Carly Phillips - Savaitė dviese

– Koks patiklumas, – nusistebėjo Sem.

– Brangioji, čia juk ne didmiestis.

Makas paėmė žiedą ir kilstelėjo jos ranką.

– Noriu, kad žiūrėdama į šitą žiedą galvotum ne tik apie mane ir kartu praleistą laiką, bet ir apie tai, kas galėtų būti.

Nespėjus jai paprieštarauti, jis užmovė žiedą ant kairės rankos, suėmė delnais jos veidą ir pasilenkęs pabučiavo. Sem atlošė galvą ir sudejavo pajutusi, kaip jis švelniai žaidžia jos lūpomis. Makas meiliai krimstelėjo apatinę lūpą ir ji pakluso – įsileido godų liežuvį. Sem nebesusigaudė, kur baigiasi svajonės ir prasideda tikrovė. Makas ją lietė, bučiavo ir elgėsi tarsi būtų įsimylėjęs. Ji tam neprieštaravo.

Galiausiai jis atšlijo nuo jos ir nusišypsojo. Sem pažvelgė jam į akis ir širdis baikščiai suspurdėjo. Atsisakydama dovanos įskaudintų jį labiau nei leisdama už ją sumokėti.

– Dėkoju, – sukuždėjo ji.

– Nėra už ką, – atsakė jis ir pirštais suėmęs jos ranką kilstelėjo. – Puikiai tinka.

Nustebusi Samanta pažvelgė žemyn.

– Kartais man sekasi.

– Tave tikrai lydi sėkmė.

Sem nepajėgė atitraukti nuo Mako žvilgsnio. Staiga krūptelėjo pastebėjusi šmėkštelėjusią akyse įtampą.

– Pasiruošusi važiuoti?

Ar jis norėjo ją nuginkluoti? Jei taip, jam tai pavyko. Dosnumu tik dar labiau pakerėjo. Žinojo apie jį nedaug, bet svarbius dalykus.

To pakaks, kad visą likusį gyvenimą kentėtų. Sem įstengė nuvyti niūrias mintis.

– Ar baras toli? – paklausė ji.

– Koks pusvalandis kelio, o kodėl klausi?

– Mirštu iš bado.

– Nejaugi vėl esi alkana? Juk ką tik valgėme.

– Ko gi dar galėčiau norėti? – Ji nusijuokė, bet pažvelgusi į patamsėjusias jo akis pritilo. Nebeliko jokių klausimų, ko jis nori. Jos kūnas tuojau pat sureagavo: ėmė tvinkčioti papilvė, pabrinko krūtys, o širdį pervėrė gelianti aistra.

– Zy šaldytuve paliko savo ypatingojo mėsos ir pupelių troškinio. Ar mėgsti aštrų maistą?

Jo žodžiai priminė tylų niurzgimą. Sem vargiai nurijo gerklėje užstrigusį gumulą.

– Labai, – teįstengė išspausti ji ir mintyse padėkojo Apvaizdai, kad jie viešoje vietoje. Makas tyliai sudejavo.

– Žinai, kas tavyje man labiausiai patinka?

– Milžiniška širdis?

Jis čiupo ją už rankos. Karštis nutvilkė ją nuo galvos iki kojų.

– Dar didesnis tavo skrandis.

Sem šyptelėjo.

– Maistas yra labai svarbus, juk be jo neišgyventume.

Makas nusikvatojo.

– Žinau.

Ji luktelėjo, kol jis pasirašė ir pasiėmė čekį. Jiems žingsniuojant prie automobilio ant jos piršto žvilgėjo žiedas, o ranka saugiai ilsėjosi jo delne.

Aistros kibirkštys nerimo nė akimirką ir palengva švelnūs pokštai tapo neatsiejama jų bendravimo dalis. Ar pavyksta tai išlaikyti seniai susituokusioms poroms?

Būnant su Maku užliedavo pasitenkinimas, tik jis negalėjo tęstis amžinai. Todėl Sem be atvangos sau kartojo, kad jiems skirtas laikas – tik iliuzija. Kaip kitaip būtų galima pavadinti ponios pranašystę, kuriai nelemta virsti tikrove?

Ji stovėjo už baro ir ruošėsi vakarui. Jau šeštadienis. Laikas it smėlis byrėjo tarp pirštų.

Praėjęs penktadienio vakaras „Alkanajame lokyje“ buvo tiesiog beprotiškas. Samanta nesiskundė – ji pasinėrė į darbą ir sukosi iki pat uždarymo, o Makas visą laiką nepaleido jos iš akių ir mąstė. Ji taip ir nepersivilko tos nelemtos suknelės, kuri nors ir siekė kulnus, pabrėžė kiekvieną jos kūno linkį.

Makas vos neišprotėjo spėliodamas, ar po suknele ji segi liemenėlę. „Alkanojo lokio“ klientai tikrai ne akli, o Sem naujokė. Vien jau tai kėlė susidomėjimą. Jis svarstė, ar ir kiti vyrai bare stebi, kaip pakyla ir nusileidžia jos krūtinė.

