Perilous Realm by J. R. R. Tolkien

Introduction © Tom Shippey 2008

Roverandom © The Tolkien Trust 1998

Farmer Giles of Ham © The J. R. R. Tolkien Copyright Trust 1949

The Adventures of Tom Bombadil © The J. R. R. Tolkien Copyright Trust 1962

Smith of Wootton Major © The Tolkien Trust 1967

Leaf by Niggle © The Tolkien Trust 1964

Ilustrations and Afterword © Alan Lee 2008

© Vertimas į lietuvių kalbą, Vilma Rinkevičiūtė, 2010

© Leidykla “Alma littera“, 2010

Anotacija

J. R. R. Tolkieno “Nepaprastosios Karalystės pasakose“ pirmą kartą vienoje knygoje publikuojamos surinktos keturios pasakos (“Makaliukas Klajūnas“, “Hamo ūkininkas Gilis“, “Didžiojo Vutono kalvis“, “Knibliaus pieštas lapas“), 16 eilėraščių rinkinys ir esė “Apie pasakas“.

Pirmąją pasaką “Makaliukas Klajūnas“ Tolkienas sukūrė norėdamas paguosti savo penkiametį sūnų, kuris pajūryje pametė žaislinį šunelį. Antroji pasaka “Hamo ūkininkas Gilis“ — linksmas pasakojimas apie rambų lėtoko būdo kaimietį, kuris iš seno pištalieto pataiko apykurčiam milžinui į nosį, o vėliau kaunasi su slibinu. Trečiojoje nusikeliama į mažytį miestelį miško glūdumoje. Čia gyvena keistasis virėjas Alfas, o jo dovaną gavęs kalvio sūnus užaugęs ima lankytis Fėjų krašte ir patiria aibę nepakartojamų nuotykių. Ketvirtoji pasaka “Knibliaus pieštas lapas“ — apie nežymų, nelabai talentingą dailininką, kuris labai mėgo krapštytis prie menkiausių paveikslo detalių ir kuriam niekaip nesisekė užbaigti vieno didžiulio paveikslo.

Šiame kūrinyje gausu autobiografinių elementų, kuriuos rašytojas Tolkienas, pasak jo paties, “nepataisomas Kniblius“, suteikė dailininkui Knibliui. Eilėraščiuose sutiksime trolių, tiek gerų, tiek piktokų, keliautojų, įvairių pasakiškų būtybių, “Žiedų Valdove“ šmėkštelėjusius Tomą Bombadilą, Mėnulėną, drambilą...

“Nepaprastosios Karalystės pasakas“ iliustravo garsusis “Žiedų Valdovo“ dailininkas Alanas Lee. Šiame rinkinyje sudėtos keturios pasakos, 16 eilėraščių ir esė “Apie pasakas“, šmaikščios, nuotaikingos, kai kurios melancholiškos, gal net šiurpokos pasakos, kaip ir eilėraščiai, skirtos pirmiausia suaugusiam skaitytojui, nors kai kurios buvo sekamos ir mažajam klausytojui.

Knygos įžangoje papasakojama knygos kūrinių atsiradimo istorija, o pabaigoje pridėta J. R. R. Tolkieno esė “Apie pasakas“.

Pristatymas

Pasakų šalis (...) yra pavojinga vieta, kur žioplių laukia vilkduobės, o akiplėšų — požeminiai kalėjimai (...) Pasakų karalystė neaprėpiama, joje pilna įvairiausių dalykų: čia gali sutikti visokiausių žvėrių ir paukščių, bekraščių jūrų ir nesuskaičiuojamų žvaigždžių, čia nuolat tyko pavojai, čia ir džiaugsmas, ir sielvartas kerta aštriai lyg kardas. Galbūt žmogus turėtų jaustis laimingas jau vien gavęs pasivaikščioti po šią nuostabią šalį, bet paregėję jos keistenybes ir turtus keleiviai, kurie norėtų apie juos papasakoti, praranda žadą. O ten klajojant nevalia pernelyg daug klausinėti, kad durys neužsitrenktų panosėje. [* Paskaita „Apie pasakas", skaityta 1939 m. kovo 8 d. Visas tekstas spausdinamas šios knygos gale]

