Carly Phillips - Savaitė dviese

Uždėjęs rankas jai ant pečių pažvelgė į padūmavusias nuo geidulio akis.

– Norėtum pažaisti?

– Taip, – tyliai iškvėpė ji.

– Džiaugiuosi.

Jos žavinga šypsena slėpė nerimą. Makas subarė save už tai, kad taip ilgai užtruko. Tą minutėlę, kai Sem įžengė į barą, pajuto, kad ją drasko prieštaravimai. Iki pat dulkinų batelių ji buvo tikra dama, todėl jis privalėjo gerai apgalvoti savo veiksmus.

Makas nenusiplovė rankų, o atsiklaupęs priešais ją lėtai pradėjo muiluoti jos kojas – nuo pėdų iki kelių. Kai pasiekė šlaunis, Samanta triukšmingai įkvėpė ir susvyravo.

– Padėk rankas man ant pečių, – pasiūlė jis.

– Nesu tikra, kad...

– Aš esu tikras, – tarė Makas ir atlošė galvą. – Ar tu pasitiki manimi? – paklausė žvelgdama į ją.

– Taip, – nedvejodama atsakė ji.

– Tada daryk, kaip sakau... kad galėtume pažaisti.

Ji suėmė delnais Makui už pečių, o jo muiluotos rankos slydo šlaunimis. Jos pavojingai artėjo prie tamsaus garbanų trikampėlio, kuris godžiai laukė jo prisilietimo. Juodu tylėjo. Girdėjosi tik muzikos ir vandens garsai, kai rankos galiausiai surado jautrųjį gauburėlį.

– Ak, Makai.

Ji sudrebėjo. Jam vos pavyko suvaldyti savo virpulį. Užgniaužęs geismą Makas slystelėjo pirštais į drėgną, karščiu alsuojantį vidų. Samanta sudejavo ir spustelėjusi jo pečius įsitempė. Tai dar labiau kaitrino jam kraują, bet jis buvo numatęs kai ką kita.

Makas atitraukė pirštus nekreipdamas dėmesio į jos prieštaravimą ir toliau ją muilavo. Pasiekęs putlias krūtis vos neužsimiršo. Trumpam prie jų užtruko glamonėdamas, myluodamas, spausdamas. Taip įaudrino ir save, ir ją dar labiau. Tada palenkė galvą ir lūpomis apglėbė vieną spenelį – čiulpė, kramsnojo, kol Samanta balsu išdejavo jo vardą ir suėmė styrantį vyriškumą.

Jis ją sulaikė.

– Nejau mama nemokė tavęs dalytis? – suvaitojo Sem.

– Mėgino. – Jis kilstelėjo jai plaukus ir įbedė nosį į drėgną kaklą. – Tik man nekaip sekėsi. Bet visada mėgau daryti viską iš eilės. Taigi dabar mano eilė. Tavo ateis vėliau.

Ištiesęs ranką nukabino masažuojamojo dušo galvutę nuo laikiklio.

– Pirmiausia reikia nuskalauti muilą.

Jo lūpomis klaidžiojo šypsena.

– Maniau, ketiname pažaisti, – ramus jos balsas bylojo, kad Sem atsipalaidavusi, ir tai jį pamalonino.

– Mes tai ir darysime.

Jis suėmė vieną jos koją ir užkėlė ant keraminės vonios krašto, o tada paleido silpną, pulsuojančią vandens srovelę.

Samanta plačiai atsimerkė.

– Sakei, jog pasitiki manimi.

– Pasitikiu.

– Ir dabar?

Ji tik linktelėjo.

– Turint omeny, kad miegojai šalia manęs ir nieko nedarei... nusipelnei štai ko.

Ji net nenumanė, kaip sunku buvo tai ištverti. Jam labai patiko Samantos naivumas. Ji nenutuokė, kaip jį jaudino.

Makas nukreipė srovelę į jai tarp kojų, kad nuskalautų muilą.

– Vėl būsi geras berniukas?

Jis nenorėjo jos išgąsdinti. Pasukęs riešą nukreipė vandenį kiek aukščiau. Muiluotas vanduo tekėjo nuo šlaunų.

– Manau, dabar norėsi įsitverti į mane, – rūpestingai pasiūlė jis.

Tą pačią sekundę, kai srovė lyžtelėjo jai tarp kojų, Sem įsitvėrė Makui į pečius. Ji aiktelėjo pajutusi pulsuojantį vandenį. Audringa jos reakcija tik pakurstė jo norą suteikti jai dar didesnį malonumą.

Jis pasodino ją vonioje. Tada pražergė kojas ir prasiskverbė į ją pirštais. Palengva pradėjo juos ritmingai judinti. Netrukus Sem prisiderino prie ritmo. Jos kūnas tai įsitempdavo, tai atsipalaiduodavo skatinamas pirštų, kuriuos jis kaskart kyštelėdavo vis giliau. Kita ranka Makas nukreipė vandens srovelę į drėgną, pulsuojantį rausvą kauburėlį.

