Carly Phillips - Savaitė dviese

– Kuo puikiausiai. Barą atidarysime po penkių minučių. Aš apsiaviau sportinius batelius ir esu pasiruošusi dirbti.

– Ne tai turėjau omeny.

– Žinau, ką turėjai galvoje.

Ištiesusi virpančią ranką Samanta palietė vis dar drėgnas Mako lūpas. Nėra abejonės, kad taip liepsnojanti aistra netruks išblėsti, bet kaip ji gyvens be jo?

5

Makas neskubėdamas sukėlė kėdes ant stalų. Ilgas stiklinis baro paviršius tviskėte tviskėjo. Jei būtų valęs taures nors kiek lėčiau, būtų tiesiog užmigęs iš nuobodulio. Jis pažvelgė į laikrodį. Samanta jau turėtų miegoti.

Vienintelis būdas susivaldyti – rasti Sem kietai įmigusią. Tada nusirengti iki trumpikių ir šmurkštelėti į dvigulę lovą šalia jos. Jo savitvarda seko, bet Makas nė už ką nepasinaudotų pervargusia, miegančia moterimi.

Jis galėjo tik svajoti, kaip kuždėdamas į ausį erotiškus žodžius ir godžiai rankomis glamonėdamas kūną pažadina ją. Deja, ji tam dar nepasirengusi. Pati Sem elgėsi daug laisviau duodama valią rankoms, liežuviui... Jo kūnas liepsnojo vien nuo prisiminimų, tik jos žvilgsnyje slėpėsi neryžtingumas, o rankos, liesdamos jį, virpėjo.

Per pastaruosius metus Makas gerai pažino moteris ir tapo išrankus. Patyrusi širdžių ėdikė be vargo patenkintų savo aistrą. Jis nutuokė, kad Samanta per seksą nori išsivaduoti... iš bėdų. Makas galvojo kitaip. Todėl trynėsi bare kiek galėdamas ilgiau. Ir tai padėjo susitvardyti.

Jis pasilenkė ketindamas pakabinti šluostę už baro ir pamatė voką su Teresos vardu, o žemiau perskaitė užrašą „Arbatpinigiai“. Makas godžiai įkvėpė. Kai jau manė, jog pažįsta Samantą, ši ir vėl jį nustebino. Ji tokia pat rūpestinga kaip ir geidulinga.

Jis triukšmingai iškvėpė. Baras – išties saugiausia vieta.

Sem atsisėdo lovoje. Trečią rytą iš eilės ji nubudo, kai saulės spinduliai veržėsi pro nuleistas langines, duše šniokštė vanduo, o kambaryje skambėjo kantri muzika. Ir trečią rytą iš eilės pakirdo iš miego viena.

Labai ironiška. Atlėkė čia, kad sugundytų kokį nors vyrą. Jau tris dienas praleido su Maku, bet jis net nemėgino jos suvilioti.

Na, gerai, juodu miega vienoje lovoje. Bet tik tiek. Jis ilgai dirba ir Sem nebeištveria – ją pakerta miegas... Dar labiau skaudina, kai Makas kasryt išverčia ją iš lovos, nors nubunda vėliau.

Samanta neabejojo: aistringi žvilgsniai, godūs prisilietimai tik patvirtina, kad Makas jos nori. Ji pažvelgė į uždarytas vonios duris ir prikando apatinę lūpą. Jos kūnas nebeiškęs daugiau nė minutės. Be to, tai ne vienintelė priežastis, kodėl ji turi žengti pirmąjį žingsnį. Privalo tai padaryti dabar, kol nepabūgo.

Juk atvažiavo patirti siautulingą meilės nuotykį. Sutiko Maką – jautrų, rūpestingą vyrą. Tokį, kuris privertė ją jaustis ypatingai, brangino ją taip, kaip ji visada svajojo. Tai viso labo graži iliuzija, kuri pranyks, vos jie patenkins seksualinį alkį.

Paskui aistros liepsna užges. Bent jau Sem to labai tikėjosi, nes privalės grįžti namo ir pasirūpinti tėvo ateitimi. Tik pirma turi pažvelgti Makui į akis ir pasinaudoti viskuo, ką tik jis gali pasiūlyti. Tačiau jautėsi labai įsitempusi. O juk atvyko į konferenciją apie rizikingą pelno valdymą ir investavimą.

Ji prisivertė išlipti iš lovos ir užmetė akį į veidrodį – stabtelėjo akimirką susišukuoti plaukų. Tada sukaupė drąsą ir nusliūkino prie vonios durų. Blogiausia, kas galėjo nutikti, būti išspirtai lauk. Tik joks sveiko proto vyras neatstumtų moters lovoje, tiksliau – duše. Pasukusi rankeną ji įėjo vidun.

Sunki gelsva užuolaida dengė vaizdą ir Samanta suglumo. Staiga suvokė, kad Makas irgi jos nemato. Ji tylutėliai nusirengė, su kiekvienu drabužiu atsikratydama dvejonių. Samanta Ryd visą gyvenimą buvo dora, klusni mergaitė. O geros mergaitės nevilioja nepažįstamų vyrų.

