Carly Phillips: Savaitė dviese

Šito jis neketino pasakoti Samantai. Nebent artimiau su ja susipažintų.

– Ką gi, Sem . – Jis pritariamai linktelėjo. – Kad jau prisistatėme, galime leistis toliau.

Pagautas impulso Makas kilstelėjo jos ranką ir pabučiavo riešą. Jis pajuto, kaip sutvinksėjo jos pulsas. Lyg nuplikyta Sem atitraukė ranką.

– Ne, negalime. Ką tik su jumis susipažinau ir neketinu šokti tiesiai į lovą, – neužtikrintai pareiškė ji. Regis, net pati nepastebėjo, kaip pasikeitė jos planai.

– Tai ir puiku, nes nepamenu, kad būčiau jus kvietęs, – draugiškai nusijuokęs atsakė Makas. – Patikėkite, kai aš tai padarysiu... jūs tikrai suprasite.

– Ak... – aiktelėjo ji ir sumišusi įsistebeilijo į Maką.

Jis dar niekada nebuvo matęs, kad kas nors siųstų tokius prieštaringus ženklus. Visai neseniai moteris nužvelgė jo kūną tarsi virtuvės šefas, ieškantis delikateso. Vilkėjo seksualius apatinius, kokius jam teko matyti tik kataloguose, kurie tiesiog viliote viliojo, tačiau laikėsi įsikibusi rankšluosčio lyg skęstantysis šiaudo. Valios pastangomis jis nuslopino prisiminimus. Bent jau šią akimirką.

Taigi, kas ji – viliokė ar nekalta mergelė? Kokia moteris jo Samanta? Makas nebeįstengė galvoti apie ją kaip apie Sem , nes dabar ji buvo jo. Jos prieštaringas charakteris jį traukė. Makas jau seniai buvo virtęs geidžiamu grobiu lobių ieškančioms moterims, todėl atviri jos atsakymai intrigavo. Tik turėjo būti tikras prieš ją sugundydamas.

– Tenorėjau pasiūlyti išsimaudyti po dušu.

Jis atsitraukė prie durų.

– Makai, palauk, – paprašė moteris ir jis atsisuko. – Atleisk. Aš naujokė... Manau, ir pats tai supratai. Paskubomis darau išvadas ir blaškausi...

Jis ir vėl savimi užgriozdė ankštą vonios kambarį. Priartėjęs prie jos Makas pajuto, kaip jį išmušė prakaitas... ir tikrai ne dėl garų debesies. Nepajėgdamas susivaldyti ištiesė ranką ir suėmė juodų it anglis plaukų sruogą. Kalbėdamas palengva suko ją aplink pirštą. Gerklėje jautė tvinkčiojantį pulsą.

– Naujokė? – perklausė jis.

– Taip. Be to, nauja ir tai, kas tarp mudviejų vyksta, – atsakė ji ir bedė ranka į juodu.

– O išties vyksta?

Po karšto moters atsisakymo Makui parūpo išsiaiškinti jos norus, tada imtis ko nors daugiau.

Jos žvilgsnio gelmėse virpėjo sąžiningumas ir nuoširdumas.

– Juk ir pats žinai, kad taip.

Makas žavėjosi šiuo drąsiu prisipažinimu, kad tarp jųdviejų kažkas mezgasi. Tiesa, trauka atrodė tokia nenugalima, kad sunku būtų buvę ją ignoruoti.

– Ką mudu darysime? – paklausė jis ir garbanos galiuku brūkštelėjo moteriai per smakrą. – Sem?

Makas tiesiog iškvėpė jos vardą. Netikėtai pajuto, kad labai svarbu gerbti šios moters norus. Kai ji tyliai aiktelėjo, jos kūną sudrebino virpulys.

– Nežinau.

Sem palinko prie jo ir juos skirianti oro gija ištirpo. Prakalbo kūnai ir Makas žinojo atsakymą. Jis troško priglusti, paragauti jos lūpų ir išgirsti paslaptis. Jo nuojauta kuždėjo: ši intriguojanti moteris jų turi ne vieną.

Jis pažvelgė į švelnias jos akis. Sem neabejotinai jo geidė, tačiau buvo dalykų, kurių dabar jai reikėjo labiau. Pavyzdžiui, dušo ir laiko pabūti vienai.

– Pagalvok apie tai... ir pasakyk man.

Jis atsitiesė ir paleido jos plaukus, pirštai švelniai perbraukė apnuogintus pečius.

– Nuomos kompanija netrukus atsiųs kitą automobilį. Lagaminus paliksiu gretimame kambaryje. Kai nusiprausi, nusileisk į apačią.

Ji šyptelėjo.

– Ačiū, Makai. Tu malonus vyrukas.

Jis sudejavo. Visai jis ne malonus, o velnioniškai susijaudinęs. Tai nedavė jam ramybės. Kuo ši moteris ypatinga, kad jis ėmė elgtis kaip tikras džentelmenas? Makas neabejojo: meilūs žodžiai ir švelnios glamonės atvertų kelią į jos kūną.

