Carly Phillips: Savaitė dviese

– Na, nebent tie metai buvo nuspalvinti meilės, – tarė Sem.

Makas pakėlė į ją akis.

– Neįsivaizduoju kitos priežasties, dėl kurios būtų verta su kuo nors susieti savo gyvenimą. Kitaip liktų tik pasikarti.

Ji nejaukiai atsikrenkštė.

– Gal galėtume pakeisti pokalbio temą?

– Kodėl? Santuoka tau atrodo nemaloni? – švelniai paklausė Makas. Jei viskas vyks, kaip jis sumanė, dar turės laiko išsiaiškinti jos paslaptis. O jų ji, regis, turi tikrai nemažai. – Tik neprasitark apie tai Zy, nes teks išklausyti pamokslą apie tradicijas, pagarbą ir senamadišką meilę.

Pasigirdo pagyvenusio vyriškio kikenimas. Sem nusišypsojo ir toji šypsena pakirto Makui kojas. Jis nė už ką neištvers iki užeigos uždarymo, jei ji sukinėsis aplinkui.

– Jis nepavojingas... ir mielas.

Sem užtrenkė duris ir ėmė artintis. Makas užuodė muilo dvelksmą. Nors jis kiek užgožė persikų aromatą, įsigėrusį į jos odą, šis kvapas jam irgi patiko. Sem giliai įkvėpė.

– Visai kaip tu, – sušnabždėjo ji iš susijaudinimo virpančiu balsu.

Jis pirštais kilstelėjo jai smakrą.

– Mieloji, aš nė iš tolo nepanašus į mielą ir nepavojingą.

Storžievis, šaltas, užsidaręs, abejingas. Tai bene meiliausi epitetai, kuriais jį yra apdovanojusios kai kurios „Kurorto“ lankytojos, kai jis nepriėmė jų pasiūlymų. Deja, savo kailiu buvo patyręs, kad švelnaus ir malonaus atsisakymo jos nesupranta.

– Gal leistum man pačiai spręsti?

Ji nuleido rankas jam ant pečių ir pradėjo stumti, kol Makas nugara įsirėmė į sieną. Nespėjusi kaip reikiant įkvėpti Samanta visu kūnu prie jo prigludo.

O tada – pabučiavo. Godžiai ir greitai, tarsi baimintųsi, jog gali persigalvoti. Makas tikrai neprieštaravo. Ji žengė pirmąjį žingsnį, o jis jau pasistengs, kad ji to nesigailėtų. Juodu lūpomis ryte rijo vienas kitą, mėgino plėšti drabužius. Akivaizdu, kad ji troško daugiau.

Deja, Sem nesuteikė jam progos. Ji sugniaužė kumščius ir atšlijo. Jų kūnai atsiskyrė anksčiau, nei jis suspėjo pasielgti impulsyviai ir pasiimti tai, ko ir pats taip geidė. Tai, ką ji pati siūlė vos prieš kelias sekundes.

Plačiai išplėstomis akimis, patamsėjusiu nuo aistros žvilgsniu ji pažvelgė į Maką.

– Nežinau, kodėl tave užsipuoliau.

Jos sutrikimas jį sujaudino.

– Ir aš, bet nesiskundžiu.

Vos pastebima šypsena nuslydo jos lūpomis.

– Nori pasakyti, kad tau patiko? – nedrąsiai paklausė ji.

Palinkęs į priekį Makas suėmė ją už dilbio ir kiek tvirčiau suspaudė.

– O ar pati nematai? Matyt, prarandu kvalifikaciją.

Makas nykščiu suko ratus jos delnu. Tada žengė žingsnį prie Sem, kuri net nesukrutėjo, ir stipriai prie jos prigludo. Ji dar kartelį kilstelėjo galvą ir pažvelgė jam į akis.

– Brangioji, gali manimi pasitikėti.

– Žinau.

Jos žodžius patvirtino akinama šypsena ir Makas nieko nelaukdamas pabučiavo Sem. Ji godžiai atsakė. Jos liežuvis klajojo po jo burną, o tylūs atodūsiai ir dejonės tiesiog varė iš proto. Regis, jai reikėjo nusiraminimo. Tai patyrusi tuojau pat atsipalaidavo jo glėbyje.

Plonytė palaidinė nuslydo nuo peties. To pakako, kad jis susijaudintų. Pagautas impulso stvėrė už liemenėlės petnešėlės ir vienu judesiu trūktelėjo ją žemyn. Tada ėmė skanauti patamsėjusius spenelius. Ji suvaitojo iš pasitenkinimo ir išrietė nugarą. Makui niekas nebetrukdė mėgautis krūtimis.

Jis nesijausdavo drovus su moterimis, bet šį kartą panašus jausmas suvirpino širdį. Dar kelios sekundės ir jis pamirštų sausakimšą barą. Tiesiog nusviestų drabužius ant grindų ir atsiduotų dviejų išalkusių kūnų šėlsmui. Privalėjo liautis, bet nepajėgė jos paleisti.

