Карин Слотер - Širdies randai

Sara gulėjo priešais jį vonioje, aiškiai patenkinta, kad jis pasiūlė jai pasilepinti drauge, ir siurbčiojo vyną. Džefris jau buvo pamiršęs, kokią palaimą jausdavo jų didelėje vonioje su liūto letenomis. Šešių pėdų ilgio su čiaupu per vidurį, ji buvo apskaičiuota dviem žmonėms. Joje jie praleido pusę savo vedybinio gyvenimo.

Sara pastatė taurę sau ant kelio.

– Kur dabar Lena?

– Ligoninėje, – atsakė Džefris. – Paterson dar kietai laikosi.

– Ar ji ką nors pasakė?

– Ar Greisė? – paklausė Džefris. Sara linktelėjo, ir jis tarė: – Ji visiškai blaivaus proto, bet jai leidžia morfijų nuo skausmo.

– Mirti nuo krūties vėžio neapsakomai skausminga.

– Aha, – tarė jis ir persisvėręs paėmė nuo grindų savo taurę.

Turėdamas prieš akis nesektiną tėvų pavyzdį, Džefris kratėsi alkoholio, tačiau po tokių sukrėtimų reikėjo atsipalaiduoti. Prieš pokalbį su Sara svaigo galva, jis negebėjo susikaupti, surikiuoti padrikų minčių, aiškiai atsakyti į kylančius klausimus. Alkoholis padėjo įveikti sumaištį.

– Ar tu tikrai manai, kad prieš mirtį Greisė Paterson nuoširdžiai išpažins savo kaltę? – paklausė Sara.

– Vargu bau, nors nežinia… – Jis patylėjo ir, pasverdamas kiekvieną žodį, pridūrė: – Lena tvirtai laikosi savo nuomonės dėl Marko.

– Kokios nuomonės?

– Ji tvirtina, kad jis buvo prievartaujamas.

– Žinoma, – pritarė Sara. – Nejaugi manai, kad jis savo noru sutiko pozuoti tiems žurnalams ir gundė savo motiną?

– Aišku, ne, – atsakė Džefris, džiaugdamasis, kad jų nuomonės sutampa. – Bet dabar aš labiausiai nerimauju dėl Lenos.

– Ji daro viską, ką sugeba, – tarė Sara. – Truputį palauk.

– Aš negaliu ilgai laukti, Sara.

Jis pasitrynė akis, jausdamas, kad rankos tebedvokia benzinu, nors ir kaip kruopščiai jas mazgojosi su muilu.

– Ji priėjo ribą, – tarė jis. – Aš nenoriu stovėti nuošaly ir stebėti, kaip ji žengia į bedugnę. Mane sąžinė užgraužtų.

– Reikia palaukti, kol ji primirš tai, kas jai atsitiko, – atlaidžiai tarė Sara. – Aišku, jeigu sugebės primiršti.

– Ji nenori su niekuo apie tai šnekėti.

– Tu negali jos priversti, – atrėmė Sara. – Ji prabils apie tai, kai ateis laikas.

Jis spoksojo į taurę, netardamas nė žodžio.

– Ką gi, pašnekėkim apie ką nors kita, – tarė Sara, nujausdama, kad jis nori toliau apie tai kalbėti.

– Gerai.

Lenkdama pirštus vieną po kito, Sara išvardijo viską, kas žinoma:

– Markas ir Dženė pozuodavo žurnalams Dotės namuose. Greisė Paterson santykiavo su sūnumi.

– Taip.

– Na, o Tedis Patersonas?

– Jis tikriausiai buvo ryšininkas, – tarė Džefris. – Juk jis turi sunkvežimį. Ko gero, jis gauna žurnalus ir išvežioja po visą šalį.

– Kur jis dabar?

– Arba ligoninėje, arba savo namelyje. Jį seka Frenkas. – Džefris siurbtelėjo vyno. – Regis, jis nelabai rūpinasi vaikais, nors sūnus gali likti debilas, o duktė pagrobta.

– Ką jis veikia?

– Daugiausia sėdi prie žmonos.

– Gal jis nori sutelkti dėmesį į vieną dalyką? – pakišo mintį Sara. – Žmona miršta, jis sėdi šalia. Gal taip geriau, užuot bejėgiškai puldinėjus tai šen, tai ten.

– Patikėk, jis ne iš tų, kurie jaučiasi bejėgiai.

– Manai, jis gali ką nors padaryti?

– Manau, kad, žmonai mirus, jis dings iš miesto, – tarė Džefris. – Aš šnekėjau su Niku Šeltonu. Mūsų nuomone, jis bandys susisiekti su savo biču Ogastoje.

– Tuo tipu, kurį Nikas suėmė už vaikų pornografijos platinimą?

Jis linktelėjo, mąstydamas, ar papasakoti Sarai visa kita, ir galiausiai nutarė nieko neslėpti.

– Sutarta susitikti rytoj vidurdienį.

