Carly Phillips: Savaitė dviese

Štai. Tėvas, kuriam mirtinai reikia pinigų. Ką Samanta sakė apie sužadėtuves?

„Tiesa, niekas nebuvo ir prasidėję. Tiesiog buvo būtina...“

Zy velniškai teisus. Buvo daugybė ženklų. Ji pasižadėjo mirštančiai motinai, kad pasirūpins tėvu. „Be to, aš visada elgdavausi teisingai.“ Ji troško tėvų meilės.

– Po velnių!

Norėdama išgelbėti tėvą ji sutiko tekėti už seno turtuolio. Makas tuo neabejojo. Išties ji nemėgino jo suvilioti, kad Makas užimtų pirmojo sužadėtinio vietą. Sukaupusi visą drąsą Samanta atsuko nugarą tėvo nelaimei ir sulaužė duotą žodį, nors tuo metu tikėjo, kad Makas viso labo paprastas barmenas. Žinoma, jis nežinojo, kas tiksliai jai atskleidė tiesą, bet perkūniškai gerai nujautė, kada tai nutiko – kažkuriuo metu, kai Sem paliko jį „Alkanajame lokyje“.

Makas tuo neabejojo, nes puikiai pažinojo Samantą. Gaila, kad suprato tai per vėlai.

– Tu tikras šaunuolis, Makenzi, – suburbuliavo sau po nosimi.

Sem visą savaitę kovojo su senais įpročiais ir nesaugumo jausmu. Juk Makas juto, kaip ją drasko prieštaravimai, ir matė, kaip su kiekviena diena Sem vis labiau savimi pasitiki. Tada, kai jai labiausiai jo reikėjo, Makas smogė jai įtarumo vėzdu. Už jos drąsą atsilygino skaudžiais kaltinimais. Ji ieškojo meilės, o jis beveik įtikino, kad niekada į ją neatsilieps. Elgėsi taip negarbingai, jog tikrai neteko jos amžiams.

Makas nusikeikė ir patraukė prie savo automobilio. Grįžo į „Kurortą“ per rekordiškai trumpą laiką. Privalo rasti Samantą. Mažų mažiausiai turi jos atsiprašyti.

Nežinia, kas jų lauktų po to. Velniai griebtų, po jo iškeltos scenos vargu ar jų išvis gali kas nors laukti. Na, bent jau pamatys ją paskutinį kartą. Kai nuslūgo pyktis, pradėjo blaiviai galvoti.

Pasiekęs apartamentus net nesibeldė, tik įdėjo kortelę į durų užraktą ir įėjo į vidų.

Juk negalėjo sušukti: „Brangioji, aš namie!“, todėl pakvietė vardu:

– Sem?

Tyla.

Jis suprato, kad jos nebėra.

Skambutis į registratūrą tik patvirtino, jog ji išsikraustė. Jis stovėjo kambaryje, kuriame neseniai buvo viskas, ko troško jo širdis. Deja, pats viską ir sunaikino. Staiga pradėjo tvinksėti smilkiniuose. Makas nuėjo į miegamąjį ir atsisėdo ant lovos. Negalėjo patikėti savo kvailumu. Negana to, kad apkaltino Samantą, dar liepė jai grįžti pas pirmąjį sužadėtinį. Jis prisiminė paskutinius jos žodžius, išgirstus prieš užtrenkiant duris.

„Galbūt aš...“

Nors jis negirdėjo, ką ji pasakė vėliau, nesunku buvo nuspėti sakinio pabaigą. O tai reiškia, kad ji vis dar gali būti viešbutyje su tuo vyruku. Makas stvėrė telefono ragelį ir sumojo, jog Džo – vienintelis žmogus, galintis atpažinti Sem sužadėtinį – ką tik baigė darbą. Jo žvilgsnis nukrypo į pagalvę. Siekiant raštelio, palikto prie gėlės, sutraukė skrandį.

„Makai, būčiau likusi su tavimi amžiams net ir kambarėlyje virš baro.“

Neįmanoma buvo pasakyti aiškiau. Samanta mylėjo vyrą, kokį pažino iš pat pradžių, o ne „Kurorto“ savininką ir tikrą kvailį, kokiu jis tapo.

– Pone Makenzi, jūs atrodote nekaip. Norėjau pasakyti, kad šįryt atrodote pavargęs.

Makas tik kilstelėjo antakį žvelgdamas į vis dar entuziastingą, bet nebe tokį susijaudinusį savo darbuotoją.

– Nedaug miegojau, Džo.

Tiesa, jį dar kankino neramūs sapnai ir erotiniai prisiminimai.

– Ak.

– Ar matei tą pagyvenusį poną? Tą, kuris praeitą vakarą buvo su panele Ryd? – paklausė Makas.

– Šį rytą, kai ėjo pusryčiauti.

Jis laukė, o Džo pagarbiai tylėjo. Vaikinas tikrai ne laiku sugalvojo prikąsti liežuvį ir prabilti tik tada, kai į jį kreipiamasi. Nejau Makui teks jėga traukti iš jo informaciją?

