Джерри Дженкинс - Nikolajus

— Ačiū, broliai ir seserys. Bijau, kad savo laiku mums visiems teks dėl to apsispręsti. Ačiū Dievui, kad jūs nusiteikę ryžtingai. Iš Briuso užrašų matyti, jog šios bausmės seka chronologine tvarka. Jei keturi Apokalipsės raiteliai pranašauja daugybę baltais teisumo rūbais apsirengusių šventųjų aukų, tai mirtis gali užklysti net mums čia bekalbant. Todėl turime žinoti, ką reiškia šeštasis antspaudas. Briusą taip jaudino šio antspaudo bausmė, kad savo kompiuteryje jis rado keletą skirtingų šios citatos vertimų ir tai įdėjo į savo užrašus apie Apreiškimo knygos 6,12-17. Noriu perkaityti tik vieną, kaip ryškiausią ir lengviausiai suprantamą: „Aš mačiau, kaip Jis, — tikriausiai suprantate, kad Jis čia yra Avinėlis, apie kurį kalbama ankstesnio skyriaus tryliktoje eilutėje kaip apie „Avinėlį, kuriam šlovė per amžių amžius“, be abejo, jis yra Jėzus Kristus, — Jis atplėšė šeštąjį antspaudą. Ir štai kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, mėnulis tapo lyg kraujas, o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum stipraus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius. Dangus nutolo tarsi suvyniojamas knygos rietimas ir kiekvienas kalnas ir sala buvo išjudinti iš savo vietų. Ir tada žemės karaliai, didžiūnai, karo vadai, turtuoliai, galiūnai, visi vergai ir visi laisvieji pasislėpė urvuose ir tarp kalnų uolų. Jie šaukė kalnams ir uoloms: „Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės, nes atėjo didi Jo rūstybės diena ir kas gali išstovėti?!“

Reifordas pakėlė akis ir peržvelgė salę. Kai kurie žmonės išbalę žvelgė į jį, o kiti įdėmiai skaitė savo Biblijas.

— Aš nesu teologas ar mokslininkas. Per visą savo gyvenimą skaitydamas Bibliją turėdavau tiek pat sunkumų kaip ir jūs, o ypač per porą metų po Paėmimo. Bet klausiu jūsų, ar sunku suprasti pastraipą, prasidedančią žodžiais: „Ir štai kilo didelis žemės drebėjimas“? Šiuos įvykius Briusas buvo pasižymėjęs ir tikėjo, kad pirmi septyni antspaudai atplėšiami per pirmus dvidešimt vieną mėnesį iš viso septynerių metų Negandų laikotarpio, prasidedančio nuo sutarties tarp Izraelio ir Antikristo pasirašymo. Jei jūs esate vienas iš tų, kurie netiki, kad Antikristas jau pasirodė, tai tikriausiai taip pat netikite, kad pasirašyta sutartis tarp šio asmens ir Izraelio. Bet jei sutartis pasirašyta, tai visi minėti įvykiai ne už kalnų. Negandos neprasideda kartu su Paėmimu. Jos prasideda pasirašius tą sutartį. Briusas mus mokė, kad pirmoms keturioms Antspaudų bausmėms atstovauja keturi Apokalipsės raiteliai. Drįstu pareikšti, tie raiteliai lekia šuoliais. Penktasis antspaudas jau atplėštas ir žuvusieji už Dievo žodį jau renkasi danguje prie aukuro. Briuso komentaruose radau, kad dabar aukų vis daugės. Antikristas pradės kovoti su negandų šventaisiais ir 144 tūkstančiais liudytojų, kilusių iš Izraelio giminių visame pasaulyje. Dabar kalbėsiu konkrečiau. Jei Briusas teisus — o jis toks ir buvo — mes esame 21 mėnesio laikotarpio pabaigoje. Aš tikiu Dievu, tikiu Kristumi. Tikiu, kad Biblija yra Dievo žodis. Tikiu, kad mūsų brangus išėjęs brolis „teisingai atskyrė tiesos žodį“, taigi esu pasiruošęs toliau aiškinti tai, kas šioje pastraipoje vadinama „Avinėlio rūstybe“. Artinasi žemės drebėjimas, ir tai nėra kažkoks simbolis. Čia kalbama, kad kiekvienas — didelis ar mažas — geriau sutiks būti sutraiškytas, nei pažvelgs į Sėdinčiojo soste veidą.

Bakas užsirašinėjo pašėlusiu greičiu. Žinia jam nebuvo nauja, bet jį taip paskatino Reifordo užsidegimas ir mintis apie tai, kad žemės drebėjimas yra įvardijamas kaip Avinėlio rūstybė, jog jis nusprendė paskelbti šią žinią visam pasauliui.