J. R. R. Tolkienas

ĮŽANGA

Nežinia, kada Tolkienas pradėjo galvoti apie Nepaprastąją Pasakų Karalystę. Savo esė “Apie pasakas“, kurią rasite šios knygos gale, jis tvirtina, kad vaikystėje pats pasakomis nelabai domėjosi, tai tebuvo vienas iš daugelio pomėgių. Tikrąjį susidomėjimą, pasak jo paties, “sužadino filologijos studijos jaunystėje, o dar labiau sustiprino karas“. Tai, ko gero, tiesa. Pirmas žinomas Tolkieno kūrinys pasakų tema — poema “Saulėtas miškas“, jo parašyta 1910 metais, sulaukus aštuoniolikos, tebesimokant Karaliaus Edvardo mokykloje, Birmingame. Iki 1915 metų pabaigos, kai baigė Oksfordo universitetą, tučtuojau įstojo į armiją ir išėjo kariauti, buvo spėjęs parašyti dar keletą panašių kūrinių, kai kuriuose galima pastebėti daugumą elementų, vėliau išplėtotų į vientisą Pasakų krašto mitologiją. Baigiantis 1917 metams, kuriuos beveik visus Tolkienas praleido karo ligoninėje ar laukdamas, kol vėl galės grįžti į tarnybą, jis užrašė pirmuosius istorijos apmatus, kuriuos po šešiasdešimties metų Įtrauks į “Silmariljoną“, be to, mintyse sukūrė didžiąją dalį Viduržemio su Elfų sala tolumoje.

Paskui buvo dar daugybė įvykių, apie kuriuos dabar mes žinome daug daugiau, nei žinojome tuomet, beje, kai ką ir pats Tolkienas glaustai aprašė apsakyme “Knibliaus pieštas lapas“. Visuotinai pripažinta, kad šiame kūrinyje gausu autobiografinių elementų, kuriuos rašytojas Tolkienas, pasak jo paties, “nepataisomas kniblius“, suteikė dailininkui Knibliui. Čia pasakojama apie tai, kaip Kniblius piešė daugybę paveikslų, bet jo mintis pamažu pavergė vienas. Jis pradėjo jį piešti nuo vieno lapo, bet šis netrukus tapo medžiu, o tas virto Medžiu, tarp kurio šakų atsivėrė visas kraštas, “šmėsteldavo miškais apaugę kalvų šlaitai ir snieguotos kalnų viršūnės“. Tolkienas rašė, kad Kniblius “nebesidomėjo kitais savo paveikslais arba pritvirtindavo juos didžiojo paveikslo pakraščiuose“.

Tai beveik tiksli ataskaita to, ką Tolkienas veikė trečiajame, ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose. Visus tuos trisdešimt metų jis kūrė įvairius “Silmariljono“ istorijų variantus, kartais rašė eilėraščius, kai kada jų nė nepasirašydamas, ir kūrė visas kitas istorijas, tik ne visas jas užrašydavo, kai kurias iš jų tiesiog pasakodavo savo vaikams. Taip prasidėjo ir “Hobitas“. Nors jo veiksmas vyksta Viduržemyje, jis maža kuo tėra susijęs su elfų legendomis apie silmarilus, kalbant šiuolaikiniais terminais, tai šalutinis produktas. “Žiedų Valdovas“ buvo dar vienas šalutinis produktas, šįkart jau “Hobito“ istorijos, jis buvo pradėtas rašyti, nes Tolkieno leidėjas labai norėjo “Hobito“ tęsinio. Tačiau Tolkienas, kaip ir Kniblius, ėmė rinkti anksčiau parašytas istorijas ir “pritvirtindavo (...) didžiojo paveikslo pakraščiuose“. Tarkim, Tomas Bombadilas iš pradžių buvo tiesiog vaikiško žaislo vardas ir 1934 metais išspausdintos poemos herojus, o galiausiai tapo kone pačiu mįslingiausiu “Žiedų Valdovo“ personažu. Čia buvo įtrauktos ir kitos eilės, kai kurios juokingos, kaip kad Semo Gemdžio “Drambilas“, pirmąkart išspausdintas 1927 metais, kitos rimtos ir liūdnos, kaip Platžengio ant Orų Viršūnės perskaityta poemos apie Bereną ir Lučieną versija, kuri pirmąkart buvo išspausdinta 1925 metais, remiantis dar anksčiau parašyta istorija.