Jis pusę vakaro praleido šluostydamasis prakaitą nuo kaktos ir primindamas sau duotą pažadą tvardytis. O tai tikrai nebuvo lengva, juolab kad ji kaskart prasilenkdama prie jo prisiliesdavo. Net jei Sem nebūtų to dariusi, nuo jos dvelkiantis saldus persikų aromatas gundyte gundė.

Nespėjus Makui pasiekti kambario, Sem jau snaudė. Žinoma, jis ją suprato – praleisti visą vakarą ant kojų buvo tikras iššūkis ir ne tik naujokui. Šiaip ne taip sudėjęs bluostą šeštadienį jis nubudo beveik vidurdienį. Samanta tebemiegojo, todėl Makas nusprendė pasinaudoti laisvu laiku ir patikrinti, kaip klostosi reikalai „Kurorte“. Jis grįžo į barą prieš atidarymą nešinas kukurūzų paplotėlių pilnais krepšiais.

Sem nesiteiravo, kur jis buvo, o jis nejautė pareigos aiškintis. Tai dar viena Samantos dorybė – besąlyginis pasitikėjimas ir supratimas. Įdomu, kaip ji reaguos, kai jis atskleis tiesą.

Greičiausiai atleis jam. Reikia pripažinti, kad pirmiausia jį patraukė dailus kūnas ir gražus veidelis, o vėliau – jos supratingumas ir tikrumas. Sem jį supranta. Suprato nuo pirmosios akimirkos.

Lygiai taip pat, kaip ją suprato jis. Makas matė pavargusią moterį, kuri pasišovė padėti bare; jautrią moterį, kuri juo pasitikėjo; moterį, kuriai rūpėjo šeima ir dvasinės vertybės. Ir tai svarbiausia. Žinoma, jis nepamiršo, kaip lietė jos kūną ar kaip ji atsakė į jo glamones. Tik dabar jam daug labiau rūpėjo ne išvaizda.

Jų išvyka vakar buvo klaida. Jis ne tik neturėjo galimybės ištrūkti, bet klimpo dar giliau. Kur tik pasisukdavo, ten matydavo Samantą: mintyse, sapnuose... Ateityje?

Vakar visą vakarą juto ją šalimais – prasilenkiant trumpam susiliesdavo jų kūnai, lyg skraistė apgaubdavo jos aromatas. Kaip, po velniais, jam išlaikyti atstumą, kai ji nuolat jį liečia, kai jis girdi švelnų jos juoką arba kvailokus klausimus apie klientus, ir tai jau virto linksmu, intymiu jųdviejų žaidimu.

Makas nebegalėjo iškęsti nė minutėlės. Prisėlino prie Sem iš už nugaros ir čiupo ją už liemens.

– Oi! – Ji pašoko iš netikėtumo. – Daugiau niekada taip nedaryk!

– Kodėl? Bent taip pavyksta tave pagauti.

Ji apsisuko glėbyje ir apsikabino jį per kaklą.

– Tu mane jau esi pagavęs.

Jam labai patiko ši mintis.

– Skambinau Teresai. Šįvakar ji niekaip neįstengs ateiti.

– Tai kas?

Sem atsikando traškučio, o tada ištiesė jį Makui. Šis paėmė mažą riestainį, apsilaižė sūrias lūpas ir švelniai krimstelėjo jai į pirštą. Sem akys sutvisko. Makas garsiai sudejavo.

– Ogi tai, kad man trūksta rankų.

Žengusi atatupsta ji ištiesė rankas.

– Turiu dvi, trokštančias pasidarbuoti.

Jos rankos šmurkštelėjo po jo marškinėliais ir įsirėmė į krūtinę. Vakar užgimęs pasitikėjimas leido Samantai jaustis drąsiau, o jis galėjo mėgautis nevaržoma jos prigimtimi.

– Juk tu atostogauji, – ištarė jis pro sukąstus dantis. Šiltos jos rankos ant krūtinės jaudino iki sąmonės netekimo.

– Paaiškink, kas yra atostogos.

– Tai pabėgimas nuo realybės, kai gali daryti tai, kas patinka.

– Būtent, – pritarė ji nagais švelniai braukdama jam per krūtinę. – Darbas bare – tai pabėgimas nuo man įprastos darbo dienos biure.

Sem kilstelėjo jo marškinėlius dar aukščiau ir lyžtelėjo.

– O tave liesdama darau tai, kas man nepaprastai patinka.

Jos liežuvis slydo aukštyn ir žemyn tarsi ragaudamas. Po kurio laiko ji pakėlė akis į Maką.

– Nebent tau tai nepatinka?

Ji paklausė taip, lyg nežinotų. Nekalta gundytoja. Ši moteris vertė sulaužyti sau duotą pažadą. Makas nebenumanė, kiek dar atsilaikys. Jis dusliai sudejavo.

– Spėju, kad tau patinka.

Ji apdovanojo jį švelnia ir labai jaudinančia šypsena. Makas geidė jos ir anksčiau, bet tai, kokią ugnį ji įpūtė dabar, buvo tiesiog neįtikėtina. Jei nereikėtų po penkiolikos minučių atidaryti baro, nesusivaldytų. Tik norėjo, kad pirmasis jų kartas būtų ne ant stalo „Alkanajame lokyje“. Svajojo apie nesuskaičiuojamas valandas minkštuose pataluose.