Carly Phillips - Savaitė dviese

– Ką čia viena veiki? – paklausė Makas.

– Padariau pertrauką. Juk padavėjoms priklauso kelios pertraukėlės per pamainą, ar ne?

Jis atsisėdo ant medinio verandos turėklo.

– Čia dirbančioms – taip.

– Kas prižiūri barą?

– O kaip tu manai?

Ji tiktai nusišypsojo.

– Ką dar čia veiki? – toliau klausinėjo jis.

– Hmmm. Tiesiog galvoju. – Jos žvilgsnis klajojo kūnu, kurį ji kankinamai prisiminė milimetras po milimetro. – Ar tu dėl kažkokios priežasties kasvakar darbe vilki tais pačiais drabužiais? – netikėtai paklausė Sem.

Makas nuleido akis. Jis net nebuvo pastebėjęs, kaip balti marškinėliai apglėbia jo krūtinę, o išblukę džinsai paryškina raumeningas kojas. Drabužiai siūti pagal užsakymą jo tvirtai figūrai.

Jis abejingai gūžtelėjo pečiais.

– Nereikia vaikščioti po vyrų nekenčiamas parduotuves.

Sem nusijuokė.

– Ir? – dabar jau paklausė jis.

– Kas ir?

– Kas dar sukasi šioje žavioje galvelėje? Tu išeini pakvėpuoti grynu oru, kai nori ramiai pamąstyti.

Samanta mintyse prakeikė jo pastabumą. Tačiau jai patiko, kad Makas taip gerai ją pažįsta. Tik pati dar nebuvo priėmusi jokių sprendimų, o dalytis minčių tėkme tikrai neketino.

– Svarsčiau, kaip pasakyti Zy.

– Ką pasakyti Zy, mieloji? – plačiai prasivėrė durys ir pasirodė seniokas.

– Čia jau tikras suvažiavimas, – suburbėjo Makas.

Samantos akys bėgiojo nuo jo prie senuko. Abu šie vyrai jai ėmė labai rūpėti.

– Kaip... – ji nejaukiai atsikrenkštė, – kaip atsisveikinti.

Makas vos nešvilptelėjo dėl tokio netikėto pokalbio posūkio. Pasisukęs į Zy jis paklausė:

– Kas prižiūri barą?

Zy nieko neatsakė. Gal todėl, kad mintijo apie jos išvykimą. Pūstelėjo lengvas vėjelis ir Sem nusibraukė užkritusius plaukus. Nežiūrėdama Makui į akis ji nerimastingai sukiojo žiedą.

– Zy, ar niekada nepagalvojai, kad žmonės nori pabūti vieni?

– Jeigu Sem Džo nori, kad išeičiau, tegul pati ir pasako.

Makas užvertė akis.

Sem pagalvojo, kad daugiau niekada nesutiks tokio žmogaus kaip Zy. Nors mėgo pakvailioti, jis buvo žvitraus proto ir nestokojo sąmojo. Jos neapleido nuojauta, kad Makas pasitikėjo šio senolio išmintimi labiau nei leido sau prisipažinti. Ir ji jau spėjo pamilti šitą seną pusgalvį. Kai išvyks, galės būti rami, kad yra kas prižiūri seksualųjį jos barmeną.

Gerklėje įstrigo sprangus gniutulas. Ji ištiesė delną ir paplekšnojo grublėtą Zy ranką. Jis pasisuko į Maką.

– O tu pats nepagalvojai, kad aš vienas norėčiau atsisveikinti su Sem Džo? Beje, tavęs viduje laukia ištroškusiųjų gauja.

Sem pažvelgė į rimtas Mako akis ir jos širdis apmirė. Abu žinojo, kad jų dar laukia naktis. Nė vienas nenorėjo galvoti apie rytdieną.

– Makai, girdėjai, ką tau pasakė žmogus. – Ji prisivertė nusišypsoti. – Eik.

– Jūs abu susimokėte prieš mane, – burbėdamas po nosimi jis atsistojo ir įėjo vidun. Netrukus jam už nugaros užsitrenkė durys.

– Sem Džo, jis geras vaikinas.

– Žinau.

– O tu šauni mergina. Supratau akimirksniu, kai įšlubavai į barą. Neklausk kaip. Jei mano amžiaus negali pasitikėti nuojauta, tai jau niekuo nebegali pasitikėti.

– Tu tikrai nuovokus, – sutiko ji.

– Bet jūs abu jauni. Ir kvaili. Manote, kad jums prieš akis visas pasaulio laikas. – Jis sužiuro į žvaigždėtą dangų ir liūdnai gūžtelėjo. – Gal ir taip, o gal ir ne. Jei paklaustum manęs, pasakyčiau, jog velniškai gaila švaistyti jį niekams.

– Zy, gyvenimas ne toks paprastas.

Ji pajuto jo delną sau ant rankos.

– Tik tuo atveju, jei pats jį padarai nepaprastą, mieloji. Mes galime rinktis. Ir tu renkiesi teisingai.