Makas neturėjo pasirinkimo. Jos ankstesnės dvejonės padėjo jam susivaldyti. Sunku net įsivaizduoti, kiek prireikė pastangų pakelti galvą.

– Vis dar tebemanai, kad esu nepavojingas? – alsiai kvėpuodamas paklausė Makas.

– Ne, bet tu saldus. – Jos lūpose žaidė drovi šypsena. – Nežinojau, kaip tau parodyti simpatiją... bet džiaugiuosi tai padariusi.

Makas neklydo. Nors mėgino gundyti, šiame žaidime ji buvo naujokė. Tai tik dar labiau pakurstė jo smalsumą – kokias gi dar paslaptis ji slepia? Sem jau prisipažino, kad laikinai mėgina nuo kažko pabėgti. Jis uoste užuodė jos nepatyrimą ir naivumą, tad visai nesuprantama, kodėl taip nekantrauja su juo suartėti? Kiekvienas neatsakytas klausimas atrodė lyg dar vienas nuostabaus šios moters paveikslo potėpis.

Jis pažvelgė į žibuoklių spalvos akis, kurios spinduliavo aistrą ir nuostabą. Makas ją puikiai suprato. Pats nebūtų patikėjęs, kad jų pojūčiai gali virsti tokiu sprogstamuoju užtaisu. Kaip ir nebūtų pamanęs, jog šioje moteryje gali sugyvendinti tokia puokštė priešingybių. Pro Mako akis neprasprūdo jos dvejonės ir jis neabejojo: galiausiai ji atsivers. Juk atėjo pas jį. Pas Maką – barmeną.

Jei pojūčiai jo neapgauna, tai šis svaiginamas aistros proveržis atrodė jai toks pat netikėtas kaip ir... Ne, ne. Jis papurtė galvą. Aistra jam nebuvo svetima. Jis ir anksčiau yra geidęs moters. Tik dar niekuomet įvykiai nesiklostė taip sparčiai.

Jo niekaip neapleido bauginantis jausmas, jog viena naktis, praleista su Samanta, paskandins jį svilinančiose, pragariškose liepsnose, kurios ištirpdys jo gebėjimą valdytis. Tiesa, jis net nežinojo, ar nori būti santūrus. Vis dėlto, kol nesupras, nuo ko ir kodėl ji bėga, negali pasinaudoti palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis... kad ir kaip to trokštų.

Labai lėtai Makas kilstelėjo Sem ir pastatė ant grindų, jųdviejų kūnai atrodė tarsi sulipę. Jis norėjo, kad ji pajustų, koks jis susijaudinęs. Staigiai įkvėpdama ji parodė, jog jaučia styrantį jo vyriškumą.

Makas suėmė vis dar šlapius jos plaukus ir žaisdamas su galiukais pabučiavo į petį.

– Jie drėgni.

– Nenorėjau gaišti laiko džiovindama.

Jis tebežaidė jos plaukais – braukė jais per Sem skruostą, grakštų kaklą, o tada liežuviu atkartojo šitą kelią. Pakėlė galvą ir pamatė plačiai atmerktas akis.

– Kur ketini apsistoti? – paklausė jis.

Sem atsikrenkštė.

– Ten, kur būsiu laukiama.

Ji laukiama čia. Blykstelėjusi mintis nustebino jį patį, bet tai buvo tiesa. Jei Sem pasiliks, Makas turės daugiau laiko ją pažinti, o šito norėjo taip pat stipriai kaip ir jos.

Jis palenkė galvą.

– Viršuje yra dvigulė lova, – sukuždėjo jai į ausį.

Jis mintyse mėgino save įtikinti: toks sprendimas būtų protingas. Jai reikia vietos apsistoti, o jis nenorėjo paleisti jos iš akiračio. Kad ir kaip kankinamai sunku būtų, pasistengs išlaikyti pagarbų atstumą. Gal ji ir mano, jog nori kažko daugiau, bet žvilgsnis nedviprasmiškai išdavė abejones. Žinoma, tai netaikytina seksualiniam potraukiui, kuris ką tik prasiveržė šiame sandėliuke. Ji buvo nepasiruošusi emociškai.

Kai žaidimas toks rimtas, o prizas vertas pastangų, Makas galėjo būti nepaprastai kantrus.

– Taigi? – paklausė jis.

– Aš... – pralemeno Sem, bet Makas krimstelėjo į ausies spenelį ir pajuto, kaip moteris suvirpėjo. – Turiu užsiregistruoti kitą ketvirtadienį, o konferencija prasidės aštuntą valandą penktadienį.

Triukšmingas beldimas į duris sustabdė juos anksčiau, nei reikalai tapo visai nevaldomi.

– Gal aš ir senas, bet atmintimi nesiskundžiu. Tam nereikia tiek laiko! – sušuko Zy. – Per tave visi mirs iš troškulio.

Sem iškaito. Makas suėmė delnais jos skruostus.

– Jis klysta.

– Tikrai? – Jos balse suskambo viltis.