Carly Phillips - Savaitė dviese

Be prekybos, ši vieta pritraukdavo pinigų į miesto biudžetą ir parūpindavo darbo čionykščiams. Makas nemėgo vaikščioti po parduotuves, bet jo motina ir sesuo, kas mėnesį viešėdamos jo namuose, visada nusipirkddavo kokių nepakartojimų nieučių.

Ketindamas tęsti kelionę jis įjungė pavarą, kai staiga pajuto ant rankos švelnų jos delną.

– Gal galėtume pirmiausia užsukti ten?

– Jei nori apsilankyti parduotuvėse, Skotsdeile yra visai neblogų, – numykė jis, nors parduotuvių tiesiog negalėjo pakęsti, bet dėl jos ketino ištverti net ir tai.

– Tie didžiuliai pastatai, kuriuose nuo oro kondicionierių gali pavirsti ledo gabalėliu? – Vien nuo šios minties pašiurpo jos rankos. – Prabangios parduotuvės su nemaloniais pardavėjais? Dėkui, nenoriu. Galėsiu ten apsilankyti grįžusi namo.

Makas tuo net neabejojo. Juk matė, kuo Samanta vilkėjo: beveik visus jos drabužius sukūrė žinomi dizaineriai. Nuo tokių pat puošnių apdarų lūžta ir jo „Kurorto“ parduotuvėlės. Be abejonės, ji pratusi lankytis panašiose vietose.

Makas dirstelėjo į ją. Samanta pasišlykštėdama suraukė nosį. Ji gražiai rengėsi ir atrodė žavingai, bet akivaizdžiai nesimėgavo procesu, jai tai nerūpėjo.

– Tu išties pageidauji ten užsukti? – dar pasiteiravo jis.

– Labai norėčiau apsidairyti. Prašau.

Į jį sužiuro plačiai atmerktos akys, tankiai mirksėjo ilgos blakstienos. Tiesa, šią gudrybę Samantai dar reikėjo tobulinti.

Makas garsiai nusikvatojo.

– Gerai. Nusiaubkime parduotuves, o po apylinkes pasidairysime vėliau.

– Kaip manai, ar jie turės lėlyčių? Matai, pasižadėjau vieną tokią įsigyti, kol čia būsiu.

– Neabejoju, kad turės, – patikino jis. – Už tai galėjo būti dėkingas sesers kolekcijai. Jei jis pasikviestų Samantą į Sedoną, motinai ir sesei ji iškart patiktų.

Oho .

Makas prisivertė apie tai negalvoti. Įsipareigoti visam gyvenimui yra viena, bet įsivaizduoti, kaip jo šeimos moterys priimtų Samantą, – visai kas kita. Nors jos tikrai viešnia apsidžiaugtų. Kaip ir, be abejonės, pati Samanta.

Dar kartelį dirstelėjo į ją. Nerūpestingai patupdžiusi saulės akinius sau ant pakaušio ji atrodė be galo nuoširdi ir erotiška. Net paprasčiausi jos veiksmai jį kankinte kankino.

Atrėmusi galvą į automobilio langą Samanta ilgesingu žvilgsniu klaidžiojo toliais.

– Čia neįtikėtinai gražu, – tyliai pratarė ji.

– Tikrai.

Makui gimtosios vietos nekėlė nuostabos, tai jam atrodė savaime suprantamas dalykas. Jis augo ne itin pasiturinčioje šeimoje. Kai žmogus praturtėja, kitaip pradeda vertinti praeitį. Taip nutiko ir Makui. Jis dar kartelį pažvelgė į Samantą. Ilgai ieškojo tokios moters ir dabar neketino jos paleisti.

– Taip ramu. Jokių dangoraižių, smogo, automobilių spūsčių ar nepaliaujamų garso signalų.

– Kaip... Niujorke?

Sem nusijuokė.

– Galėjai tiesiog paklausti, iš kur aš.

– Gyveni ten?

– Dirbu ten. Kelionė iš Naujojo Džersio kasdien trunka keturiasdešimt minučių.

– Kodėl?

Ji pažvelgė pro langą. Kalnų fone matėsi įvairiausi kaktusai ir kiti augalai. Melsvame danguje kybojo saulė – tikras ugnies rutulys. Sem papurtė galvą.

– Neįsivaizduoju. Ten gimiau ir augau, todėl turbūt ir likau. Be to, finansų planuotojams geriausiai sekasi Niujorke. O kaip tu?

– Grynas arizonietis.

– Tai čia gyvena ir tavo šeima?

Jis linktelėjo.

– Mama, sesuo, jos vyras ir šešių mėnesių sūnėnas.

Ji nenorėjo galvoti apie Maką kaip apie šeimos vyrą, apsuptą mylinčių ir juo besirūpinančių žmonių. Nuo tokių minčių jis darėsi per daug tikroviškas, nepamirštamas.

– O tu turi šeimą? – paklausė jis.

– Tik tėvą.

Pasigirdo supratingas niurnėjimas.

