Carly Phillips - Savaitė dviese

Jai niekaip nepavyko atgauti kvapo. Sem sunkiai nurijo gerklėje įstrigusį gniutulą.

– Už ką? – galiausiai paklausė ji.

– Atrodei tokia abejojanti, todėl užsimaniau padaryti taip, jog nepamirštum kodėl.

Jai net nereikėjo klausti: „Kas kodėl?“ Kodėl visai neseniai jų kūnai atrodė tiesiog sulipę? Kodėl sutiko likti su juo? Kodėl jai nedera persigalvoti? Žinoma, Makas negalėjo numanyti, jog ji jau žino. Atsakymas į visus klausimus buvo jis . Nepaprastai ryškus jo vyriškumas ir potraukis, kuris galėjo sukibirkščiuoti tik tarp jųdviejų. Čia Sem atvyko ne šiaip, tačiau net ir drąsiausiose svajonėse negalėjo įsivaizduoti Mako.

Jis tvirtai suėmė ją už liemens ir nuleido ant vienos iš baro kėdžių, o pats liko stovėti. Laisvi, plazdantys jos palaidinės kraštai pakilo ir Makas apglėbė nuogą liemenį. Nuo prisilietimo ir staiga įsižiebusio geismo pradėjo mausti visą kūną. Mako rankos nusileido prie kojų – jis atrišo ir nuavė vieną sportinį batelį, o tada per baltas kojines ėmė masažuoti geliančias pėdas.

Sem atsilošė į barą ir patenkinta atsiduso.

– Oho, kaip gera.

Makas garsiai iškvėpė.

– Galėčiau pasiūlyti ne vieną dalyką, nuo kurio pasijustum dar geriau, bet jaučiu, kad dabar tau reikia būtent to.

– Apie ką tik sutiktą žmogų žinai gana daug.

Ji mąstė apie bučinį, ne kojas.

– Tave suprasti nesunku.

Sem prisivertė kilstelėti švininius vokus.

– Abejoju, ar man tai patinka.

Tačiau jis buvo toks tikras tuo, ką darė, kad santykiai atrodė labai jau vienpusiai. Hmm, na gal ne santykiai. Greičiau – vienos nakties sandėris. Jei pasiseks – savaitės. Tik ne santykiai, nes šis žodis reiškė ilgalaikius įsipareigojimus, o ji vienais jau buvo susaistyta.

Sem visai nepatiko, kuria linkme nuklydo jos mintys, todėl lengvai sutelkė dėmesį į kojas. Mat Makas nuavė antrą batelį ir ėmėsi darbo. Masažavo, maigė pėdos skliautą. Ilgus, jausmingus glostymus keitė trumpi, greiti judesiai.

– Šįvakar mane nustebinai, – galiausiai prabilo jis.

– Nori pasakyti, kad tavęs nepuldavo moterys?

Sem neketino savęs apgaudinėti. Makas prisiėmė atsakomybę, bet ji juk žinojo, jog pirmoji prie jo priėjo.

Jis nusijuokė.

– Pasišovei man padėti. Pasirodei kaip tik tada, kai man labiausiai reikėjo pagalbos. Labai ačiū.

Jo rankos lėtai slinko į viršų, link šlaunų. Ji akimirksniu įsitempė, bet užtikrinti jo pirštų judesiai netruko ją nuraminti ir privertė vėl atsipalaiduoti.

– Galiu tau sumokėti Teresos atlyginimą, – tarė jis.

– Tu jį jau sumokėjai Teresai, – priminė ji.

– Jos šeimai reikia paramos, o Lokys tikrai tam neprieštaraus. Tu neprivalai dirbti nemokamai. Žinoma, atlyginimas nedidelis, bet...

Visas mintis Sem nukreipė į Mako rankas, palengva kylančias jos kūnu. Padūmavusiomis iš malonumo akimis ji vis tik įstengė nužvelgti Maką. Nepaprastas, rūpestingas vyras... ir jei tik ji panorės, visą savaitę gali jį turėti. Nėra abejonės, kad šito trokšta.

Dabar pats laikas pranešti jam, ko ji iš jo tikisi. Ir tikrai ne pinigų.

– Makai, man nereikia tavo pinigų.

Atsakydamas jis kažką suniurnėjo, bet Sem nelabai suprato. Kažką panašaus į „Tai būtų pirmas kartas“, bet tą akimirką vikrūs jo pirštai pakilo iki sijono krašto ir Sem nebegalėjo pasitikėti klausa, girdėjo tik tankų, greitą savo kvėpavimą.

– Kodėl nereikia? Juk tu juos uždirbai.

– Niekada neimu pinigų už tai, kas man teikia malonumo. O padėti tau buvo malonu.

– Ką gi, manau, šįvakar užsidirbai nemažai arbatpinigių, – teatsakė jis.

– Kaip pirmajam vakarui sekėsi visai neblogai.

Ji šyptelėjo.

