Ларс Кеплер - Paganinio kontraktas

– Perkele (suom. velnias – vert. past. ), – sušnabždėjo.

Kažkas vėl išslydo jam iš rankų, kažkas, ką vos buvo užčiuopęs. Jis tai nujautė, suprato ir vėl paleido.

„Viola, – mintyse šnekėjo Lina, – jei mirei galiniame denyje, kodėl tave nunešė į pirmagalį? Kas tai padarė – žudikas ar kas kitas?“

Jei merginą rado leisgyvę denyje, veikiausiai mėgino atgaivinti, pranešė apie nelaimę – taip derėtų pasielgti. O supratus, kad negyva ir jau per vėlu, kad neatsigaus, turbūt norėta ją paguldyti ir užkloti pledu. Vis dėlto mirusiojo kūnas nepaslankus ir per sunkus net dviem. Nors parnešti kūną į kajutę įmanoma, nes vos penketas metrų – pro stiklines duris ir laiptais žemyn.

Galima ir nesilaikant jokio ypatingo plano.

Vis dėlto tada nereikia kūno tempti stačiais laiptais, pro siaurą įėjimą ir pasodinti kajutėje. Nebent nori, kad paskenduolis būtų rastas vandens pilname laive.

– Būtent, – sušnabždėjo Jonas stodamasis.

Jis pažvelgė pro langą į balta atbraila ropinėjantį melsvą vabalą. Staiga, pakėlęs akis ir išvydęs už kampo pranykstančią dviračiu važiuojančią moterį, prisiminė trūkstamą detalę.

Lina vėl klestelėjo į kėdę ir ėmė barbenti į stalą.

Mirusioji buvo Viola, o ne jos sesuo Penelopė. Tačiau Viola sėdėjo ne savo, o Penelopės lovoje laivo priekyje.

– Veikiausiai kaip ir aš žudikas suklydo, – taip galvojant komisaro nugara bėgo šiurpuliukai.

Žudikas manė, kad nužudė Penelopę Fernandez.

Kaip tik todėl pasodino pirmagalyje.

Tai vienintelis paaiškinimas.

Vadinasi, Penelopė Fernandez ir Bjornas Almskugas nekalti dėl Violos mirties, nes nebūtų suklydę sodindami ją pirmagalyje.

Jonas krūptelėjo Nolenui nugara pastūmus kabineto duris. Šis įžengė atbulomis, nešinas didžiule pailga kartonine dėže, kurios priekyje didžiulėmis raidėmis užrašyta „Guitar Hero“.

– Mudu su Fripe pradėsime...

– Ša, – nutraukė jį Jonas.

– Kas nutiko?

– Nieko, reikia truputį pagalvoti, – greitai atsakė.

Lina atsistojo ir nieko nesakęs išėjo. Eidamas fojė nė negirdėjo, ką sakė moteris žibančiomis akimis, dirbanti priimamajame. Jis ėjo tiesiai į ankstyvą saulės šviesą ir sustojo tik priėjęs žolės salelę stovėjimo aikštelėje.

Ketvirtasis žmogus, nepažinojęs seserų, mąstė Jonas. Jis nužudė Violą manydamas, kad tai Penelopė. Taigi, mirus Violai, kita sesuo dar buvo gyva, kitaip jis nebūtų suklydęs. Galbūt ši vis dar gyva. Įmanoma, kad jos kūnas išmestas kurioje nors saloje ar guli vandens gelmėse. Tačiau vis dar yra vilties, kad vyresnėlė gyva ir jie netrukus ją ras.

Ilgais žingsniais Lina žengė link automobilio nė nežinodamas, kur traukti. Ant stogo gulėjo jo mobilusis. Veikiausiai bus jį ten padėjęs rakindamas mašiną. Komisaras paėmė įkaitusį telefoną ir surinko Anjos Larson numerį. Niekas neatsakė. Tada atrakino dureles, atsisėdo, užsisegė saugos diržą, tačiau niekur nevažiavo, mėgindamas rasti savo išvadose įsivėlusią klaidą.

Lauke šilta, ore sklandantis sodrus alyvų kvapas pagaliau pakeičia fermentų tvaiką.

Delne suskambo telefonas, pažvelgęs į ekraną Jonas atsiliepė.

– Ką tik kalbėjau su tavo gydytoju, – tarė Anja.

– Kodėl? – nusistebėjo Lina.

– Janušas pranešė, kad nesiteikei ateiti, – kaltinamai tęsė ji.

– Iš tiesų neturėjau laiko.

– Ar tu vis dar geri vaistus?

– Jie šlykštūs, – nusijuokė Lina.

– Rimtai, jis nerimauja dėl tavęs.

– Pašnekėsiu su juo.

– Turi omenyje, kai ištirsi šią bylą?

– Ar turi popieriaus ir pieštuką? – paklausė Jonas.

