Агата Кристи - Jie atvyko į Bagdadą

Viktorijai atrodė, kad staiga visas pasaulis ėmė galvoti apie Bagdadą. O iki tos popietės pirmos valandos keturiasdešimt penkių minučių ji niekada nebuvo girdėjusi ir galvojusi apie šį miestą.

Perspektyvų nuvykti ten nebuvo, tačiau Viktorija nė nemanė pasiduoti. Jos vaizduotė buvo išradinga, o požiūris optimistiškas: reikia tik panorėti, o galimybių visuomet atsiranda.

Vakarą ji praleido sudarinėdama visų įmanomų priemonių sąrašą. Jis atrodė štai taip:

„Pasiteirauti Užsienio reikalų ministerijoje?

Įdėti skelbimą į laikraštį?

Pasiteirauti Irako pasiuntinybėje?

Kreiptis į pažinčių firmas?

Kreiptis į laivybos firmas?

Kreiptis į Britų Tarybą?

Kreiptis į Selfridžo Informacijos biurą?

Kreiptis į juridinę konsultaciją?“

Reikėjo pripažinti, jog nei viena iš jų neatrodė daug žadanti. Prie šio sąrašo ji pridūrė:

„Kokiu nors būdu gauti šimtą svarų“. II

Po didžiulių protinių pastangų ieškant būdų kaip nuvykti į Bagdadą ir galbūt dėl pasąmoningo pasitenkinimo, jog lygiai devintą valandą ryto nereikia būti biure, Viktorija pramiegojo.

Atsibudusi penkios minutės po dešimtos, Viktorija iškart šoko iš lovos ir ėmė rengtis. Ji kaip tik paskutinį kartą braukė šukomis per savo nepaklusnius tamsius plaukus, kai suskambo telefonas.

Viktorija pakėlė ragelį.

Skambino susijaudinusi mis Spenser.

— Taip džiaugiuosi jus radusi, mieloji. Misis Hamilton Klip išvyksta į Bagdadą po trijų dienų — ji susilaužė ranką ir jai reikia palydovės kelionėje. Aš jums išsyk paskambinau. Savaime suprantama, aš nežinau, ar ji nesikreipė į kitas agentūras...

— Jau einu, — pasakė Viktorija. — Kur ji apsistojusi?

— „Savojoje“.

— Tai kuo ji vardu? Trip?

— Klip, mieloji. Kaip sąvaržėlė3, tik rašoma su dviem „p“, bet nesuprantu kodėl. Be to, ji amerikietė, — užbaigė mis Spenser, tarsi tai viską paaiškintų.

— Misis Klip, apsistojusi „Savojos“ viešbutyje.

— Misteris ir misis Hamilton Klip. Tiesą sakant, skambino jos vyras.

— Jūs angelas, — pasakė Viktorija. — Sudie.

Ji paskubomis perbraukė šepečiu savo kostiumėlį, apgailestaudama, kad jis toks nudėvėtas, dar kartą perbraukė šukomis plaukus, kad jie neatrodytų tokie išsiplaikstę bei labiau derėtų prie patarnaujančio angelo ir patyrusios keliauninkės vaidmens. Tuomet ji peržvelgė misterio Grynholco rekomendaciją ir papurtė galvą.

„Reikia geresnės rekomendacijos“, — pasakė sau Viktorija.

Iš 19-ojo maršruto autobuso Viktorija išlipo Gryn Parke ir įėjo į „Rico“ viešbutį. Autobuse paskubomis mestas žvilgsnis per laikraštį skaitančios moters petį labai pasitarnavo — įėjusi į viešbučio raštinę Viktorija sukurpė ją liaupsinančią rekomendaciją nuo ledi Sintijos Bredberi, kuri, kaip buvo rašoma tame laikraštyje, ką tik išvyko į Rytų Afriką... „Puiki slaugė, — parašė Viktorija, — ir labai sumani mergina“.

Viktorija išėjo iš „Rico“ viešbučio ir perėjo gatvę. Šiek tiek paėjusi Albemarl Strytu, ji atsidūrė prie aukšto rango dvasininkų ir senamadiškų našlių iš provincijos pamėgto „Baldertono“ viešbučio.

Ne tokia prašmatnia rašysena, bet su mažomis dailiomis graikiškomis „e“ ji parašė rekomendaciją nuo Langou vyskupo.

Taip apsiginklavusi. Viktorija įsėdo į devintojo maršruto autobusą ir nuvažiavo į „Savoją“.

Viešbučio registratūroje ji pasiteiravo apie misis Hamilton Klip ir prisistatė, paaiškinusi, kad ją atsiuntė Sent Gildriko agentūra. Administratorius jau siekė telefono ragelio, tačiau žvilgterėjęs per jos petį, pasakė:

— O štai ir pats misteris Hamiltonas Klipas.

Misteris Hamiltonas Klipas buvo nepaprastai aukštas ir liesas žilaplaukis, malonus ir lėtakalbis amerikietis.

