Агата Кристи - Jie atvyko į Bagdadą

Mieste buvo kalbama, kad nei vienos, nei kitos šalies vadovas neatvyks. Du kartus nusileidžiantį rusų lėktuvą, kaip ir derėjo, pasitiko policijos eskortas, tačiau paaiškėjo, kad jame tebuvo tik jaunas rusų pilotas!

Galiausiai mus pasiekė žinia, kad viskas vyksta sklandžiai. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas ir Rusijos diktatorius atvyko į Bagdadą ir apsistojo Regento rūmuose.

Pagaliau prasidėjo istorinė konferencija.

Nedideliame laukiamajame vyko tai, kas galėjo gerokai pakeisti istoriją. Kaip ir visi reikšmingi įvykiai, tai neatrodė dramatiška.

Daktaras Alanas Brekas iš Harvelo atomistikos instituto raiškia tartimi, bet tyliu balsu skaitė savo pranešimą.

Velionis Rupertas Kroftonas Li jam buvo palikęs ištirti kai kuriuos mėginius, rastus kelionės po Kiniją, Turkestaną ir Kurdistaną metu. Daktaro Breko pranešime dominavo specialieji terminai. „Metalų rūda... didelis urano kiekis... Šių medžiagų kilmės vietos tiksliai nėra žinomos, nes sero Ruperto užrašus ir dienoraščius sunaikino priešai“.

Misteris Deikinas padėkojo už suteiktą žodį ir pavargusiu švelniu balsu ėmė pasakoti Henrio Karmaiklo istoriją. Jis teigė, jog kai kurie gandai ir neįtikėtinos istorijos apie atokiame slėnyje už civilizacijos ribų funkcionuojančias didžiules pogrindines laboratorijas yra tiesa. Paskui informavo apie savo sėkmingas paieškas. Apie tai, koks žymus keliautojas buvo seras Rupertas Kroftonas Li — vyras, kuris sutiko keliauti į Bagdadą ir pasitikėjo Karmaiklu, gerai pažįstančiu tuos regionus. Galiausiai papasakojo, kaip buvo nužudytas seras Rupertas Kroftonas Li ir kaip Karmaiklą nužudė sero Ruperto Kroftono Li antrininkas.

— Seras Rupertas Kroftonas Li ir Henris Karmaiklas yra mirę, tačiau trečiasis liudininkas yra gyvas ir šiuo metu yra čia. Kviečiu mis Aną Šyl pateikti savo parodymus.

Ana Šyl, rami ir šaltakraujiška tarsi būtų Morgantalio kontoroje, pateikė asmenų sąrašą ir grafikus. Puikiai išmanydama finansinių operacijų subtilybes, ji atskleidė didžiulį finansinį tinklą ir paaiškino, kaip „išplaunami“ pinigai buvo naudojami finansuoti tokioms organizacijoms, kurių pagrindinis tikslas buvo padalinti civilizuotą pasaulį į dvi priešingas frakcijas. Kad jos tvirtinimas atrodytų argumentuotas, ji pateikė faktus ir pavardes. Tuos, kurie jos klausė, ji patikino, kad dėl keistos Karmaiklo istorijos dar nepasiektas galutis susitarimas.

Deikinas prabilo dar kartą:

— Henris Karmaiklas yra miręs, — pasakė jis. — Tačiau iš tos pavojingos kelionės jis atnešė akivaizdžių ir neabejotinų įrodymų. Jis nesiryžo tų įrodymų laikyti su savimi — priešai buvo per daug arti jo. Tačiau jis turėjo daug draugų. Du iš jų perdavė tuos įrodymus saugoti kitam draugui — žmogui, kurį dievina ir gerbia visas Irakas. Šis vyras paslaugiai sutiko šiandien atvykti čia. Tai — Kerbelos šeichas Huseinas el Zijara.

Šeichas Huseinas el Zijara buvo žinomas visame musulmoniškame pasaulyje kaip šventasis ir šlovinamas poetas. Daugelis jį laikė šventuoju. Dabar jis stovėjo prieš konferencijos dalyvius — impozantiška figūra su ryškiai ruda, chna dažais dažyta barzda. Jis vilkėjo pilką švarką, kurio kraštai buvo apvedžioti aukso spalvos juostele, ir gerai krintantį ištaigingą rudos spalvos apsiaustą. Jo galvą puošė prabangus patriarcho turbanas, suvyniotas pagal musulmoniškas tradicijas iš žalios medžiagos ir sutvirtintas storu auksiniu agalu.

— Henris Karmaiklas buvo mano draugas, — pradėjo jis. — Aš pažinojau jį nuo vaikystės. Mes kartu studijavome didžiųjų poetų kūrybą. Du vyrai atvyko į Kerbelą, kurie keliavo po šalį rodydami kino filmus. Jie buvo paprasti vyrai, tačiau labai ištikimi Mahometo sekėjai. Jie atnešė man paketą, kurį, kaip jie sakė, turėjo perduoti į mano rankas nuo mano draugo anglo Karmaiklo. Aš šį paketą saugojau slaptai, kad galėčiau pats asmeniškai grąžinti jį Karmaiklui arba perduoti pasiuntiniui, kuris pakartotų tam tikrus žodžius. Jeigu tu iš tiesų esi pasiuntinys, kalbėk, mano sūnau.