– Nesijaudink dėl manęs.

– Laive rasta moteris nėra Penelopė Fernandez.

– Tai Viola, žinau, – atsakė ši. – Peteris man jau pranešė.

– Puiku.

– Tu klydai, Jonai.

– Žinau...

– Pripažink, – juokais provokavo Anja.

– Aš visada klystu, – tyliai tarė Lina.

Akimirką abu nutilo.

– Ar apie tai negalima juokauti? – surimtėjo asistentė.

– Ar spėjai ką nors išsiaiškinti apie Violą Fernandez?

– Viola ir Penelopė yra seserys, Penelopė draugauja, ar kaip tai derėtų vadinti po ketverių metų, su Bjornu Almskugu.

– Aha, maždaug taip ir maniau.

– Taigi, man tęsti, ar nebūtina?

Jonas neatsakė, atsirėmęs atvertė galvą – priekinis stiklas buvo padengtas kažkokiomis žiedadulkėmis.

– Violos neturėjo būti laive, – tęsė Anja. – Iš ryto ši susipyko su savo vaikinu Sergejumi Jarušenka ir verkdama paskambino mamai, tai ji pasiūlė dukrai plaukti drauge su Penelope.

– Ką sužinojai apie Penelopę?

– Labiau domėjausi auka Viola Fernandez, nes...

– Nors žudikas manėsi žudantis Penelopę.

– Neskubėk, ką tuo nori pasakyti, Jonai?

– Žudikas suklydo, manė nuslėpsiąs nusikaltimą nuskandindamas laivą, tačiau pasodino Violą sesers lovoje.

– Manydamas, kad Viola yra Penelopė.

– Reikia sužinoti daugiau apie Penelopę Fernandez ir jos...

– Ji viena didžiausių mano idealų, – nutraukė jį Anja. – Kovoja už taiką, gyvena trečiajame name Šv. Pauliaus gatvėje.

– Jos ir Bjorno duomenis peržvelgėme internete, – tarė Jonas. – Gelbėjimo komanda stebi Dalaro apylinkes iš dviejų sraigtasparnių, užuot suvienijusi jėgas su jūrų policija.

– Galiu pasidomėti, kas vyksta.

– Reikėtų apklausti Violos vaikiną ir Bilį Pešoną, laivą radusį žvejį. Privalome parengti laivo techninės ekspertizės išvadas ir pasiskubinti su SKL rezultatais.

– Galiu paskambinti į Linšiopingą.

– Kalbėjau su Eriksonu, jis pažįsta juos. Vis dėlto netrukus su juo susitiksiu – reikia apieškoti Penelopės butą.

– Regis, esi pirminio tyrimo vadovas, kaip manai?

17

Labai pavojingas žmogus

Vasaros dangus dar tebebuvo aukštas, bet oras vis labiau kaito, lyg būtų artėjusi audra.

Jonas Lina ir Eriksonas pasistatė automobilius netoli senos žvejybos reikmenų parduotuvės, kurios vitrinose buvo eksponuojamos didžiausių savaitės laimikių – lašišų – nuotraukos.

Suskambo telefonas, skambino Klaudija Fernandez. Jonas pasitraukė prie sienos, prisišliejo siaurame fasado metamame šešėlyje ir pasisveikino.

– Sakėte, jog galiu jums skambinti, – silpnu balsu tarė moteris.

– Žinoma.

– Suprantu, jog jūs taip sakote visiems... Mano duktė Penelopė... Aš... Aš turiu sužinoti, ar ką nors radote, net jei ji...

Klaudijos balsas nutilo.

– Alio? Klaudija?

– Taip, atleiskite, – sušnabždėjo ji.

– Aš komisaras... Bandau išsiaiškinti, ar šie įvykiai nėra susiję su nusikalstama veika. Jūsų dukters ieško paieškos ir gelbėjimo komanda, – paaiškino Jonas.

– Kada jie ras Penelopę?

– Įprastai teritorija apžiūrima iš sraigtasparnio, tuo pat metu organizuojama ir paieška. Tačiau tai gali užtrukti... Taigi pradedama nuo sraigtasparnių.

Jonas girdėjo, kaip Klaudija tramdo raudą.

– Nežinau, ko imtis... Turiu sužinoti, ar galiu kaip nors padėti, ar pasikalbėti su jos draugais.

– Būtų geriausia, jei liktumėte namuose, – patarė Jonas. – Manau, Penelopė gali bandyti su jumis susisiekti, tuomet...

– Ji man neskambintų, – nutraukė Klaudija.

– Manau, kad...

– Visuomet buvau pernelyg griežta Penelopei, supykstu ant jos pati nežinodama kodėl... Nenoriu jos prarasti, negaliu prarasti Penelopės, aš...

Klaudija verkė, bandė susivaldyti, bet staiga atsiprašiusi užbaigė pokalbį.