Jis geidė matyti Sem veidą, bet turėjo pasitenkinti švelniu kūnu, kuris rangėsi ir trynėsi į kietą lyg akmuo jo varpą. Tai varė iš proto. Makas nebeįstengė valdytis. Po perkūnais, jis turi į ją įsiskverbti, užpildyti savimi... Netikėtai ji suriko iš pasitenkinimo ir nuo to garso jis pats patyrė orgazmą. Šito Makas nesitikėjo ir net negalėjo įsivaizduoti, kad gali taip pasitenkinti.

Dar sykelį sudejavusi Sem atsirėmė į jį. Makas numetė dušo galvutę, o srovė šovė į vonios kampą. Jis atsilošė ir priglaudė galvą prie sienos. Vanduo aplink juos kunkuliavo, virė. Kaip ir jo kūnas.

Samanta nepratarė nė žodžio. Nepažvelgė jam į akis. Ir kaip jis galėjo taip rizikuoti nepagalvojęs apie jos jausmus? Proto balsą užgožė geismas. Tai nedovanotina.

– Tu labai tyli.

– Tikrai? – sukuždėjo ji. – Galvojau apie tipiškus dalykus. Žinai, tai tiesa.

Jis rankomis apkabino ją per liemenį ir panardino veidą į šlapius jos plaukus. Jausdamas švelnų kūną patyrė begalinį malonumą.

– Kas tiesa? – paklausė jis.

Jo krūtinę sudrebino jos kikenimas.

– Geri vyrukai baigia paskiausiai.

Jis tvirčiau ją apsikabino ir nusijuokė. Išgirdus atsakymą jam palengvėjo. Velniai rautų, jis ją myli. Tik Makas žinojo, jog Sem dabar mažiausiai norėtų tai išgirsti.

Sušalusi Sem susisupo į storą rankšluostį ir prisijungė prie Mako, gulinčio lovoje.

Ji prisivertė pažvelgti į jį. Šiam vyrui leido elgtis taip, kaip net nebūtų įsivaizdavusi.

– Tik noriu, kad žinotum... – susigėdusi ji užsikirto. Pajuto, kaip nukaito skruostai, bet prisivertė kalbėti toliau. Per visą kartu praleistą laiką jie taip atvirai ir nepasišnekėjo. – Noriu, kad žinotum, jog paprastai nemiegu su kuo papuola... – tęsė Sem ir vėl nutilo. Iš tikrųjų juodu kartu ir nemiegojo... – Negundau... – Tik kuris kurį gundė? Ji ryžtingai papurtė galvą. – Nesimaudau... – Nors to, ką jis darė, niekaip nepavadintum maudymusi. – Žodžiu, nemiegu su visais, – galiausiai baigė išpažintį Sem.

Jis suėmė ją už smakro, o tamsių akių žvilgsnis paskandino.

– Mieloji, aš taip ir nemanau. Spėju, jog... pirmą kartą taip maudeisi.

Jis šyptelėjo ir Sem atsakė šypsena. Jis turėjo ypatingą gebėjimą nuraminti.

– Man patiko, – prisipažino ji.

Jis užvirto ant jos.

– Pastebėjau. – Makas pasirėmė ant rankų. – Įdomu, kodėl manęs tai nestebina?

– Aš... saugi. Tik norėjau, kad tai žinotum.

Jis išraiškingai kilstelėjo antakį.

– Nori pasakyti, jog nereikia tavęs saugoti?

– Taip. Ne. Noriu pasakyti, kad tau nereikia... jaudintis. Aš sveika. Tai parodė kraujo tyrimas.

– Bet nesi apsaugota nuo nėštumo.

Tikra kvailystė ir ji tai suprato. Nors atvažiavo čia pasimylėti su seksualiu, jausmingu vyru, ketino prižiūrėti, kad jis pasirūpintų apsauga. Norėjo būti saugi. Be to, pati ketino nusipirkti ko reikia, kai tik apsispręs .

O tada įsisuko su Maku į kasdienius darbus ir net tai pamiršo. Dėl nieko nebekvaršino galvos.

Jis šyptelėjo ir atrodė visai neįsižeidęs.

– Gali dėl manęs nesirūpinti, tik...

– Kas?

– Aš irgi čia nieko neturiu.

– Ne bėda. Bet...

– Turėsime nulėkti į miestelį.

Samanta taip pat dėl kai ko klydo. Po pirmojo karto dar labiau pradėjo geisti Mako. Ji atsisėdo lovoje ir nerangiai pamėgino susisupti į nukritusį rankšluostį. Jis nusijuokė, o Sem suprato, kad ją jaudina net jo juokas. Jis meiliai atrėmė ją į pagalves ir ranka perbraukė per nuogas krūtis.

– Nurimk, mieloji. Mes turime laiko.

Buvo sekmadienio popietė. Staiga Sem suprato, kad ne mėgaujasi mintimi apie likusias dienas, bet skaičiuoja jas. Paika Semė Džo . Jo pirštai tingiai suko ratus aplink jos spenelius. Netrukus jie vėl pūpsojo standūs ir maldavo glamonių.