Carly Phillips - Slaptos fantazijos

Taip, kaip Džuljeta mėgausis Dugo dėmesiu.

Merilė nusišypsojo ir pakilo atsirėmusi rankomis į stalą.

– Tai džiaukitės gyvenimu kurorte ir atsiduokite fantazijoms.

– Taip ir padarysiu, – išeidama iš biuro Džuljeta linktelėjo galva.

Vis dar spausdama vėsią durų rankeną, ji prisiminė akimirkas su Dugu. Šią popietę, žvilgtelėjusi į jį, ji nusišaipė iš savęs – nejau toks patrauklus vyras galėtų susidomėti ja? Bet tada pajuto karštą Dugo delną ant šlaunies ir išgirdo raminančius žodžius. Ji suprato, jog tai Stiuartas privertė abejoti savimi.

Dugas stengėsi grąžinti Džuljetai prarastą savivertę. Anksčiau jai neteko patirti tokios globos, o kartu seksualinės įtampos ir stulbinančios traukos. Ji užsisvajojo apie ateinančią savaitę. Būdama su Dugu galės užsimiršti ir negalvoti, kaip ir kada teks atskleisti buvusio sužadėtinio apgavystes. Pagaliau nusimes saugumo šydą, kuriuo dangstėsi visą gyvenimą, ir išlaisvins ilgai gniaužtą juslingumą, o gal net atras jį iš naujo. Kartu su Dugu ji praleis savaitę ir daugiau niekada jo nebematys. O svarbiausia, kad šis vyras nepasinaudos ja dėl visuomeninių ar politinių ryšių.

Džuljeta žengė iš savo namelio į vakaro drėgmę. Ore tvyrojo stiprus gėlių aromatas, kuris jai jau asocijavosi su šia sala. Išsivadavusi iš dusinančios namų nelaisvės ji mėgavosi gaiviu oru ir maloniais kvapais. Džuljeta pasuko siauru takeliu, vedančiu nuo nuošalių namelių komplekso link paplūdimio, kur jos laukė šio vakaro linksmybės. Kur, kaip ji vylėsi, jos laukė Dugas.

Smėlėtą pakrantę nušvietė fakelai, oran žiniai liepsnų liežuviai ryškiai kontrastavo su juodu kaip degutas dangumi. Džuljeta nusileido išklibusiais mediniais laipteliais ir stabtelėjo. Netoliese liepsnojo laužas. Ant laikinai pastatytos scenos grupė grojo „Beach Boys" stiliaus muziką. Vieni sukinėjosi poromis, kiti grupėmis, buvo ir klaidžiojančių po vieną. Džuljetai nesinorėjo bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, išskyrus vieną ypatingą asmenį. Ji prisimerkė ir ėmė akimis šukuoti minią.

– Ko nors ieškote? – už nugaros išgirdo balsą.

Širdis pradėjo tankiau plakti.

– Tik gėriuosi vaizdais.

– Na, jei taip sakote, – nusijuokė jis.

Nuo žemo vyriško balso gyslomis plūstelėjo karštis.

– O aš ieškojau jūsų, – švelniai ištarti žodžiai sušildė Džuljetą.

– Jūs mane radote. Aš kaip tik ruošiausi apsidairyti.

– Puiki mintis. – Jis mostelėjo ranka, rodydamas eiti pirma.

Du žingsniai ir ji jau žengė smėlėta pakrante, kur rikiavosi paslaugūs padavėjai su plačiais šortais ir spalvotais marškinėliais. Džuljeta ėjo toliau, bet Dugas sugriebė už rankos ir timptelėjo į šalį.

– Noriu kai ką pasakyti.

– Ką? – Džuljeta palenkė galvą.

Jis uždėjo rankas jai ant pečių ir švelniai prisitraukė artyn. Ji skruostu pajuto jo barzdos šerelius, tvirtus ir viliojančius, į ją žvelgė mėlynos kaip vandenynas akys.

– Ačiū, kad pakvietėte praleisti vakarą kartu.

– Tai kas dabar įžūliai elgiasi? – paklausė ji.

Suvokęs, ką prieš akimirką pasakė, Dugas išplėtė iš nuostabos akis. Džuljeta nusijuokė. Aplink akis susimetė juoko raukšlelės.

– Jaučiu, kad verčiau apie tai nekalbėti.

– Ne dabar, dar bus laiko. – Ji nervingai nusijuokė, nežinodama, ką sakyti toliau. Tačiau jo akivaizdus domėjimasis suteikė drąsos ir neleido užsisklęsti.

– Aš nežadu trauktis.

Neketino ir ji. Nors išliko ironiška. Ji jau ankstyvoje vaikystėje įprato neatvirauti ir visada elgtis tinkamai, kad spaudoje nepasirodytų šlykščių, negražių istorijų. Tačiau šįkart, atsidūrusi sudėtingiausioje gyvenimo kryžkelėje, Džuljeta išdrįso net persimesti seksualinėmis užuominomis su žaviu nepažįstamuoju. Ir visai dėl to nesijaudino.

