Carly Phillips - Savaitė dviese

Sem blakstienos suplazdėjo ir ji kažką sumurmėjo per sapnus. Kankina košmarai? Jis pabučiavo ją į kaktą nekreipdamas dėmesio į maudimą paslėpsniuose, kurį sukėlė toks nekaltas prisilietimas. Kad ir kaip geidė jos, labiau norėjo padėti Sem atsikratyti to, nuo ko ji bėga.

Jis tikrai nebuvo princas ant balto žirgo ir paprastai neieškodavo mergelės, kurią galėtų išgelbėti. Bet šitą moterį norėjo ginti. Troško ja rūpintis. Makas net nekankino savęs klausimu – kodėl. Atsakymui rasti turi visą savaitę.

Kai ryte Maką pažadino vidinis laikrodis, jis suprato, kad beveik nemiegojo. Ir kaip būtų galėjęs ilsėtis, kai šalia jautė smulkų, bet stangrų Samantos kūną, tvirtai prie jo prisispaudusį, o jos rankoje styrančią varpa?

Nors Mako ketinimai buvo kuo geriausi, jis užmigo geisdamas Sem ir atsibudo trokšdamas jos dar labiau. Mintyse vis sukosi tas pats vaizdas – erotiška akimirka po baro uždarymo. Jis niekaip negalėjo pamiršti po jo pirštais pulsavusio karščiu drėgno jos kūno. Jam nereikėjo ypatingų pastangų įsivaizduoti, kaip įsiskverbia į ją. Jo ausis pasiekė tylūs garsai, primenantys, jog Sem tebemiega – kančia tebesitęsė.

Sudejavęs jis išlipo iš lovos. Neatsispyręs pagundai atsisuko ir dar sykį pažvelgė į ją. Samanta nusirito į jo vietą ir apsikabino pagalvę. Jo pagalvę. Velniai rautų, ji išties elgėsi taip, tarsi jai visa tai priklausytų.

Makas įnirtingai papurtė galvą. Jo bėdas turėtų išspręsti šaltas rytinis dušas. Bent jau laikinai. Gal prašviesėtų mintys ir jis galėtų apgalvoti būsimą savaitę su Samanta.

Sem luktelėjo, kol užsidarė vonios kambario durys. Tada atsivertė ant nugaros ir atsimerkė. Ją užliejo sujaudinto vyriškumo kvapas, o ausis pasiekė bėgančio vandens garsas. Mako kvapas, Mako dušas. Tas pats Makas, kurio šįryt vengė, kai nubudo laikydama rankoje jo... jo... Ji nedrįso net mintyse ištarti to žodžio.

Galiausiai Sem prisivertė atsisėsti ir apsižvalgyti. Šviesa skverbėsi pro langines, o žvakės užgeso arba buvo užpūstos. Sem žvilgtelėjo į nediduką laikrodį šalia lovos. Žalsvi švytintys skaičiai rodė, kad ji miegojo ilgiau nei visada. Įprastai keldavosi septintą valandą ryto. Regis, padavėjams reikia perderinti savo vidinį laikrodį. Jai reikės prisitaikyti, bent jau savaitei. Tol, kol bus su Maku.

Ji dar kartelį apsižvalgė ir susigūžė. Vakar Sem užmigo jam dar negrįžus, todėl visos pastangos sugundyti liko bergždžios. Jausdamasi pažeminta, nedrįso net krustelėti pirmoji. Juolab kai saujoje pulsavo karštas ir stangrus jo vyriškumas. Vylėsi, gal jis ko nors imsis. Deja, Makas turėjo kitų planų.

Laimei, ji viską pramiegojo ir taip įstengė neapsikvailinti. Sem paskubomis nusimetė užklotą. Jei tik jai pavyks apsirengti ir pasprukti anksčiau, nei jis baigs praustis, turės šiek tiek laiko viską apmąstyti. Jai daug geriau sekdavosi galvoti gryname ore. Gal ir pavyks susivokti, kaip elgtis su tokiu vyru kaip Makas.

Pasilenkusi išsiėmė rausvą suknelę ir ištiesė ją ant lovos. Tada pakreipė galvą į šoną. Vandens ir muzikos garsai prasiveržė į miegamąjį. Sem neištvėrusi šyptelėjo. Ką gi, prausdamasis jis mėgo klausytis muzikos.

Dabar apie Maką žinojo vienu dalyku daugiau. Ši mintis ją pradžiugino. Kaip ir tai, jog jie mėgsta tokią pat muziką. Jau ruošėsi vilktis marškinėlius, tačiau atmetusi plaukus ėmė judėti į taktą.

Praveriamų durų girgždesys privertė krūptelėti. Nejučia atsisuko ir pažvelgė į Maką, apsijuosusį rankšluosčiu.

– Gerai jauti ritmą, – šyptelėjęs tarė jis.

Sem pajuto, kaip užsidegė jos skruostai. Ant rusvos jo odos žvilgėjo vandens lašeliai. Jai tiesiog panižo nagai juos paliesti.

– Duše tebebėga vanduo, – kvailai tarstelėjo ji.

