Ларс Кеплер - Paganinio kontraktas

– Tuomet žinai, – trumpai atsakė Saga.

– Tu greita ir turbūt man smogtum, bet paskui...

– Paskui manęs nebematytum, – baigė mintį pareigūnė.

– Mintis nebloga, bet...

Nekantraudama ji pirštu viliojo Joną.

– Bet tu turbūt, – ramiai tęsė Lina, – smogtum kiek per smarkiai.

– Ne.

– Pabandyk ir įsitikink.

Saga pamojo komisarui, bet šiam jau nerūpėjo, jis nusisuko ir patraukė link durų. Bauer nuskubėjo iš paskos ir smogė dešiniuoju kabliu. Vyras palenkė galvą taip, kad nekliūtų, staigiai pasisukęs išsitraukė pistoletą, parvertė priešininkę ir keliu prispaudė prie žemės.

– Turiu tau kai ką pasakyti, – išpyškino ši.

– Kad aš buvau teisus?

– Neprisigalvok nebūtų dalykų, – piktai žvelgdama Saga stojosi ant kojų.

– Jei puoli per smarkiai...

– Aš neskubėjau, – pertraukė jį kolegė. – Sulėtinau judesius prisiminusi svarbų dalyką...

– Na, tuomet viskas aišku, – juokėsi Jonas.

– Man nusišvilpt, ką tu manai. Supratau, kad Penelopė gali būti jaukas.

– Ką sakai?

– Galvojau apie jos persikraustymą kaip tik tuo metu, kai užsimojau smogti. Sustojau ir nesmogiau stipriai, nes mums dar reikėjo pasikalbėti.

– Nagi, kalbėk, – draugiškai padrąsino Lina.

– Įsivaizdavau, kad Penelopė galėtų tapti jauku žudikui sugauti, nori jis to ar ne.

Jonas surimtėjo ir susimąstęs linktelėjo.

– Tęsk.

– Mes nežinome, ar žudikas gali klausytis mūsų radijo ryšio, bet naudojasi „Rakel“... Tai jau žinome, nes susekė Penelopę Šimendio saloje.

– Taip.

– Jam nerūpi, kad Fernandez saugoma policijos, vis tiek ketina ją rasti. Merginos buvimo vietą mums žūtbūt reikia išlaikyti paslaptyje, bet to padaryti negalėsime, jei naudosimės radijo ryšiu.

– Žudikas ją ras, – patvirtino Jonas.

– Taip ir galvojau... Ji taps jauku, mums tereikia būti pasiruošusiems žudiko atvykimui. Kaip ir planuota, mergina bus saugoma, bet mes naudodami SPAN9 patalpai stebėti galėtume jį sučiupti.

– Tu visiškai teisi... Visiškai, – pritarė komisaras.

_______________

9 Angl. Space Physics Analysis Network – fizinės erdvės stebėjimo tinklas. (Vert. past.)

76

Slėptuvė

Karlosas, Saga ir Jonas apsižvalgė koridoriuje, vedančiame į saugumo policijos patalpas. Ant minkštos sofos įsitaisęs Verneris Zandenas jų laukė. Vos spėjo uždaryti duris negaišdami laiko pasisveikinimams pareigūnai pradėjo pokalbį.

– Prie mūsų prisijungė tarptautinė teisėja Klara Ulofsdoter... Tai didžiulė parama tiek kriminalistams, tiek saugumo policijai. Bet ką, velniai griebtų, mes gaudome?

– Žinome labai mažai, – atsakė Bauer. – Neaišku, ar nusikaltėlis veikia vienas, galimas daiktas, kad dirba tikra profesionalų grupė iš Belgijos, Brazilijos, KGB ar bet kas iš buvusio Rytų bloko.

– Klausytis radijo ryšių nelabai sudėtinga, – pastebėjo Karlosas.

– Aišku, nusikaltėlis žino, kad kol Penelopė saugoma, ją rasti sunku, – prabilo Lina. – Bet duris retkarčiais reikia atidaryti: keičiasi sargybinių pamainos, atnešamas maistas, ši susitiks su mama, psichologu Niklasu Dentu...

Suskambo detektyvo telefonas, dirstelėjęs į ekraną, atmetė skambutį.

– Mūsų pagrindinis tikslas – apsaugoti Penelopę, – tarė Saga. – Vis dėlto taip pat svarbu sučiupti žmogų, nužudžiusį keletą mūsų kolegų.

– Man turbūt nereikia priminti, kad jis kelia grėsmę, – pridūrė Jonas. – Nė vienas iš mūsų niekada nesutiks pavojingesnio žmogaus.

* * *

Saugomas butas buvo Didžiojoje gatvėje 1, pro langus matyti Sibilės gatvė ir Estermalo aikštė. Priešais jį nebuvo gyvenamų butų, artimiausias namas – maždaug už šimto metrų.