– Su kuo? – paklausė ji, ir jis išvydo nerimą jos akyse.

– Tam tipui, pornografijos platintojui, kažkas skambino iš telefono automato. Kažkoks vyriškis. – Jis patylėjo, laukdamas, ką pasakys Sara. – Balsas man nepažįstamas, bet jie susitarė susitikti Ogastos viešbutyje ir perduoti žurnalus.

– Vadinasi, tu važiuosi į Ogastą?

– Taip, – tarė jis. – Regis, tau ne prie širdies mano kelionė, ar ne?

Ji atsiduso.

– Kai mudu buvome susituokę, aš krūpčiodavau, sučirškus telefonui, ir niekada nežinojau, kur tu esi.

Jis gurkštelėjo vyno.

– Niekada man to nesi sakiusi.

– Nesu, – tarė ji ir staiga nukreipė kalbą kita linkme. – Taigi, kaip vyko tas darbas? Dotė ir Greisė ruošia žurnalą, Tedis Patersonas išvežioja, o anas tipas Ogastoje platina?

– Daugmaž, – sutiko Džefris. – Mūsų nuomone, Patersonas išvežioja žurnalus po visą pietryčių regioną. Kai tik mes jį suimsim, Nikas kreipsis pagalbos į transporto departamentą.

– Kodėl ne anksčiau?

– O gal jis turi informatorių? – paaiškino Džefris. – Be to, Frenkas seka Tedžio pėdomis. Tad jam nepavyks nuo mūsų pasprukti.

– Kuriems galams suimti Patersoną dabar? Ar nebūtų geriau jį pasekti ir išaiškinti visus platintojus?

– Nikas sako, kad jie palaiko ryšį telefonu. Jeigu vienas jų nepaskambina kitam ir nepasako, kad viskas gerai, jie iškart įsislaptina. Viskas puikiai apgalvota.

– Vargu ar kuris nors iš jų žino, kur dabar galėtų būti Leisė.

– Tavo teisybė.

– Ar jau seniai Džordžijos tyrimų biuras stebi pornografijos tinklą?

– Kelerius metus, – atsakė Džefris. – Jiems reikėjo užčiuopti svarbiausią grandį.

– Nejaugi toji grandis buvo Dotė?

Džefris patraukė pečiais, nes nebuvo dar nieko aiškaus.

– Nemanau, kad moteris galėtų sukurti tokį tinklą. Galbūt ji tiesiog pasislėpė saugioje vietoje. Galbūt ji susijusi su gausybe žmonių visame pasaulyje, ir jie remia ją, atsimokėdami už šlykščią pornografiją.

Džefrį vėl pagavo siutas, ir jis, stengdamasis nusiraminti, giliai įkvėpė oro. Kai tas nepadėjo, gurkštelėjo vyno.

– Žinai, jie keičiasi vaikais, – tarė Sara kuo ramesniu balsu. – Gal Leisė dabar Kanadoje ar Vokietijoje. – Patylėjusi ji kalbėjo toliau: – O gal Dotė ją išnaudoja? Gal paslėpė ją kur nors ir dabar išdarinėja su ja dievaižin ką.

Tardama paskutinius žodžius, Sara pakėlė balsą, lyg pajutusi baisią grėsmę.

Džefris pasitrynė akis, tarsi bandydamas išdildyti vaizduotės piešiamus vaidalus.

– Kaip galėtų moteris, motina, taip elgtis su vaiku?

– Iš savo patyrimo galiu pasakyti, kad moterys kartais prievartauja vaikus kur kas žiauriau nei vyrai. Man rodos, todėl, kad jos išvengia bausmės. Jos supranta, kad niekas nepatikės, jog jos gali skriausti vaikus. – Ir pridūrė: – O dar skaudžiau, kai prievartaujamas berniukas. Kol kas nekalbėkime apie kraujomaišą. Berniukui, santykiaujančiam su dvigubai vyresne moterimi, paplojama per petį. O mergaitė, daranti tą patį, laikoma auka. Tai baisi neteisybė.

– Man į galvą nebūtų atėjusi mintis įtarti motiną, – tarė Džefris.

– Be abejo. Nebuvo jokio pagrindo.

– Na, o Tedis Patersonas man iškart sukėlė įtarimą.

Klausydamasi Džefrio, Sara atsirėmė į vonios galą.

– Tyrėjai dabar darbuojasi Viver namuose, – tarė Džefris. – Žinau tik tiek, kad rūsyje aptikta spaustuvinių dažų.

– Ar žurnalams spausdinti? – paklausė Sara. – Man regis, tikriausiai jie turėjo didelę spausdinimo mašiną.

– Žurnalai ne kažin kokios kokybės, – tarė Džefris ir gurkštelėjo vyno. – O ir straipsneliai daugiausia apie tai, kur ir kaip galima rasti tinkamą vaiką.

Sara kietai sučiaupė lūpas.