Pro garų debesį prasiveržė kvapas, primindamas jai Maką. Tas kvapas apgaubė ją ir neketino paleisti. Pastarąsias naktis ji gulėjo šalia Mako, todėl šis pažįstamas aromatas ją kvietė ir drąsino. Gal Samanta Ryd ir nesuviliotų ką tik sutikto vyriškio, bet Sem tikrai tai padarytų. Be to, Makas ne svetimas, jis – jos dalelė.

Ji išsivalė dantis ir gurkštelėjo vandens.

– Ar neprieštarausi, jei prisijungsiu? – paklausė atitraukdama per sprindį užuolaidą ir kyštelėdama galvą.

Norėjo pažvelgti jam į akis, bet žvilgsnis nukrypo visai į kitą kūno dalį. Ji sunkiai nurijo seiles. Kad ir kokį būdvardį parinktų, jis būtų per prastas, tad mintyse apibūdino taip: „nuostabus“ ir... „didelis“. Dar „nepaprastai sužadintas“ ir...

Jo balsas prasiskverbė į padūmavusias mintis.

– Klausiu, atėjai čia žiūrėti ar prisidėti?

Dabar jos žvilgsnis pakilo iki jo akių. Jose sutviskėjo juoko kibirkštys ir geidulys. Tikras, neslepiamas geismas. Makas troško jos. Tą sekundę Sem suprato: atėjo čia vedina ne vien aistros, bet ir kai ko svarbesnio.

Norėjo, kad nors kartą gyvenime jos iš tikrųjų geistų kaip ypatingos moters, o ne nuolankios mergaitės. Ir ne dėl paslaugų įmonei, kurias galėtų suteikti gelbėdama tėvo kailį ar gražiai atrodydama šalia savo sužadėtinio, nes vietoj jos galėtų būti bet kuri daili moteris. Ji visa esybe troško, kad vyras geistų jos – Samantos Džozefinos Ryd, tokios, kokia ji yra.

Makas pateisino jos lūkesčius. Jis davė jai daug daugiau. Sem bus amžinai dėkinga už šią neįkainojamą dovaną.

Vanduo plakė tamsiai įdegusią jo odą ir vien nuo vaizdo jos širdis ėmė spurdėti.

– Noriu prisidėti, – tvirtai atsakė ji.

– Dėkui Dievui.

Sem šyptelėjo, o Makas pajuto, kaip jam suspaudė širdį. Jis ne riteris žvilgančiais šarvais, o ypač – Samantai. Jis paprastas vyras ir jam galiausiai pritrūko jėgų pasakyti „ne“. Juodu artėjo prie šios akimirkos nuo pat tos sekundės, kai susitiko.

Atitraukęs dušo užuolaidą jis ištiesė jai ranką. Suėmusi jo delną Sem įžengė į vonią. Jos oda buvo balta, nepaliesta saulės spindulių. Ryškėjo tik kelios tamsesnės vietelės – standūs speneliai ir tamsių garbanėlių trikampis. Makas su palengvėjimu atsiduso mintyse dėkodamas jai už drąsą. Jis jau nebesitikėjo kada nors sulaukti šios akimirkos.

Pasirodo, klydo. Tiesa, pastebėjo nerimo ženklų – Sem nedrįso pakelti į jį akių, o rankos šiek tiek virpėjo, tačiau ji ryžtingai žengė link jo. Makas akimirksniu stvėrė ją už liemens ir prisitraukė prie savęs, kur šilta vandens srovė ėmė laižyti jos kūną. Jo lūpos susiliejo su josios, o krūtys, pilvas ir klubai prigludo prie standaus jo kūno. Šilkinė Sem oda lietėsi prie jo, švelnios rankos klaidžiojo jo nugara, o lūpos godžiai bučiavo jo lūpas.

Ji murkė kaip pasimetęs kačiukus, kuris galiausiai rado kelią namo. Tie tylūs aistringi garsai tik dar labiau jį jaudino. Jo varpa, prisispaudusi prie jos pilvo, nekantriai pulsavo. Suėmęs ją už sėdmenų tvirtai priglaudė prie savęs, bet jos kūnas nenustygo vietoje – rangėsi, judėjo ieškodamas dar gilesnio, artimesnio ryšio. Makas suprato, kaip ji jaučiasi. Jam tereikėjo paliesti Samantą, bet jis norėjo daug daugiau.

Makas galėjo rinktis: trumpai ir greitai arba lėtai, mėgaujantis kiekviena akimirka. Teprasmenga jis skradžiai, jei pirmasis jų kartas bus greitas ir niekuo neišsiskiriantis, bet jei ji nesiliaus rangytis, taip ir nutiks.

Makas apsižvalgė – jo bičiulis Lokys nemėgo prabangos, todėl vonios kambaryje nebuvo jokių įmantrybių, kuriomis galėjo pasigirti jo „Kurortas“. Žvilgsnis užkliuvo už masažuojamojo dušo. Makas laikė save išradingu vyruku. Jis ką nors sugalvos.