Galbūt tai taps jo gulbės giesme, gal jį pražudys, bet Bakas ruošėsi išspausdinti „Global Community Weekly“ tai, ką krikščionys moko apie artėjančią „Avinėlio rūstybę“. Vienas dalykas buvo nuspėti žemės drebėjimą. Ilgą laiką panašiai prognozavo kabinetiniai mokslininkai ir aiškiaregiai. Bet ši pranašystė lietė eilinio pasaulio piliečio psichiką ir galėjo paskatinti jį susimąstyti dėl savo ateities. O ar gali būti kas labiau sukrečiančio nei tezė iš Dievo žodžio?

Tada Bakas išgirdo Reifordo išvadą:

— Pasibaigus pirmajam 21 mėnesio periodui, bus atplėštas paslaptingas septintasis antspaudas, ir prasidės kitas 21 mėnesio periodas, per kurį mus pasieks septynių trimitų bausmės. Aš sakau, kad septintasis antspaudas yra paslaptingas, nes Šventajame Rašte nėra aiškiai pasakyta, koks jis bus. Biblija tik sako, kad tai bus toks dramatiškas momentas, jog danguje pusei valandos įsiviešpataus tyla. Tada septyni angelai su trimitais pasiruoš trimituoti. Kai įeisime į tą laiką, mes dar patyrinėsime šias bausmes ir pakalbėsime plačiau. Tačiau dabar Briusas mums paliko apie ką galvoti ir dėl ko melstis. Mes mylėjome šį žmogų, mokėmės iš jo, o dabar giriame jį. Nors žinome, kad jis yra su Kristumi, nesigėdykime gedėdami ir liūdėdami. Biblijoje sakoma, jog mes neraudame kaip bedieviai, kurie neturi vilties, tačiau joje nesakoma, kad apskritai neturime raudoti. Raudokite ir gedėkite, kiek tik turite jėgų, bet neleiskite širdgėlai atitraukti jus nuo tikslo. Juk Briusas tiki, kad, kol dar nevėlu, mes ir toliau vesime žmones į Kristaus karalystę.

Reifordas buvo visiškai išsekęs. Savo kalbą jis baigė malda. Tačiau nueiti nuo pakylos pritrūko jėgų, tad atsisėdo ir žemai nulenkė galvą. Salėje nebuvo įprastinio skubėjimo durų link, Daugelis ir toliau liko savo vietose, tik keletas žmonių tyliai ir lėtai ėmė judėti link durų.

Šešiolika

Bakas padėjo Chlojei įlipti į „Reindž roverį“, bet, kol apėjo aplinkui prie vairuotojo durelių, kaktomuša susidūrė su Verną Zy.

— Verną! Džiaugiuosi tave čia matydamas.

— Atėjau, kaip ir žadėjau, Kameronai. Taip pat pažinau Tsioną Ben Judą!

Bakas vos susilaikė neužspaudęs jai rankomis burnos.

— Atleisk, ką tu sakei?

— Žmogelis turės daug nemalonumų, kai Pasaulio Bendrijos taikos palaikymo pajėgos sužinos, kur jis slepiasi. Tu ką, nežinai, kad jo ieško visame pasaulyje? O tavo pasas ir kiti dokumentai buvo rasti pas vieną iš jo padėjėjų? Bakai, tau kaip ir jam gresia pavojus. Stivas Plankas jau senokai tavęs ieško, ir man jau nusibodo apsimetinėti nežinančia, kur tu esi.

— Verną, mums reikia kur nors nueiti ir apie visa tai pasikalbėti.

— Bakai, negalėsiu tavo paslapties laikyti amžinai. Man su tavim nepakeliui. Tai buvo labai įspūdingas susirinkimas ir akivaizdu, kad visi mylėjo tą vyruką — Barnsą. Bet ar tikrai visi šie žmonės tiki, kad Nikolajus Karpatijus yra Antikristas?

— Negaliu atsakyti už visus.

— Na, o kaip tu, Bakai? Juk apie viską raportuoji tiesiai jam.

O gal apie tai ruošiesi parašyti straipsnį į vieną iš jo nuosavų laikraščių?

— Tai jau padariau, Verną.

— Taip, bet visada pateiki neutralų pasakojimą apie kieno nors įsitikinimus. Tai tavo bažnyčia! Ir tavo žmonės! Tu priklausai šiam žmonių ratui.

— Ar galime kur nors nueiti ir apie tai pasikalbėti? — griežtai paklausė Bakas.

— Gal taip ir geriau. Vis tiek aš noriu paimti interviu iš Tsiono Ben Judo. Tu tikrai manęs nesulaikysi nuo tokios sensacijos.

Bakas vargais negalais susilaikė nepasakęs, jog ji per menka žurnalistė, kad galėtų susitikti su Ben Judu.

— Pakalbėkime apie tai rytoj, — tarė jis. — O tada galėsime...

— Rytoj? Šiandien, Bakai. Susitiksime biure po pietų.

— Tai nėra tinkamas laikas. Ketvirtą valandą prasidės lankymas.