– Sem Džo, tu velnio nešta ir pamesta, – jis tyčia lėtai tarė žodžius. Pirštai atsargiai pasiekė kelnaičių kraštelį ir švelniai slystelėjo po juo. Nuo prisilietimo ji nevalingai sudejavo, o kūnas ilgesingai suvirpėjo.

– Ar taip išreiški dėkingumą? – pajuokavo Sem, stengdamasi išlaikyti nerūpestingą nuotaiką, bet jo pirštai vis greičiau ir stipriau trynė trikampėlį po nėriniais. Geismo strėlės smaigstė jos kūną priversdamos liepsnoti.

– Ne, mieloji. Taip darau todėl, kad tai tave jaudina ir man tai patinka.

Didžiam jos nusivylimui, Makas atitraukė ranką ir padėjo ją Sem ant kelio. Ranka drebėjo. Toks iškalbingas judesys sušvelnino pasitraukimą. Akivaizdu, ne ją vieną draskyte draskė kankinantis, nevaldomas geismas.

– Tik noriu, kad būtum pailsėjusi ir galėtum aktyviai prisidėti, o ne galuotumeisi iš nuovargio po darbo bare.

Makas švelniai pabučiavo ją į lūpas, o tada pasilenkęs padavė batelius.

– Lipk į viršų, o aš ateisiu baigęs tvarkytis.

Sem tik sumirksėjo – jai sunkiai sekėsi suvokti išgirstų žodžių prasmę, nes kūnas buvo toks įsitempęs, atrodė, bet kurią akimirką neatlaikys. Ji galėjo pamėginti jį suvilioti, tik nenorėjo, kad pirmasis kartas būtų bare.

Nors trūko patyrimo, per vieną vakarą jai pavyko nemažai pasiekti. Sem su malonumu atsidavė jo globai. Pamojavusi patraukė prie laiptų ir staiga suprato: Makas teisus. Ji jautėsi visai išsekusi. Panašu, kad jis dar užtruks, todėl jai pakaks laiko. Kai tik atsipalaiduos, bus lengviau tinkamai nusiteikti.

Makas skriste užskrido į viršų. Kada gi paskutinį kartą jis buvo pasikvietęs moterį į lovą? Na, gal ir ne į lovą, bet pasitaisys. Jam patiko ne tik tai, ką matė, bet ir tai, ką sužinojo apie Sem. Ji ne savanaudė, veikiau dėmesinga ir linkusi padėti. Ne tik Makui. Dar Zy ir kitiems nuolatiniams klientams, kurie nepraleido progos pagirti naująją padavėją. Sem puikiai pritapo, nors jis būtų galėjęs kirsti lažybų iš paskutinio dolerio: ji niekada gyvenime nėra dirbusi tokio

darbo.

Juodu taip puikiai tiko vienas kitam, sunku patikėti, kad pažįstami vos kelias valandas. Pravėręs duris jis įžengė į žvakių liepsnų apšviestą kambarį. Reikia pripažinti, ji išradinga. Kol jis tvarkėsi, Sem, matyt, paslapčia nusileido žemyn ir nugvelbė nuo stalo raudoną žvakidę. Tamsoje plazdeno storų baltų žvakių liepsnelės, skleisdamos paslaptingą intymią nuotaiką.

Mako žvilgsnis nukrypo į lovą ieškodamas, kokių dar staigmenų bus jam paruošta. Nė nenusirengusi Samanta gulėjo ant apkloto ir apsikabinusi vieną pagalvę... saldžiai miegojo.

Jis nužvelgė jos kūną. Žvakių švieselės mirgėjo jai ant veido išryškindamos švelnų profilį, skruostikaulius, putlias lūpas. Lūpas, kurių jis vėl su malonumu paragautų. Deja, sprendžiant iš lėtai pakylančios ir nusileidžiančios krūtinės, to nebus. Gal ir gerai. Juk jis pažadėjo sau neskubėti ir atidžiai stebėti jos siunčiamus signalus. Tiesa, ne tokius akivaizdžius kaip žvakėmis papuoštas kambarys.

Makas prisėdo šalia ir patraukė nuo skruosto prilipusią sruogą. Sem švelniai atsiduso ir meiliai prie jo prigludo. Net būdama tokia pažeidžiama, ji šliejosi prie jo. Mako širdis suspurdėjo.

Miegodama ji atrodė dar bejėgiškesnė nei tada, kai šįvakar įžengė į barą. Sprendžiant iš jos pastangų sukurti gundomą aplinką, atsakymo į savo problemas ji ieškojo sekse. Taip jam pasirodė ir anksčiau. Būtų per daug paprasta pasinaudoti proga ir priimti tai, ką ji siūlo. Jei taip pasielgtų, daugiau niekada jos nepamatytų.

Makas net nenumanė, iš kur tai žino. Tiesiog žinojo ir tiek. Jis neketino prarasti Samantos anksčiau nei ją pažins. Dabar tiesiog ja rūpinsis, duodamas laiko juo pasitikėti. Net jei jam teks sėdėti sudėjus rankas ir tik melstis, jis tai padarys. Makas tikrai nepasiduos vilionėms. Bent jau kol kas.