Viktorija prisistatė jam ir paminėjo agentūrą.

— Na, mis Džouns, verčiau eikite tiesiai pas misis Klip. Ji vis dar mūsų numeryje. Kiek žinau, ji kalbėjosi su kita panele, kuri šiuo metu gal bus jau išėjusi.

Viktoriją apėmė panika.

Pavyks ar nepavyks?

Liftu jie pakilo į ketvirtą aukštą.

Jiems einant didžiuliu kilimais išklotu koridoriumi, iš galinio kambario išėjo jauna moteris ir pasuko jų pusėn. Viktorijai pasivaideno, kad tai ji pati. Galbūt todėl, kad tos moters pagal užsakymą pasiūtas kostiumėlis buvo būtent tai, ką ji pati norėjo dėvėti. „Šis kostiumėlis man taip pat puikiai tiktų. Mano dydis toks pats kaip ir jos. Kaip norėčiau nuplėšti jį nuo jos“, — pagalvojo Viktorija sujoję atbudusiu pirmykščiu moterišku žiaurumu.

Jaunoji moteris praėjo pro juos. Ant šono užsmaukta aksominė skrybėlaitė pridengė jos veidą, tačiau misteris Hamiltonas Klipas nustebęs atsigręžė.

— Tai bent, — ištarė jis. — Ir kas galėjo pamanyti? Ana Šyl...

— Atleiskite man, mis Džouns. Nustebau atpažinęs moterį, kurią tik prieš savaitę mačiau Niujorke, vieno stambaus tarptautinio banko sekretorę... — pridūrė jis pasiaiškindamas.

Jis sustojo prie savo numerio durų. Raktas buvo spynoje. Trumpai pabarbenęs į duris, misteris Hamiltonas Klipas jas atidarė ir praleido į priekį Viktoriją.

Misis Hamilton Klip, sėdėjusi netoli lango pastatytame krėsle aukštu atlošu, jiems įėjus pašoko. Tai buvo nedidukė, panaši į paukštį, akyla moteris. Dešinė jos ranka buvo sugipsuota.

Vyras pristatė jai Viktoriją.

— Tiesiog nepasisekė, — dusliai prabilo misis Klip. — Suplanavę visą maršrutą ir užsakę man bilietą, gėrėjomės Londonu. Irake ketinu aplankyti ištekėjusią dukterį, mis Džouns. Nemačiau jos beveik dvejus metus. Ir būtent dabar man reikėjo susižaloti! Tiesą sakant, tai įvyko Vestminsterio vienuolyne — nukritau nuo akmeninių laiptų. Mane skubiai nuvežė į ligoninę ir ten uždėjo gipsą. Atsižvelgus į visas aplinkybes, nėra jau taip blogai, tačiau iš dalies esu bejėgė ir nežinau, ar galėsiu keliauti. O Džordžą čia sulaiko reikalai ir jis negalės išvykti mažiausiai tris savaites. Jis pasiūlė į kelionę pasiimti slaugę, tačiau kai tik aš ten nuvyksiu, slaugės man nebereikės — viską, kas bus būtina, padarys Seidė. Be to, samdant slaugę, reikėtų mokėti ir už jos kelionę atgal. Taigi, aš ir pagalvojau: paskambinsiu į agentūras ir sužinosiu, ar nerasiu ko nors, kas norėtų vykti su manimi tik į vieną pusę.

— Nesu slaugė tikrąja to žodžio prasme, — pasakė Viktorija, duodama suprasti, jog ji beveik tas pats, kas slaugė. — Tačiau turiu nemažai slaugymo patirties.

Ji padavė pirmąją rekomendaciją.

— Pas ledi Sintiją Bredberi dirbau daugiau kaip metus. O jeigu jums reikia atlikti ir sekretorės darbą, tai aš kelis mėnesius dirbau sekretore pas savo dėdę. Mano dėdė, — droviai pridūrė Viktorija, — Langou vyskupas.

— Jūsų dėdė — vyskupas? Oi, kaip įdomu.

„Tai neabejotinai padarė įspūdį Klipams, — pamanė Viktorija. — Po tiek įdėtų pastangų taip ir turėtų būti“.

Abi rekomendacijas misis Hamilton Klip padavė savo sutuoktiniui.

— Iš tiesų nuostabu, — prabilo ji pagarbiai. — Tai Dievo Apvaizda ir atsakymas į mūsų maldas.

„Tai jau tikrai“, — pagalvojo Viktorija.

— Bagdade gavote tarnybą ar vykstate aplankyti giminių? — pasiteiravo misis Hamilton Klip.

Per skubėjimą falsifikuojant rekomendacijas Viktorija visai pamiršo, kad jai reikės paaiškinti savo kelionės į Bagdadą priežastis. Užklupta nepasiruošusi, turėjo greitomis improvizuoti. Staiga ji prisiminė dieną prieš tai skaitytą žinutę laikraštyje.