Samanta skaudžiai atsiduso. Kaip ji norėtų, kad sprendimai, teisingi jai, nekeltų tiek skausmo ir liūdesio kitiems.

– Kad ir kas būtų, džiaugiuosi, kad su tavimi susipažinau, – pasakė ji senyvam vyrui.

Jis nusišypsojo.

– Ir aš. Lokys skambino. Rytoj grįš su savo dama. Kaip manai, ar netrukus būsiu senelis?

Sem nuoširdžiai nusišypsojo.

– Tikiuosi.

– Gal dar trumpam pasiliksi ir susipažinsi su mano sūnumi?

– Neabejoju, kad tu ir vėl numanai, ką aš ketinu daryti.

Jo kikenimas suvirpino nakties tylą.

– Ir tu nuovoki. Dabar žinau, kad Makas susirado moterį, kuri neleis jam susigadinti gyvenimo.

Ji tikrai to neleis. Tik įdomu, kada spėjo tai nuspręsti?

Makas įsitaisė ant lovos krašto ir susinėrė rankas už galvos. Tada sunkiai atsiduso.

– Ilgas vakaras? – paklausė Sem.

Iškišusi galvą iš vonios ji dirstelėjo į Maką, sudribusį ant lovos. Puiku. Jis nemėgins prie jos prisijungti. Jeigu dabar įžengtų vidun, Samanta pratrūktų. Dar kartą užmetusi akį į lovą pamatė, kaip jis ištiesė kojas.

– Dar reikia klausti?

– Ne.

Ji viską ir taip suprato. Ši savaitė buvo nelengva ir emociškai. Nors kiekvienas vakaras bare išsekindavo fiziškai, Samanta nenorėjo, kad aistringa savaitė pasibaigtų liūdna nata.

Jų laukė paskutinė naktis ir nesvarbu, koks kilnus riteris jis manėsi esąs, ji pasistengs dar kartelį jį sugundyti. Jie buvo verti uždarymo ceremonijos. Jai tiesiog būtina dar kartelį pajusti jį savyje. Jei pasiseks, Makas irgi turės ką prisiminti.

– Ar bare šiandien buvo daug darbo?! – sušuko jam iš vonios. – Daugiau nei įprasta?

– Ne, kaip visada. Lokys negalės skųstis, kad sužlugdžiau jo verslą.

– Puiku. Ar tu ilgam išsinuomojai šitą kambarį?

Jai pasirodė, kad išgirdo niurnėjimą, bet dėl vandens šniokštimo nebuvo tuo tikra.

– Negirdžiu tavęs! – suriko ji. – Tuojau išeisiu.

– Neskubėk.

Ji šliūkštelėjo šalto vandens ant veido ir išsivalė dantis. Tada apsirengė. Įsitikino, ar visi kabliukai ir sąsagos tvarkingai užsegti. Turėjo užtrukti ne ilgiau kaip minutę, bet Sem pirmą kartą vilkėjo tokius keistus drabužius, todėl jos rankos neįprastai drebėjo.

– Šitą nelemtą daiktą turėtų pardavinėti su instrukcija, – suburbuliavo ji.

Sem nenumanė, kaip reikės išeiti iš vonios kambario ir pasirodyti Makui. Jau ketino persirengti naktiniais marškiniais, kurie gulėjo kitame kambaryje. Tačiau tik giliai įkvėpė ir užsegė paskutinį kabliuką. Ji nusipirko šiuos apatinius pagauta impulso ir neketino jų vilkėti, kol bus gyvas jos vyras.

Tai buvo prieš sutinkant Maką. Jis pakeitė jos planus. Sem ėmė nerimauti, kad jis pakeis visą jos gyvenimą.

Dabar norėjo, kad Makas būtų užsiėmęs ir slapta nežvilgčiotų, ką ji veikia.

– Tu tik paklausyk. Mes aptariame dieną lyg seniai susituokusi pora, – tęsė pokalbį Sem.

Tyla tik pabrėžė jos žodžius ir davė laiko suprasti, kad ji suklydo.

– Oi, man nereikėjo juokauti apie santuoką su žmogumi, kurį pažįstu mažiau nei savaitę.

Už durų tebebuvo tylu.

– Žodis iš „v“ raidės turbūt tau asocijuojasi su virve, smaugiančia kaklą. Arba primena grandines.

Ji garsiai nervingai nusijuokė. Ne tik dėl to, kad Makas nieko neatsakė. Samanta ką tik apibūdino jos pačios laukiančią santuoką. Nuo šios minties darėsi vis baisiau. Ji prisiminė kiekvieną minutę, praleistą su Maku.

Sem ėmė manyti, kad Makas užmigo. Nejaugi jai pasisekė?

– Gerai, Makai. Aš supratau, ką nori pasakyti.

Drąsindama save ji dar kartelį giliai įkvėpė. Nenorėjo jam pasirodyti kaip visiška kvailė. Gal jis nemiegos, tik snūduriuos. Tačiau vis viena jaudinosi ir kalbėjo padrikai. Tyla anapus durų suteikė jai drąsos išeiti iš vonios kambario.