Deikinas ištarė:

— Arabų poetas Saidas Mutanabi, „Pranašystės aiškintojas“, gyvenęs vos prieš tūkstantį metų, parašė odę princui Saifui Ldoului iš Alepo, iš kurios paimti ir šie žodžiai: „Zid hashshi bashshi tafadda l adni surra sili “28.

Šeichas Huseinas el Zijara šypsodamasis atidavė paketą Deikinui.

— Pasakysiu, kaip sakė princas Saifas Ldoulas: „Teišsipildo tavo troškimas...“.

— Ponai, — kreipėsi Deikinas. — Tai yra mikrofilmai — įrodymai, kuriuos mums perdavė Henris Karmaiklas...

Netrukus prakalbo dar vienas liudininkas — tragiškai sužlugdyta asmenybė — senyvas vyriškis tobulos kupolo formos galva, kuriuo seniau žavėjosi ir gerbė visas pasaulis.

Jo balsas skambėjo oriai, su sielvartą keliančia intonacija:

— Ponai, — sakė jis, — netrukus aš būsiu apkaltintas kaip didžiausias sukčius ir apgavikas. Tačiau yra dalykų, kuriems net aš negaliu pritarti. Tai grupė žmonių, daugiausia jaunų vyrų kurie turi tiek blogio savo širdyse ir jų tikslai tokie antihumaniški, kad vargu ar kas galėtų tuo patikėti.

Jis pakėlė akis į viršų ir išrėkė:

— Tai Antikristas! Aš sakau jums, tai turi būti sustabdyta! Mes privalome atgauti taiką, užsigydyti savo žaizdas ir sukurti naują pasaulį. Privalome padaryti viską, ką galime — stengtis suprasti vieni kitus. Aš pradėjau reketuoti, kad praturtėčiau, bet Dievas mato, to atsisakiau tikėdamas tuo, ką pats skelbiau kitiems. Žinoma, aš nepateisinu tų metodų kuriuos naudojau. Bet, džentelmenai, dėl Dievo meilės, susiimkime dar kartą ir pradėkime veikti...

Akimirkai įsivyravo tyla. Tuomet kažkas iš oficialių asmenų bejausmiu balsu negarsiai pasakė:

— Šie faktai bus nedelsiant užfiksuoti ir perduoti atvykstantiems Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui ir Sovietų Sąjungos vyriausybės vadovui...

DVIDEŠIMT PENKTAS SKYRIUS

— Labiausiai mane jaudina, — kalbėjo Viktorija, — kad Damaske ta vargšelė danė buvo nužudyta visiškai be reikalo.

— A! Jai viskas gerai, — linksmai pasakė misteris Deikinas. — Vos tik jūsų lėktuvas pakilo, mes sulaikėme tą prancūzę, o Gretą Harden nuvežėme į ligoninę. Ji atsigavo ir jautėsi visiškai gerai. Kurį laiką jie švirkštė jai raminamuosius, kol įsitikino, kad Bagdade viskas vyksta pagal planą. Žinoma, kad ji buvo viena iš mūsiškių.

— Tikrai?

— Taip, kai Ana Šyl pradingo, mes pamanėme, kad mums taip pat reikia kaip nors suklaidinti priešininkus. Taigi mes užsakėme kelionės bilietą Gretos Harden vardu ir pasistengėme, kad jiems nekiltų jokių įtarimų dėl jos užnugario, todėl įdavėme jai suklastotus dokumentus. Jiems neliko nieko kita, kaip tik patikėti, kad Greta Harden ir yra Ana Šyl.

— Tikroji Ana Šyl tuo metu kuo ramiausiai leido laiką slaugos namuose, kol neatėjo metas misis Ponsfut Džouns vykti pas savo vyrą į kasinėjimus.

— Taip. Paprasta, bet efektyvu. Ana rėmėsi prielaida, kad kritinėse situacijose vieninteliai žmonės, kuriais galima pasitikėti, yra tik šeimos nariai. Ji yra nepaprastai protinga jauna moteris.

— Maniau, kad tai aš turėjau pakeisti ją, — pasakė Viktorija. Ar iš tikrųjų jūsų žmonės mane stebėjo?

— Visą laiką Žinote, jūsiškis Edvardas nebuvo jau toks protingas, kokiu dėjosi. Tiesą sakant, mes jau kurį laiką tiriame jaunojo Edvardo Goringo veiklą. Tą naktį, kai buvo nužudytas Karmaiklas, jūs papasakojote man savo istoriją ir aš tikrai labai sunerimau dėl jūsų. Tada vienintelė galima išeitis buvo siųsti jus į organizaciją kaip slaptą agentę. Nors Edvardas ir žinojo, kad jūs palaikote ryšį su manimi, jūs buvote pakankamai saugi, kadangi per jus jis galėjo sužinoti visus mūsų planus. Jūs buvote per daug naudinga, kad būtumėte nužudyta. Būtent per jus jis perduodavo neteisingą informaciją mums. Jūs buvote ryšys tarp jų ir mūsų. Tačiau kai jūs išsiaiškinote, kad tikrasis Rupertas Kroftonas Li buvo pakeistas jo antrininku, Edvardas nusprendė, kad jus reikia kuriam laikui pašalinti, kol jūsų prireiks (jeigu išvis prireiks) atlikti Anos Šyl vaidmenį. Taip, Viktorija, jūs iš tiesų esate laimės kūdikis. Tai, kad dabar sėdite čia ir kramsnojate pistacijų riešutus... Jums labai pasisekė.