Carly Phillips - Savaitė dviese

– Negaliu leisti, kad dirbtum už mane.

– Tu ir neleidi. O aš papasakosiu Lokiui, kad primėtei moteriškų apatinių po visą barą. Jeigu manęs lauktų seksuali moteris, tikrai nešvaistyčiau laiko lepindamasis saulutėje. Būčiau viršuje ir mėgaučiausi kai kuo kitu, – pareiškė Zy ir nusijuokė iš savo pokšto.

– Gerai, bet lieku tau skolingas.

– Supažindink mane su kita moterimi, kurią sutiksi „Ku....

– Zy, papasakok man, kur jis ieškosi moterų.

Išgirdęs jausmingą Samantos balsą Makas atsisuko. Ji stovėjo tarpdury, atsirėmusi į staktą.

– Sveika, Sem Džo, – pasisveikino seniokas ir nutilo. Įsivyravo neįprasta tyla. Pirmą kartą Makas matė Zy, praradusį kalbos dovaną. Suprato, kad taip seniokas saugo jo paslaptį.

– Klok viską kuo smulkiau, – tylą nutraukė Samanta. Jos akys sukibirkščiavo. – Norėčiau žinoti, kur ir kada.

Regis, jos lūpomis kalbėjo ryžtas ir pavydas. Bent jau taip tikėjosi Makas.

– Apie ką? – galiausiai pralemeno ir Zy.

Buvo neįprasta, kad jis taip netektų žado. Makas pasijuto atsakingas už tai, jog įstūmė senučiuką į tokią nemalonią padėtį.

– Zy nori, kad supažindinčiau jį su pirma dailia moterimi, kurią sutiksime šiandien iškylaudami, – Makas atsakė už jį.

– Iškyla? – Jinai išsitiesė, o balse suskambo jaudulys.

Gelsva suknelė aptempė kūną taip, kad Makui ėmė svaigti galva. Prieš akis ilga diena, kai galės tik žiūrėti į ją, bet neliesti. Kaip tik taip jis ketino elgtis šiandien. Dėl jų abiejų.

– Kur mes keliausime? – nenustygo vietoje Sem.

– Į ramią vietelę, kur galėsime pailsėti nuo baro šurmulio ir pasimėgauti puikiu oru.

Jis jau žinojo, kur ją vešis. Kai Zy pasisiūlė padėti, Makas nusprendė, jog reikia kiek atsipūsti. Galų gale Samanta atvyko čia atostogų, o ir jam ne pro šalį pailsėti.

Samanta net neįtarė, kaip jai reikėjo nuo visko pabėgti, kol Makas to nepasiūlė. Ji pabudo viena ir turėjo pažvelgti realybei į akis. Gal išvyka tikrai išeis į naudą? Samanta prikando lūpą. Ji prisiminė, kaip jie mylėjosi. Per naktį sunaudojo tris prezervatyvus, o kiek išradingumo buvo pademonstruota. Ir kas galėjo pagalvoti, kad prireiks pakuotės? Pertrauka ne pro šalį ir Makui.

Gal jis išvis jau pasisotino. Visai įmanoma. Koks gi vyras norėtų nubusti šalia moters, su kuria... baigė savo santykius. Gal ši išvyka skirta atsisveikinti, kad nereikėtų...

Sem stipriai papurtė galvą, lyg mėgintų nuvyti tokias mintis.

– Ką man pasiimti? – paklausė ji.

– Save.

Makas atrodė rimtas. Akyse nešoko aistros kibirkštys, o balse nesigirdėjo jaudulio. Tą sekundę ji suprato, kad kažkas tarp jų pasikeitė.

– Gerai. – Staiga jai perdžiūvo burna. – Kada išvykstame? Kai sutvarkysime barą? Kol kalbėjaisi su Zy, jau pradėjau tvarkyti ir...

– Zy šiandien viskuo čia pasirūpins.

Zy atrodė lyg vandens į burną prisisėmęs. Vyrai nejuokavo, neerzino vienas kito. Sem pasijuto kaip „Prieblandos zonos“ filmavimo aikštelėje.

– Gerai, kas nutiko? – be užuolankų paklausė jų abiejų.

– Nieko, tiesiog vakar buvo per daug linksmybių, – atsakė Makas. Šįkart jis pažvelgė tiesiai į ją, o akių gelmėje švystelėjo geismas. Prisiminimai pakibo virš jų: įkaitę kūnai, aistringas seksas, pasitenkinimas ir nepatirtas artumas.

Makas to irgi nepamiršo. Kad ir kas jam neduoda ramybės, tai nėra apgailestavimas. Samanta nustebo supratusi, kaip iš tiesų jaudinasi, jog jis gali ją atstumti.

Ji galiausiai iškvėpė ir jai palengvėjo, nors net nepastebėjo, kad buvo sulaikiusi kvėpavimą. Kraujas nurausvino pirštų galiukus, pabalusius nuo įtampos. Jai nereikėtų bijoti jo jausmų, bet kol neišgirs, kaip jis jaučiasi, negalės laisvai kvėpuoti.

