Carly Phillips - Savaitė dviese

– Suprantu, kad kalbėti apie santuoką nebuvo gudriausia mintis, nes tu esi man tik...

Makas gulėjo neapsiklojęs, vienomis siauromis trumpikėmis, nutaisęs linksmą ir seksualią šypseną.

– Kas aš tau, brangioji?

Jis beveik prarado amą, kai Sem pasirodė kambaryje vilkėdama aptemptus juodus apatinius su nėriniais. Liemenėlė pakėlė ir išryškino krūtis, pro tinklinį audinį bolavo pilvukas, o seksualios nėriniuotos kelnaitės buvo su prisegamomis kojinėmis. Vaizdas jį tiesiog pribloškė.

– Dieve mano, tai nerealu.

Ne tai reikėjo pasakyti. Ji lyg strėlė šovė į vonią, o Makas stryktelėjo iš lovos paskui ją. Jis nustvėrė ją už riešo, o ji stengėsi ištrūkti ir pasislėpti vonioje.

– Turėjai drąsos taip apsirengti, tai nepalik manęs dabar.

– Nesuprantu, kodėl taip pasielgiau, – suvebleno ji. – Atrodau kaip kvailė.

Negalėdamas patikėti jis kilstelėjo antakį. Žinoma, jis įvertino jos pastangas, bet negalėjo patikėti, jog žvelgdama į veidrodį, ji pati to nesuprato.

– Yra nesuskaičiuojama daugybė žodžių, kuriais galėčiau apibūdinti, kaip tu atrodai, Sem. Bet „kvailai“ tikrai nėra vienas jų.

– Išties? – meiliu balsu paklausė jinai. – Tai kaip?

Makas atgniaužė pirštus ir žengė žingsnį atgal. Tada vėl atsisėdo ant lovos.

– Išeik iš vonios ir pasakysiu.

Samanta pasirodė tarpdury. Jis atsirėmė ant alkūnių ir atidžiai ją nužvelgė. Durų baltumas pabrėžė liauną juodais nėriniais aptemptą jos siluetą. Ilgos kojos, šilko oda ir paslaptys, kurias jis ketino išsiaiškinti bei atskleisti.

– Tu atrodai... neabejotinai seksuali.

Ji žengė du nedrąsius žingsnius. Raudonai nulakuoti kojų nagai blizgėjo. Keista, anksčiau jis to nepastebėjo.

– Kokia dar? – neatlyžo ji.

– Karšta, – gundomai sukuždėjo jis. – Kaip ugnis.

Regis, tai suveikė. Ji atmetė už pečių tankius juodus plaukus ir žengė dar tris žingsnius link jo. Sem artėjo iš lėto, jos kakle tvinkčiojantis pulsas jį erzino, gundė pabučiuoti.

– Pašėlusi, – tęsė jis. – Pasileidusi...

Žibuoklių spalvos jos akys plačiai atsimerkė iš nuostabos, o kiekvienas ištartas žodis artino ją prie Mako.

– Gundanti, geidžiama... – Jis ištiesė ranką. – Erotiška, jausminga...

Jos pirštai slystelėjo jo ranka ir Makas ją prisitraukęs pasisodino ant kelių.

– Ir mano.

Saldus jos aromatas apgaubė jį taip pat, kaip jos rankos apglėbė jo kaklą. Jis panardino rankas jai į plaukus. Ant pirštų sukdamas sruogas prisitraukė ją ir pabučiavo ilgu, protą temdančiu bučiniu.

Jo lūpos prasivėrė ir pro jas praslydo Sem liežuvis. Makas sudejavo ir tvirtai prispaudė ją prie savęs. Samanta jį įaudrindavo akimirksniu. Vieną akimirką jie lėtai, neskubėdami bučiuodavosi, o kitą – jau netverdavo savyje nuo liepsnojančios aistros.

Kai Sem pakėlė galvą, abu tiesiog duso nuo susijaudinimo. Nežinia kaip, bet jam pavyko neprarasti sveiko proto.

– Tu taip ir neatsakei į mano klausimą, – sušvokštė jis.

– Neatsimenu klausimo.

Rūko aptrauktos jos akys tai patvirtino.

– Kas aš tau?

Jos skruostai užsidegė.

– Maniau, kad tu miegi.

Makas patenkintas nusijuokė.

– Tau nepasisekė.

Jo ranka nuslydo jos liemeniu per šiltus nėrinius ir vėsią odą. Ją liesti patiko labiau, todėl uždėjo delnus ant nugaros.

– Kas aš tau? – neatlyžo jis.

– Meilužis, – suniurnėjo ji nedrįsdama net pažvelgti jam į akis.

Makui suspaudė krūtinę. Jis tai nujautė jau seniau, bet tiesa, ištarta balsu, visai nedžiugino. Jis ketino pakeisti jos nuomonę, tik iš pradžių reikia atsikratyti ją kaustančių baimių ir įrodyti, kaip puikiai juodu vienas kitam tinka. Nors Sem magėjo pasipustyti padus, Makas nepasidavė ir pastarosiomis dienomis visaip stengėsi nutiesti tarp jų tvirtą emocinį tiltą... Jis tikrai neketino atsisakyti paskutinės galimybės pabūti su ja. Šiame bare, čia, kur jai ir derėjo būti.