Vis dėlto jis nusliūkino laiptais žemyn, į sausakimšą barą. Čia jo laukė grupelė triukšmingų senolių ir prasta žinia, kurią išgirdo vos tik nužengęs nuo paskutinio laipto.

– Kodėl Teresa nori su manimi pasikalbėti? – paklausė jis Zy. Greitomis pažvelgęs per petį pamatė vienintelę barmenę, nerimastingai draskančią servetėlę. – Juk ji turi dirbti.

– Kol buvai viršuje, vargšelė sumaišė kelis kokteilius ir sudaužė porą stiklinių, – suburbuliavo Zy.

– Ar sudrebėjo rankos?

– Jai nepatiko Hardžio ranka ant jos užpakalio, – dusliai nusijuokė pagyvenęs vyriškis, bet netrukus liovėsi. – Lipdama iš vonios jos mama susilaužė klubą, todėl visos Teresos mintys sukasi tik apie tai.

Makas neišlaikė ir nusikeikė. Juk negali jos laikyti darbe, kai ji reikalinga namuose. Nors baras tiesiog braškėjo nuo lankytojų.

– Pakalbėsiu su ja. Ar turėčiau žinoti dar ką nors?

– Haris skiedžia gėrimus. Erlas išmaukia daugiau nei parduoda, o seksualiosios poniutės lagaminai stovi kampe, – trumpai išdėstė Zy.

– O ką veiki tu?

– Prie durų tikrinu asmens tapatybės korteles. Tų, kurių liemenėlių dydis mažesnis nei trečias, neįleidžiu, – vyptelėjo senukas.

– Zy, liaukis. Juk žinai, negalima nieko diskriminuoti. Tai prieštarauja įstatymams. Šiandien „Damų vakaras“. Net jei jos be liemenėlių, privalai jas įleisti nemokamai.

Smagus Zy juokas pamalonino Maką. Tai daug geriau nei žiūrėti į paniurusius ir prislėgtus vyrus. Jis mylėjo šitą senučiuką, kuris su juo elgėsi kaip su tikru sūnumi.

– Nori, kad nuneščiau damai lagaminus?

– Dėkoju, nereikia. Pats susidorosiu.

Makas baiminosi, kad senukas nesusilaikys paslapčia nepašniukštinėjęs, todėl pats užnešė Samantos lagaminus. Tiesa, ir jis vos atsispyrė pagundai užmesti akį, bet siūbuojanti minia bare ir pažadas bičiuliui vyte nuvijo jį laiptais žemyn. Jei Samanta tipinė moteris, jis turės marias laiko, kol ji susiruoš.

O minutėlė užsimiršimo tikrai praverstų – būtina numalšinti įsiaudrinusį libido. Tegul ji apsisprendžia. Deja, jo kūnas įnirtingai priešinosi. Malonūs vaikinai jaučiasi nejaukiai, kai jiems... nepasiseka. Patupdęs kepurę ant galvos Makas stojo už baro ir grįžo prie darbo.

Nepraėjo nė penkiolika minučių, kai jį taip sujaudinusi moteris vėl pasirodė bare. Makas suprato: Samanta ypatinga.

Ji gana lengvai susidorojo su užduotimi „Damų vakarą“: stvėrė pirmą atsilaisvinusią aukštą kėdę ir įsitaisiusi ant jos susidėjo rankas ant baro. Po alkūnėmis mėtėsi keli centai, nuo kurių į ją žvelgė Abraomas Linkolnas. Sem (jai pasirodė, kad vardas labai tinkamas ir ketino toliau juo vadintis) užbūrė senoviška baro atmosfera.

Ji buvo pratusi prie paprastų užkandinių prekybų centruose arba prabangesnių Niujorko restoranų, tad su malonumu atsilošė ir atsipalaidavo ant patogios kėdės. Žodis „atsipalaidavo“ labai reliatyvus, nes Makas stovėjo vos už kelių žingsnių ir kalbėjosi su jauna mergina. Sprendžiant iš baltos prijuostės – padavėja, kuri atrodė labai nuliūdusi.

Sem negirdėjo, ką jie šneka, tačiau neabejojo, kad pokalbis rimtas. Makas papurtė galvą, tada nuėjo prie kasos aparato, išėmė grynųjų ir ištiesė juos merginai. Ji pamėgino juos atstumti, bet Makas nenusileido. Galiausiai mergina puolė jam ant kaklo ir tvirtai apkabino.

Juodu neabejotinai siejo darbas, bet Sem turėjo pripažinti, kad jai sugėlė širdį. Ypač kai kita moteris glėbesčiavo Maką. Netikėtai dilgtelėjo pavydas ir ji pasijuto esanti prašalaitė. Tai Samantai labai nepatiko. Ji gūžtelėjo pečiais ir nukreipė dėmesį kitur. Po kelių sekundžių Makas grįžo prie baro.

Nieko nelaukdamas ėmė pilstyti klientėms likerį. Nors ir visą naktį Sem su malonumu būtų rijusi akimis jo greitus, užtikrintus judesius. Jis buvo vyriško grakštumo pavyzdys (jei toks išvis gali būti) – nerūpestingai ėmė taures ir pilstė į jas gėrimus, tarsi būtų tai daręs visą gyvenimą. Tačiau ji klydo.