Роберт Ладлэм: Bornas. Sunaikinta tapatybė

Iš anglų kalbos vertė

Ignas Urnikas

Turinys

PIRMA KNYGA

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

ANTRA KNYGA

10 skyrius

11 skyrius

12 skyrius

13 skyrius

14 skyrius

15 skyrius

16 skyrius

17 skyrius

18 skyrius

19 skyrius

20 skyrius

21 skyrius

22 skyrius

TREČIA KNYGA

23 skyrius

24 skyrius

25 skyrius

26 skyrius

27 skyrius

28 skyrius

29 skyrius

30 skyrius

31 skyrius

32 skyrius

33 skyrius

34 skyrius

35 skyrius

EPILOGAS

Išnašos

Skiriama Glynis

Labai ypatingai šviesai, kuri mums labai patinka.

Su meile ir didžiule pagarba.

THE NEW YORK TIMES

1975 M., LIEPOS 11, PENKTADIENIS

PIRMAS PUSLAPIS

DIPLOMATAI KALTINAMI RYŠIAIS SU ŽUDIKU,

ŽINOMU KARLOSO VARDU

Paryžius, liepos 10. — Prancūzija šiandien išvarė tris aukšto rango Kubos diplomatus. Priežastys susijusios su pasauline žudiko, vardu Karlosas, kuris, manoma, yra artimai susijęs su tarptautine teroristų organizacija, paieška.

Įtariamasis, kurio tikrasis vardas, manoma, Iljičius Ramiresas Sančesas, yra ieškomas už dviejų Prancūzijos kontržvalgybininkų ir Libano informatoriaus nužudymą Lotynių apartamentuose birželio 27 dieną.

Čia ir Didžiojoje Britanijoje trys žmogžudystės atskleidė, kaip manoma, svarbų tarptautinio teroristų tinklo agentų pėdsaką. Po nužudymų ieškant Karloso, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos policininkai rado dvi dideles ginklų slėptuves, siejančias Karlosą su didelio masto teroristais Vakarų Vokietijoje, ir leido įtarti ryšį tarp daugelio teroristinių išpuolių Europoje.

MANOMA, PASTEBĖTAS LONDONE

Nuo to laiko Karlosas buvo pastebėtas Londone, Beirute ir Libane.

ASSOCIATED PRESS

1975 M., LIEPOS 7, PIRMADIENIS

UŽSAKYTAS NUŽUDYMAS

Londonas (AP) — Ginklai ir merginos, sprogmenys ir brangūs kostiumai, pilna piniginė, lėktuvo bilietai į romantiškus kampelius ir nuostabūs apartamentai pustuzinyje pasaulio sostinių. Toks yra moderniojo amžiaus žudiko, medžiojamo visame pasaulyje, portretas.

Medžioklė prasidėjo, kai vyras atsiliepė į durų skambutį Paryžiuje ir nušovė du Prancūzijos žvalgybininkus bei Libano informatorių. Medžioklės metu sulaikytos keturios moterys dviejose sostinėse, kaltinamos bendrininkavimu. Pats žudikas dingo, Prancūzijos policija mano, kad pabėgo į Libaną.

Per paskutiniąsias kelias dienas tie, kurie žudiką pažinojo, jį apibūdino kaip išvaizdų, mandagų, gerai išsilavinusį, turtingą, madingai apsirengusį vyrą.

Bet jo bendradarbiai yra vyrai ir moterys, kaip manoma patys pavojingiausi žmonės pasaulyje. Sakoma, kad jis susijęs su Japonijos raudonąja Armija, Ginkluotosios arabų kovos organizacija, Vakarų Vokietijos Baader-Meinhof gauja, Kvebeko išlaisvinimo frontu, Turkų populiariuoju liberalų frontu, Prancūzijos ir Ispanijos separatistais ir tam tikromis Airijos Respublikos armijos dalimis.

Kai žudikas keliavo — į Paryžių, Hagą, Vakarų Berlyną — sprogo bombos, girdėjosi šūviai, buvo pagrobti žmonės.

Byla pasistūmėjo į priekį, kai palūžo tardomas Libano teroristas Ir birželio 27 dieną nuvedė du Prancūzijos žvalgybininkus prie žudiko durų. Jis visus tris nušovė ir pabėgo. Policija rado jo ginklus ir užrašų knygeles, pilnas „mirties sąrašų“, kuriuose figūravo svarbių žmonių pavardės.

Vakar Londono Observer rašė, kad policija ieško komunistinių pakraipų Venesuelos advokato sūnaus norėdama apklausti dėl trijų žmogžudysčių. Skotland Jardas atsakė: „Mes neneigiame straipsnio“, bet pridūrė, kad tam žmogui nereiškiami jokie kaltinimai, jį tiesiog norima apklausti.