– Tikrai, – karčiai atsakė jis ir paliepė sau siekti daugiau.

Kita jo ranka keliavo jos šlaunimi, kol susirado kelnaičių kraštą ir vienas pirštas šmurkštelėjo po juo. Sem pradėjo alsiai kvėpuoti.

– Ar visada keliaudama įsimeti šiuos drabužėlius į lagaminą?

– Pamačiau parduotuvėje ir... – alsiai tarė ji ir dar skaisčiau nuraudo. – Man buvo smalsu.

– Kas?

– Kaip jausčiausi juos vilkėdama. Ar tada iš tiesų būčiau karšta, seksuali... ar tiktų visi tie apibūdinimai, kuriuos ką tik išsakei. Bet niekada neplanavau apsivilkti juos prieš savo vyrą.

Sem atsakymas paglostė Mako vyrišką savimeilę, tačiau sukėlė ir nerimą.

– Ar nori pasakyti, kad anksčiau tokia nesijautei? – Jo pirštas lėtai judėjo. Ji godžiai suvaitojo tiesiai jam į ausį. – Tu tokia jautri, kad man sunku tuo patikėti.

– Ak, Makai. – Ar čia ašaros sutvisko jos akyse? – Ar patikėtum, jei pasakyčiau, kad taip pirmą kartą pasijutau su tavimi?

– Ar tai negerai? – Jis nulaižė jai nuo skruosto vienišą ašaros lašelį.

– Ne, tiesiog taip yra, – sukuždėjo ji.

Makui buvo baisiai nemalonu matyti Sem tokią nuliūdusią.

– Ką pasakytum, jei dabar, kai išmėginai naują potyrį, mes tave išlaisvintume iš šių apdarų?

Jo klausimas pasiekė laukto efekto – jos nuotaika akimoju pasitaisė. Ji linktelėjo.

– Norėčiau pamatyti, kaip tau pasiseks.

Sem atsiplėšė nuo jo ir atsisėdusi ant lovos atsuko Makui nugarą. Jis sudejavo, bet nusekė paskui. Jo dėmesį patraukė mažutė balta etiketė.

Jis spėjo ją suimti ir užmesti akį anksčiau, nei ji atsisuko.

– Oho, brangus malonumas.

– Ką?

Jis nusijuokė.

– Palikai etiketę.

Ji paslėpė veidą tarp delnų.

– Siaubas, – suvaitojo Sem. – Nesugebu net tinkamai suvaidinti gundytojos.

– Patikėk manimi, brangioji, tau nereikia vaidinti – aš jau suviliotas. Tik yra viena bėda.

Ji klausiamai kilstelėjo antakį.

– Tu išleidai visą krūvą pinigų tam, ką ketinu tuojau pat nuo tavęs nuplėšti.

– Tai jau tikrai.

Tarsi to būtų negana, ji ištiesė ranką ir pradėjo delnu glostyti per kelnių iškilumą.

– Aš sakyčiau, kad jis buvo vertas kiekvieno išleisto cento, – sumurkė ji.

Makas sugriebė jos ranką.

– Taip, jei liausiesi.

Jis nejučia sugriežė dantimis vos besuvaldydamas kūnu vilnijantį malonumą, kuris grasino tuojau pat išsiveržti. Švelnus, tylus jos juokas tik pakurstė jo geismą.

– Ragana, – suburbėjo jis, o Sem gūžtelėjo. – Sem Džo, tu nepakartojama.

Jo glėbyje spurdanti moteris sudrebino jo širdį, kūną ir sielą. Ji buvo tobula naivi viliokė. Jai nereikėjo jokių instrukcijų, pakako būti savimi.

– Tikrai? Įrodyk.

– Lemtinga klaida, – suniurzgė jis ir stvėrė už petnešėlių.

Seksualios užuominos, flirtas ir gundymas slėpė tikrus, gilius jausmus. Sem tai žinojo. Galėjo kirsti lažybų, jog tai suprato ir jis. Keista, bet ši mintis jos neišgąsdino. Juk priešaky dar tokia lavina išbandymų.

Tamprios petnešėlės įkalino jos rankas. Žinoma, panorėjusi Samanta galėjo pajudėti, bet alkanas, aistringas ir godus Mako žvilgsnis ją nuginklavo. Medžio anglies juodumo akys gerte gėrė ją.

– Niekada neerzink įsiaudrinusio vyro.

Ji šyptelėjo.

– Ar tu taip jautiesi?

Vienas Mako pirštas nuslydo liemenėlės pakraščiu ir pasiekė tarpelį tarp krūtų.

– Nežinau, brangioji. Tu man pasakyk.

Galų gale ji išdrįso pažvelgti žemyn. Regis, nuo Sem žvilgsnio varpa tik dar labiau sustangrėjo.