– Pamiršau skustuvą. Ką tik jį įsigijau.

Makas žengė prie medinio tualetinio stalelio, o Sem nėrė prie drabužių. Šitam vyrui vis sekasi užklupti ją iš netyčių. Ji skubiai užsitempė medvilninius marškinėlius ant apnuogintų krūtų.

Apsirengusi, bet nenurimusi ji vėl atsisuko į Maką. Šis tyrinėjo ją mįslinga veido išraiška. Tik dėl vieno dalyko Sem buvo tikra – jo akyse liepsnojo aistra.

Ji sunkiai nurijo seiles ir prisivertė nusišypsoti.

– Ar jau pasiėmei viską, ko reikėjo? – paklausė ji apdairiai nenuleisdama akių žemiau jo veido. Sem iš paskutiniųjų vengė pažvelgti į rankšluostį, nerūpestingai prigludusį prie jo klubų, tačiau negalintį paslėpti geismą liudijančio iškilumo.

– Dar ne visai, – sumurmėjo jis.

Sem nerimastingai apsilaižė lūpas nežinodama, ką atsakyti.

– Jei jau atsikėlei, nusivesiu tave papusryčiauti. Šaldytuvuose apačioje nėra nieko gero, – tarė Makas.

Ji tankiai sumirksėjo. Akimirkos intymumas tiesiog pribloškė. Juodu beveik nuogi nerūpestingai šnekučiavosi atlikdami įprastas ryto procedūras. O juk yra svetimi žmonės!

Jos kūnas ir protas klykte klykė prieštaraudami. Nors jie su Maku susitiko tik vakar, bet tikrai nėra svetimi. Šalia jo Sem jautėsi labai gerai, o jo glėbyje – neįprastai saugiai. Tas ramumas išmušė iš vėžių.

Ji abejojo, ar pajėgs įsimesti į skrandį nors kąsnį, bet mintis apie pasivaikščiojimą lauke labai viliojo.

Sem buvo be liemenėlės. Nebent spėjo užsisegti per tas kelias minutes, kai jis nulipo žemyn. Makas tvirtai suspaudė vairą. Buvo įsitempęs kaip styga. Dar neatsigavo nuo patirto šį rytą šoko. Išėjęs iš vonios užklupo Samantą pusnuogę. Jos kūną kuteno pro langą prasiskverbę saulės spinduliai, juodi plaukai krito ant baltos nugaros. O kai ji atsisuko... visi geri jo ketinimai vos nepavirto niekais.

Galvoje sukosi tik viena mintis – parsigriauti ją į lovą. Makas suvokė patekęs į didelę bėdą. Pusryčiai restorane sėdint per padorų atstumą vienam nuo kito atrodė tinkamas pasirinkimas. Reikėjo nuslopinti seksualinę įtampą. Deja, jis klydo.

Samanta įsitaisė priešais. Vilkėjo tą pačią suknelę, kurią ryte išgąstingai pagriebė nuo lovos. Tad Makas galvojo tik apie prinokusias krūtis, kurias turėjo progą nužvelgti anksčiau, nei Sem spėjo jas prisidengti. Net ir važiuojant automobiliu jo mintys sukosi tik apie tai. Ji paprašė padaryti lanką ir prieš grįžtant į barą aprodyti apylinkes. Iš pradžių ši idėja atrodė vykusi. Tik vargu ar Arizonos akmenų dariniai atitrauks jo dėmesį nuo Samantos.

Makas privalėjo suteikti jai erdvės. Žinoma, troško panaudoti kiekvieną akimirką, bet tikrai nepajėgs susivaldyti, jei ji ir toliau be paliovos gundys. Jį jaudino net grakštūs jos rankų judesiai.

– Makai, stok!

Jis iš visų jėgų nuspaudė stabdžius ir beveik privertė automobilį čiuožti. Nežinia, kas Maką labiau audrino – mažą saloną užliejęs jos aromatas ar tai, ką jis norėjo padaryti su nepaprastu Samantos kūnu. Automobiliui sustojus jis sulėtino greitį prie ženklo „Stovėjimo aikštelė“. Laimei, juodu įsuko į šalutinį kelią, kuriuo retai kas naudodavosi.

Jis metė nerimastingą žvilgsnį į Samantą.

– Tu sustojai. Nemaniau, kad suprasi mano prašymą tiesiogiai.

– Kai kas nors automobilyje rėkia, paprastai manau, kad tam žmogui bloga arba jis... – Makas papurtė galvą. – Tiek to. Kas nutiko?

Suglumusi Sem paklausė:

– Koks štai ten miestelis?

Ji parodė į vaizdingas parduotuves tolumoje. Į dangų lyg iš talentingo dailininko paveikslo kilo rausvi, žalsvi ir šviesiai rusvi stogai bei arkos.

– Ši vieta vadinama Keiv Kovu. Pinklės turistams su gausybe indėniškų lėlyčių, marškinėlių, papuošalų su turkiais ir kitais pietvakarių niekučiais, kuriuos taip mėgsta vežtis namo svečiai iš rytų.