Агата Кристи: Kreivas Nameliūkštis

— Liuciferis... — sušnibždėjo ji. — Taip, dabar aš matau... Jis visada toks buvo.

— Jis gražus, — linktelėjo Puaro. — Ir mėgo grožį. Grožį, kurį kūrė jo smegenys, vaizduotė, rankos. Dėl jo jis viską galėjo padaryti. Aš žinau, kad jis savaip mylėjo Mirandą, bet ir ją buvo nusprendęs paaukoti dėl išsigelbėjimo. Jis, viską kaip reikiant apgalvojęs, žmogžudystę pateikė kaip ritualą. Jam net pavyko įkalbėti Mirandą, jog tai būtina. Ji sutiko jam pranešti, jei tektų netikėtai išvykti iš Vudli Komono. Šis įsakė laukti jo prie kavinės, kur jūs ir misis Oliver sustosite papietauti. Ji turėjo būti surasta Kilterberi Ringe, prie akmens su „šventojo kirvio“ ženklu, su auksine taure rankoje — taip reikalauja aukojimo papročiai.

— Beprotis! — sušnibždėjo Džudita Batler. — Jis išprotėjo.

— Madam, jūsų duktė gyva. Bet aš norėjau jūsų ko kitko paklausti.

— Manau, kad jūs, mesjė Puaro, turite teisę užduoti man bet kokius klausimus.

— Miranda yra jūsų duktė. Bet ar ji nebuvo ir Maiklo Garfildo duktė?

Džudita delsė atsakyti, paskui linktelėjo.

— Taip.

— Ar ji tai žino?

— Ne. Nė neįtaria. Mudu čia visai atsitiktinai susitikome. Susipažinau su juo, būdama visai jauna, beprotiškai įsimylėjau, o paskui... paskui pabūgau.

— Pabūgote?

— Taip. Aš nežinau, ko. Ne to, kad jis gali ką nors pasakyti ar padaryti... Mane baugino jo siela, švelnumas, kuris buvo kažkoks šaltas, abejingas ir žiaurus. Mane baugino netgi jo meilė grožiui, kūrybai. Aš nesakiau jam, kad laukiu kūdikio, tiesiog pasitraukiau... išvažiavau. Paskui išgalvojau istoriją apie vyrą lakūną, kuris neva žuvo. Mudvi dažnokai kraustydavomės iš vienos vietos į kitą. Į Vudli Komoną patekome atsitiktinai — man buvo žadėtas darbas Medčesteryje.

Ir štai vieną gražią dieną čia atvažiavo Maiklas Garfildas. Apskritai man buvo vis tiek. Jam — irgi. Tarp mūsų jau seniai viskas buvo baigta. Ir tik kai ėmiau pastebėti, kiek laiko Miranda praleidžia Kvori Vude, sunerimau.

— Taip, — prisipažino Puaro. — Jiedu traukė vienas kitą. Mačiau, kad iš išorės jiedu panašūs. Tik Maiklui Garfildui buvo būdingas šėtoniškas pradas, o jūsų duktė — tyra ir nekalta.

Jis priėjo prie stalo ir iš stalčiaus ištraukė voką. Iš jo išėmė nedidelį piešinį, ištiesė jį Džuditai ir tarė:

— Tai jūsų duktė.

Džudita pažvelgė į piešinį. Jo apačioje buvo parašas: „Maiklas Garfildas“.

— Jis piešė Mirandą prie upelio. Sakė piešiąs tam, kad nepamirštų. Jis bijojo pamiršti... Bet tai netrukdė ją pasmerkti mirti. — Puaro parodė vos pastebimą žodį, užrašytą pieštuku lapo viršutiniame kairiajame kampe. — Ar jūs įskaitote, kas čia parašyta?

Ji iš lėto perskaitė:

— Ifigenija.

— Taip, — patvirtino Puaro. — Ifigenija. Agamemnonas paaukojo savo dukterį tam, kad jo laivai galėtų išplaukti į Troją. Maiklas buvo pasiruošęs paaukoti savo dukterį vardan Edeno sodo.

— Vadinasi, jis viską žinojo, — sušnibždėjo Džudita. — Aš pamaniau... Oi! Kada nors jis būtų pajutęs sąžinės graužatį.

Puaro neatsakė. Jo vaizduotėje vėl iškilo atpildo epizodas: reto grožio jaunas vyriškis, negyvas parkritęs prie seno akmens su pusiau nusitrynusiu pagoniškuoju ženklu. Jis laikė rankoje aukso taurę, kurios turinį išgėrė, atpildo valandai atėjus. Atpildo valanda atėjo tada, kai jo auka buvo išgelbėta, o jis pats turėjo stoti prieš teismą.

Taip baigė savo gyvenimą Maiklas Garfildas. „Likimas teisingai sutvarkė, — pagalvojo Puaro. — Bet, deja... Dabar tolimoje saloje niekada nebebus klestinčio sodo... Tačiau gyvens Miranda — jauna ir graži“.

Jis paėmė Džuditos ranką ir ją pabučiavo.

— Sudie, madam. Perduokite linkėjimus savo dukteriai.

— Ji visada prisimins, kad išgelbėjote jai gyvybę.

— Nereikia. Yra dalykų, kuriuos verta pamiršti.

Puaro priėjo prie misis Oliver.

— Labanakt, chere madam. Ledi Makbet ir Narcizas... Tai buvo labai įdomu. Aš labai dėkingas jums, kad paprašėte pagalbos.

— Na, štai, — nusiminė misis Oliver. — Ir vėl jūs viskuo kaltinate mane...

Išnašos

Kitų A. Kristi romanų herojė (vert. past.)

Vertė Rasvita Kundrotaitė

Po pusiaudienio (lot.)

Žaidimas, kurį žaidžiant iš dubens su degančiu spiritu bandoma išimti razinas (red. past.).

Mokykla vaikams nuo 11 iki 18 metų; valstybinė arba privati; suteikia teisę stoti į aukštąją mokyklą (red. past.)

Na gerai (pranc.)

Mano brangusis (pranc.)

Darbas namuose už valgį ir pastogę, (pranc.)

Papildomas potvarkis prie testamento (teis.)

Kvori — karjeras, akmenų skaldykla (angl.)