– Ar jis buvo vienas?

– Ne, sere. Jam į parankę buvo įsikibusi jauna, stulbinamo grožio mergina.

Stulbinamo grožio blondinė? Brunetė? Gražuolė Samanta? Kas? Jį tiesiog dusino administratoriaus diskretiškumas.

– Jie vis dar restorane, jei norite... eee... patikrinti, kaip jiems sekasi.

Einant restorano link Mako širdis vos tilpo krūtinėje. Kai jau beveik pasiekė restorano administratorės stalą, pasigirdo pranešimo gaviklio cypsėjimas.

Makas priėjo prie artimiausio telefono aparato.

– Makenzis.

– Sveikas, Makai.

– Kas nutiko, Keite?

Net kalbant su sese jo žvilgsnis lakstė į šalis. Sesuo paskambino tiesiog pasiteirauti, kaip jam sekasi, nes jis atšaukė šio savaitgalio planus. Makas iš visų jėgų stengėsi ją nuraminti... akimis vis ieškodamas Samantos ir to vyro.

Praėjus vos kelioms sekundėms jis pamatė tai, ko ieškojo. Iš restorano žengė vakar matytas vyras su stulbinamo grožio... Makas ištiesė kaklą, kad geriau matytų. Ir lengviau atsikvėpė. Rusvaplaukė. Žavi rusvaplaukė mergina ėjo įsikibusi jam į parankę. Tai buvo ne Samanta ir Makui palengvėjo.

Bet dabar jis nenumanė, kur, po galais, Sem. Greičiausiai namuose. Makas negalėjo jos už tai kaltinti.

Pašėlusiai greitai jis atsidūrė vėl prie registratūros stalo. Nepaisant visų vargų, kartais gera būti viešbučio savininku. Paskubomis peržvelgęs rezervavimo korteles padėkojo Apvaizdai.

12

Sem nugrūdo dėžę su biuro reikmenimis, žinynais ir kitais niekučiais iš darbo į kampą savo bute. Kol vyko konferencija, turėjo laiko viską ramiai susikrauti ir išvengti dar vieno susidūrimo su Tomu.

Jos dėmesį patraukė supypsėjęs kavos virimo aparatas ir ji prisipylė puodelį garuojančios kavos. Jai prireiks daug energijos nuspręsti, kaip gyventi toliau. Samanta norėjo pradėti jau šįvakar. Ji stebeilijo į surūšiuotas šūsnis popierių, bet visai neturėjo ūpo tyrinėti Niujorko skelbimų. Širdis ir siela liko Arizonoje. Su Maku.

Jei negalvotų apie paskutinį jųdviejų susitikimą, su juo praleista savaitė išpildė visas jos svajones ir troškimus. Bet ji viską prarado, nes nebuvo atvira nuo pat pradžių ar bent jau nuo tos akimirkos, kai suprato, ką iš tiesų jam jaučia. Įdomu, ar jos sąžiningumas būtų ką nors pakeitęs? Kai tiesa buvo atskleista, Sem susizgribo, kad visai nepažįsta Mako.

Ar tikrai?

Jei tik ji užsimerktų, tuojau pajustų mylimojo kvapą, rankas ir išgirstų jausmingą jo balsą. Nakties gūdumoje jai atrodė, jog girdi tylius jų šnabždesius mylintis. Ji puikiai jį pažinojo ir mylėjo. Kaip tik todėl netikėti kaltinimai ir šiurkštus tonas taip skaudino. Palikusi Maką vos pajėgė įlipti į lėktuvą.

Tylus zvimbimas, pranešantis apie netikėtą lankytoją, privertė Sem krūptelėti. Iš puoduko išsipylė kava ant balto lakuoto stalo. Negaišdama laiko valymui ji prišoko prie durų. Greičiausiai atėjo tėvas. Samanta pateikė jam kelis pasiūlymus, o jis pažadėjo apgalvoti juos ir užsukti pas ją viską aptarti. Sem tikrai nenorėjo ilgai likti be darbo ir gyventi tik iš santaupų. Juolab kad reikėjo apmokėti tėvo skolas.

Ji jau skambino kelioms darbuotojų paieškos įmonėms skirtingose valstijose, kuriose, jos manymu, juodu su tėčiu galėjo viską pradėti iš pradžių. Jai visai patiktų Arizona, tik bėda, kad negalėtų atsipalaiduoti vis galvodama, kaip netyčiom nesusidurti su Maku. Žinoma, tai didelė valstija, bet prisiminimai neleistų laisvai įkvėpti.

Ji spustelėjo mygtuką, kuris atrakina laukujes duris apačioje, ir pasakė į vidaus telefono ragelį:

– Užeik, tėti.

Tada atrakino buto duris ir stovėjo laukdama. Po kelių akimirkų pasigirdo du beldimai į duris.

– Kam tie formalumai! – riktelėjo ji, kai durys prasivėrė.

– Sveika, Sem Džo.