Zy atsikrenkštė.

– Eikite ruoštis. Mes su Erlu ir Hardžiu viskuo pasirūpinsime. – Jis mostelėjo į pikapą, kuris kaip tik įriedėjo į baro stovėjimo aikštelę.

– Tu tikras, kad nereikia mūsų pagalbos? Galime išvažiuoti truputį vėliau.

– Esu tikras. Mudu su Zy esame susitarę. Leiskime jam tesėti pažadą, – šyptelėjęs atsakė Makas. Jis parodė ranka į barą ir Sem pasisuko manydama, kad jis seks iš paskos.

Ji žengė kelis žingsnius ir užmynė marškinėlius, kurių anksčiau nebuvo pastebėjusi. Pasilenkė ir pakėlė juos.

– Negalime leisti, kad įprastum mėtyti savo drabužius bare, Sem Džo, – šiltas jo kvėpavimas kuteno jai ausį, o balse suskambo erzinanti gaidelė.

– Tiesa, negalime, – pritarė ji. Tada pasisuko ir suglamžė marškinėlius tarsi kokį šlapią rankšluostį.

– Makai, paklausyk. Jei manai, kad privalai manimi rūpintis ir mane užimti, kol būsiu čia, klysti. Galiu pati savimi pasirūpinti ir tikrai rasiu, ką veikti. Galiu net kelias dienas pagyventi viešbutyje... jei tik bus laisvas kambarys, o jei ne, susirasiu kokį motelį...

Makas delnu užspaudė jai burną. Ji pajuto, kokia šilta ir sūri jo oda.

– Viskas gerai. Girdi mane? Gerai. O tu tikrai nepersikraustysi į viešbutį anksčiau, nei būtina.

Sem iškart palengvėjo. Jos raumenys atsipalaidavo ir virto drebučiais.

– Tiesiog tu...

„Greičiau sakyk, Sem Džo!“ – paragino mintyse jis.

Jų santykiams trūko aiškumo, bent jau Sem taip atrodė. Dabar jai nebereikia išsisukinėti.

– Tiesiog, kai išėjau ryte iš kambario, atrodei toks atitolęs, jog pamaniau... na, pats žinai, ką pamaniau.

Makas patraukė delną nuo burnos ir uždėjo rankas Sem ant pečių.

– Nežinojau, kaip reaguosi ryte po visko, todėl suteikiau tau erdvės.

– O kas, jei man jos nereikia?

Netrukus juodu skirs milžiniška erdvė. Samanta nurijo mintį lyg gerklėję įstrigusį spygliuotą gumulą.

– Tokiu atveju aš tau jos nebesuteiksiu. – Jis pasilenkė ir pabučiavo su begaliniu pasimėgavimu, kuris buvo ne tik velnioniškai malonus, bet pasakė daugiau nei žodžiai.

– Ar dabar jau esi pasirengusi vykti kiek toliau į vakarus? – paklausė jis ir paėmė jos marškinėlius, kurie dabar labiau priminė gniutulą.

Sem negalėjo atplėšti žvilgsnio nuo gilių, tamsių jo akių ir plačiai šypsojosi.

– Taip.

Kad ir ką jis pasiūlytų, jai viskas tiks.

– Nežinau, ką esi sumanęs, bet sandėliuke mačiau išvykų krepšį. Galėtume nusipirkti ko nors pakeliui ir užkąsti kur sustoję.

– Ar tai geriau nei pietūs restorane?

– Hmm. Atvira erdvė ar sausakimša patalpa? Daugybė žmonių ar tik mudu? Viską apsvarsčius, restoranas tikrai būtų geriau.

Makas nusijuokė ir paėmė ją už rankos.

– Paskubėkime, kad netektų valgyti plieskiant vidurdienio saulei.

Sem nuėjo su juo ruoštis į kelionę. Skubėjo džiaugtis kiekviena kartu praleista minutėle, nes ausyse girdėjo nenumaldomą jų tiksėjimą.

Suradęs vietelę po medžiu Makas iškrovė krepšius, o Samanta ant žolės patiesė didžiulį paklotą. Plazdeno švelnus šiltas vėjelis. Tylomis buvo suvalgyti sumuštiniai su kalakutiena, traškučiai ir kola. Tyla patvirtino Makui: Sem atsipalaidavo. Sėdėdamas dykumoje jis atrado naujų dalykų. Pasirodo, galima jaustis labai jaukiai net tylint. Jis niekada nepagalvojo, jog taip gali būti. Sem su malonumu krimstelėjo traškutį ir ėmė garsiai jį triauškinti, tarsi norėtų pažadinti popiečio prisnūdusią laukinę gamtą. Tada pažvelgė į jį ir linksmai gūžtelėjo.

– Ką galiu pasakyti? Jie traška.

Makas pratrūko juoktis. Po perkūnais, šalia jos jautėsi tiesiog nuostabiai. Jos gelsva suknelė buvo apibyrėjusi trupiniais, tad jis pasislinko nuvalyti. Rankos brūkštelėjo per krūtis ir speneliai akimirksniu gundomai sukietėjo.