– Kas nutiko?

– Mama mirė prieš kelerius metus ir...

– Ir? – paragino tęsti Makas, kai Sem nutilo.

– Tėvui sunkiai sekasi. Jis biržos makleris, dirba vienoje didžiausių miesto kompanijų.

Sem, norėdama pelnyti tėvų palankumą, ėmėsi finansų planavimo. Sekdama tėvo pavyzdžiu norėjo jį pamaloninti ir priversti ja didžiuotis. Tačiau iki šiol abejojo, ar jai pavyko. Džiaugėsi bent mėgstamu darbu.

– Pirmiausia tėvas apleido savo klientus, o tada mėgino viską atitaisyti. Pati visai neseniai sužinojau, kad per pastaruosius metus jis įklimpo į skolas investuodamas į labai rizikingus fondus. Jo viršininkas tikrai nenudžiugo, kai keli klientai perkėlė savo verslą kitur. Dabar tėvo ir darbo, ir asmeniniai reikalai – tikras nesusipratimas. Blogiausia tai, kad prastėjant reikalams jis nieko nedarė, tik abejingai stebėjo rinką iš šalies... Ji nutraukė pasakojimą nelinksmai nusijuokdama. Pakreipusi galvą į šoną pažvelgė Makui į akis. – Su tavimi lengva kalbėtis, – pridūrė Sem.

– Tai nenustok, – tarė jis ir uždėjo delną jai ant rankos. Sem pajuto, kaip šiluma nuvilnijo jos kūnu.

– Tikrai pageidauji klausytis?

Jo tamsios akys atsakė anksčiau nei lūpos.

– Taip.

– Jis beveik sužlugdytas. Turėjau tai numatyti, bet nieko nepastebėjau.

Turint omeny, kokios laukia pasekmės, geriau jau būtų numačiusi. Sem liūdnai papurtė galvą.

– Buvau tokia užsiėmusi savo gyvenimu, darbu, kad net nesupratau, kas vyksta. Kai susigriebiau, jis buvo ne tik įklimpęs į milžiniškas skolas, bet ir praradęs daugumą savo klientų.

Jo ranka susirado jos pirštus ir švelniai spustelėjo.

– Negali atsakyti už jo gyvenimą.

– Žinau, bet nesu tikra, ar jis pats gali. Iš pradžių maniau, kad tėvas ilgai nesielvartaus. Tačiau dabar galvoju, jog jis tiesiog sensta ir darosi nebe toks kruopštus, labiau viską pamiršta. Jei tik būčiau skyrusi jam daugiau dėmesio...

– Tu nesi atsakinga už tėvo veiksmus.

Sem kilstelėjo antakį. Jei tik jis žinotų.

– Mamai pažadėjau pasirūpinti juo, – paaiškino Sem. Mamai atrodė, jog pakaks tik išmokyti tėvą naudotis skalbimo mašina. Deja, teko paaukoti savo laisvę, kad tėvas neprarastų namo ar padėties visuomenėje. – Be to, aš visada elgdavausi tinkamai, – sumurmėjo ji. Sem visada ieškojo tėvų pritarimo, bent menkiausių meilės apraiškų. Visa tai rado, kai mirė motina. Sem myli tėvą ir nori jam padėti. Tik dabar jos norai kainuos labai brangiai. Ji ryžtingai pakėlė galvą ir pažvelgė Makui į akis.

– Man nesunku suprasti tokį pažadą, – atsakė jis. – Tą patį esu pažadėjęs savo tėvui.

Šis vyras per daug tikroviškas ir nepamirštamas. Ji triukšmingai įkvėpė. Šįryt reikėjo sprukti, kol nespėjo jo pažinti ir kol jis neėmė jai patikti.

Dabar jau per vėlu. Sem norėjo, kad jis ją suprastų.

– Juk vienas pažadas gali pakeisti visą gyvenimą... – prabilo ji ir laiku prikando liežuvį. Susivokė, jog yra per daug nuoširdi.

Ji buvo priversta sau priminti, kad ši savaitė nėra tikrovė. Tai tik iliuzija, priklausanti jai ir Makui. Todėl nėra jokio reikalo virkauti, net jei ir galėtų juo pasitikėti. Arba jis būtų tas žmogus, kuris liktų su ja net sužinojęs tiesą. Nesvarbu, kaip stipriai jis jai patiks ar koks svarbus jai taps, Samanta vis viena privalės išeiti. Kad ir kaip skaudžiai tektų išsiskirti.

Nėra abejonės, ji bus priversta Maką įskaudinti. Ši mintis Samantą labiausiai kankino. Apsikabinusi save ranka stengėsi apmalšinti virpulį, kylantį iš pačių sielos gelmių.

Makas pajuto, kad Sem nenori daugiau apie tai kalbėti. Gerbdamas jos sprendimą jis pasuko į kelią. Kita Samantos ranka saugiai ilsėjosi jo delne. Mako prisilietimas šildė ją ir ramino.