Saga Bauer prilaikė plienines duris, kai iš policijos autobusiuko gydytoja Daniela Ričards atsargiai išlydėjo Penelopę Fernandez. Moteris supo ginkluoti saugumo policijos pareigūnai.

– Čia saugiausias butas visame Stokholme, – paaiškino Saga.

Penelopė nekreipė dėmesio į jos žodžius, tik nusekė paskui gydytoją į liftą. Laiptinėje buvo daugybė stebėjimo kamerų.

– Mes įrengėme judesio daviklius, pažangią signalizaciją ir tiesioginę liniją su ryšių centru, – joms kylant į viršų dėstė Bauer.

Ketvirtame aukšte Penelopę nuvedė pro didžiules duris prie vartelių, kur jau budėjo pora uniformuotų pareigūnų. Atidarius duris patenkama į butą.

– Butas itin atsparus liepsnai, jame atskiras elektros energijos tiekimas ir vėdinimo sistema.

– Tu čia saugi, – patikino Ričards.

Fernandez pakėlė tuščias akis ir pažvelgė į gydytoją.

– Ačiū, – tyliai tarė po valandėlės.

– Jei nori, galiu likti.

Ši papurtė galvą ir Daniela nusekė paskui Sagą.

Mergina užsirakino duris ir atsistojo prie neperšaunamojo lango, pro kurį buvo matyti Estermalmo aikštė. Langai, padengti folija, buvo nepermatomi kitam pasauliui. Ji pažvelgė žemyn, kai kurie žmonės turbūt buvo civiliais drabužiais apsirengę policijos pareigūnai.

Penelopė atsargiai pajudėjo. Nebuvo girdėti gatvės triukšmo. Staiga suskambo durų skambutis.

Ji priėjo prie ekrano ir nuspaudė durų telefono įjungimo mygtuką. Policijos pareigūnė paaiškino, kad atvyko mama.

– Pene! Pene! – neramiai šūkčiojo ši.

Fernandez atrakino duris, spyna trakštelėjo ir sunkios plieninės durys atsivėrė.

– Mama, – tarė ji, bet balsas buvo silpnesnis nei aplink bute tvyranti tyla.

Mergina įsileido motiną, vėl užrakino duris, bet taip ir liko stovėti stipriai sučiaupusi lūpas. Kūnas ėmė drebėti, bet veidas neišdavė tikrųjų jausmų.

Trumpai baikščiai dirstelėjo į gimdytoją, bijodama sutikti jos kaltinantį žvilgsnį dėl to, kad nesugebėjo apsaugoti sesers.

Klaudija žengtelėjo į priekį ir suprato, kad yra stebima.

– Ar jie tavimi rūpinasi, Pene? – paklausė.

– Dabar viskas gerai.

– Bet jie turi tave saugoti.

– Saugo, čia aš saugi.

– Tai ir svarbiausia, – tyliai pasakė moteris.

Dukra stengėsi nuryti ašaras. Gniužulas gerklėje skausmingai smaugė.

– Tiek daug turiu suorganizuoti, – toliau kalbėjo ji ir nusuko veidą. – Aš... Net negaliu suprasti, tiesiog negaliu patikėti, kad turiu rengti Violos laidotuves.

Penelopė lėtai linktelėjo. Staiga mama ištiesė ranką ir paglostė merginos skruostą. Ši nenoromis atsitraukė ir motina skubriai paslėpė ranką.

– Jie sako, kad viskas netrukus baigsis, – prabilo jaunesnioji. – Policija tikisi sugauti tą... vyrą, nužudžiusį Violą ir Bjorną.

Klaudija linktelėjo ir atsisuko į dukrą. Jos veidas atrodė labai trapus, bet, savo nuostabai, Penelopė išvydo mamą šypsant.

– Tik pagalvok, tu gyva! – pasakė Klaudija. – Aš tebeturiu tave! Tai vienintelis...

– Mama.

– Mano mergytė.

Motina ištiesė ranką ir šįkart Penelopė nebesitraukė.

77

Pasiekimas

Prie Naujojo tilto gatvėje 4A trečiame aukšte esančio buto budėjo greitojo reagavimo būrio vadė Jenė Joranson. Bėgo valandos, bet niekas nieko nepranešė. Viskas tarsi sustoję. Ji apsižvalgė aikštėje, užmetė akį virš Penelopės buto langų, į Sibilės gatvės 27 namo stogą, nuo kurio pakilę nuskrido keletas balandžių.

Sonis Jansonas buvo ten. Veikiausiai bus sujudėjęs ir išgąsdinęs paukščius.

Jenei paskambinus šis patvirtino, kad įsitaisė kitoje vietoje, kurioje butas geriau matyti.

– Man pasirodė, kad pamačiau kovą, bet ten tik kažkas priešais televizorių žaidžia su „Wii“ (penktos kartos vaizdo žaidimo „Nintendo“ pultas – vert. past. ).