Observer medžiojamą vyrą atpažino kaip Iljičių Ramiresą Sančesą iš Karakaso. Sakoma, kad šis vardas buvo ant vieno iš keturių pasų, rastų Prancūzijos policijos, kai ši apieškojo Paryžiaus butą, kuriame įvyko nužudymai.

Laikraštis rašė, kad Iljičius buvo pavadintas Vladimiro Iljičiaus Lenino, Sovietų Sąjungos įkūrėjo, garbei, mokėsi Maskvoje, laisvai kalbėjo rusiškai.

Karakase Venesuelos komunistų partijos atstovas pareiškė, kad Iljičius yra septyniasdešimt vienerių metų amžiaus marksistų advokato, gyvenančio už 450 mylių nuo Karakaso, sūnus, bet „nei sūnus, nei tėvas nėra mūsų partijos nariai“.

Reporteriams pasakė, kad nežino, kur Iljičius yra dabar.

PIRMA KNYGA

1 SKYRIUS

Traleris kaip nerangus žvėris, beviltiškai bandantis ištrukti iš neperžengiamos pelkės, nėrė į tamsias nirštančios jūros bangas. Jos buvo milžiniškos — atrodė, siekia patį Galijoto viršugalvį — ir žvėriška jėga mušėsi į laivo bortus; nakties vėjo pagauti balti vandens purslai taškėsi į denį. Visur aidėjo skausmingos lūžtančių daiktų dejonės, nuo trinties į medį girgždėjo laivo sijos, o virvės buvo įtemptos taip, kad, atrodė, tuoj nutrūks. Žvėris palengva merdėjo.

Laivo skausmo aimanas ir bangų mūšos keliamą triukšmą perskrodė du netikėti sprogimai. Jie atsklido iš blankiai apšviestos besiblaškančio laivo kajutės. Tarpduryje išniro vyras, jis viena ranka įsikibo į laivo turėklą, o kitą laikė prispaudęs prie pilvo.

Paskui jį sekė atsargus, bet agresyviai nusiteikęs vyriškis. Jis tvirtai atsirėmė į kabinos durų staktą, pakėlė ginklą, nusitaikė, ir jūroje tvyrojusiame chaose nuaidėjo dar vienas šūvis. Ir dar vienas.

Žmogus prie turėklo, pakirstas kulkų, pakėlė rankas prie galvos, nuo ketvirtosios kulkos smūgio nejučiomis loštelėjo atgal. Staiga tralerio pirmagalys smigo tarp dviejų milžiniškų bangų, sužeistasis, negalėdamas atitraukti rankų nuo galvos, pakilo į orą. Jam neliko nieko kita, kaip tik pasisukti kairėn. Laivas vėl šoktelėjo aukštyn, didžioji pirmagalio ir korpuso dalis pakilo virš vandens paviršiaus ir įstūmė tarpduryje stovėjusį vyrą atgal į kajutę. Krisdamas ir nesitaikydamas jis sugebėjo iššauti dar vieną — penktąjį — kartą. Sužeistasis garsiai suriko, apakintas kraujo ir jūros purslų rankomis beviltiškai siekė ko nors, į ką galėtų įsikibti. Nieko neužgriebdamas gaudė orą; pirmyn pakrypus kūnui, jam sulinko kojos. Laivas staiga pasisuko prieš vėją, ir vyras prakirsta kaukole nusviro per bortą ir paniro į tamsią beprotybę.

Jis jautė šaltą vandenį, mėginantį jį apgaubti, praryti, įtraukti į savo gelmes, jį suko ratais, tada iškėlė į paviršių, kad gautų įkvėpti oro. Po vieno atokvėpio vėl pasikartojo povandeninis košmaras.

Neįtikėtina, bet vyras jautė ir karštį — neįprasta, drėgna, neaišku iš kur prie smilkinio atsiradusi ugnis persmelkė jį praryti besitaikiusį stingdantį šaltį. Taip pat jautė ir ledą; keista — ledinis dilgčiojimas pilve, kojose ir krūtinėje atšildė supantį šaltos jūros vandenį. Vyras visa tai juto ir jame pradėjo busti panika. Jis galėjo įsivaizduoti savo paties kūną, besiblaškantį prieš vandens galybę, rankas ir kojas, įnirtingai besistengiančias ištrūkti iš sūkurio gniaužtų. Nors vyras jautė, galvojo, matė, suvokė, kas yra kova ir panika, tačiau ramybė vis dar ėmė viršų. Tai buvo ramybė, apimanti stebėtoją, kuris nedalyvauja įvykiuose ir nors suvokia, kas vyksta, dėl nieko nesijaudina.

Panika užvaldė netikėtai — ji nustelbė ir karštį, ir šaltį, ir atsitiktinį stebėtoją. Jis negali pasiduoti ir nurimti! Dar ne! Tai turi atsitikti bet kurią akimirką; jis nežinojo, kas atsitiks, bet tikėjo, kad tai atsitiks. Jis turėjo ten būti!