Ji įkvėpė, bandydama nusiraminti, bet įtraukusi kartu ir jo vyriško kvapo suvokė, kad nepavyks taip lengvai nuraminti šėlstančių emocijų, padažnėjusio širdies plakimo ir užgniaužti augančio susijaudinimo.

– Kokteilio? – Prie jų stabtelėjo padavėjas, laikydamas padėklą su įvairiausiais spalvotais gėrimais.

– Ananasų kokteilio? „Saulėtekio su tekila"? – Dugas primerkė akis ir įvertino asortimentą. – Gal man nueiti prie baro ir atnešti ko nors kito?

– Parinkite pats.

Jis paėmė nuo padėklo dvi aukštas taures su kreminės spalvos gėrimu: vieną – jai, kitą – sau. Padavėjas nuėjo toliau, palikdamas juos dviese.

– Ananasų kokteilis.

Ji paėmė vėsią taurę ir paragavo putojančio gėrimo.

– Hm, saldu, – tarė nustebusi ir apsilaižė gundančias lūpas.

Dugas nusijuokė.

– Maniau, užvesiu jus iš lėto.

– Kas mane išdavė?

– Pirmiausia išplėstos, nustebusios akys. Jūs spoksojote į tą padėklą, tarsi nieko panašaus anksčiau nebūtumėte mačiusi.

Ji panarino galvą, suglumusi, kad ir be žodžių taip aiškiai išsiduoda.

– Man labiau pažįstamas vynas ir šampanas. – Egzotiški kokteiliai jai buvo naujiena.

– Jaučiu, kad gyvenote labai jau uždarai.

Džuljeta gūžtelėjo pečiais.

– Greičiau pernelyg konservatyviai. Tik ne mano sesuo dvynė – ji viską patyrė. – Džuljeta tyčia užvedė kalbą apie Džilijaną. Jai buvo lengviau kalbėti apie seserį nei pripažinti, kad skurdi jos pačios patirtis apriboja fantaziją.

– Na, po šios savaitės galėsite ir jūs pasigirti tuo pačiu.

Ji šyptelėjo lūpų kampučiais.

– Malonu, kad radome bendrą kalbą. Aš čia ir atvažiavau norėdama visa tai patirti. – Viską, ką jis gali pasiūlyti. – Tai ką dar man parodysite?

Dugo kūnu perbėgo drebulys. Ji tikrai nusiviltų sužinojusi, kokią patirtį jis norėtų pasitelkti, kad išgautų iš jos informacijos. Tačiau jų santykiai neperžengs fantazijos ribų. Jokio sekso – griežtai priminė sau.

Velniai rautų, jam reikėjo ko nors, kas atitrauktų dėmesį nuo jos paslapčia siunčiamų gundymo ženklų. Vis dėlto, nors Džuljeta provokuodama laidė sąmojingas replikas, virpantis balsas ir išplėstos akys išdavė jos tikrąją prigimtį. Senatoriaus duktė augo stebima žurnalistų ir įprato elgtis rafinuotai bei santūriai. Tačiau čia, saloje, susidūrusi su tikra aistra, ji spinduliavo naivumu, ir tai jam buvo netikėta. Dugas net negalvojo, kad Džuljeta nujaučia, su kokiu alkiu akyse ji žvelgia ir kaip tai jį veikia.

Bet jis tai matė. Ir kaskart pažvelgus į jos pasirinktą drabužį, išdžiūdavo burna. Iš po sarongo, surišamo ant klubo, kyšojo nepaprastai ilga balta koja, o bikinio tipo palaidinė atidengė plokščią neįdegusį pilvą ir išryškino pilnas krūtis. Panašius drabužius šį vakarą vilkėjo dauguma moterų, bet Džuljeta ne tokia kaip kitos. Nė viena jo netraukė taip kaip ji. Prieš ją nublanko visa Merilės darbuotojų surengta šventė.

– Eime apsidairyti prie bambukinių namelių. – Jis mostelėjo ranka, kur po palmių šakų stoginėmis buvo paruoštas švediškas stalas. – Geriau nė nesugalvosime. Ko norėsite? Suvožtinių, mėsainių, o gal firminio Floridos žuvies patiekalo?

Džuljeta įkvėpė sumišusių aromatų ir, užuodusi aštrų žuvies kvapą, nepatenkinta suraukė nosį.

– Gal pradėsiu nuo suvožtinio.

Jis nusijuokė.

– Spėju, kad konservatyvioms mergaitėms nepatinka, kaip žuvys pagaunamos, išvalomos ir išdarinėjamos.

Ji šniurkštelėjo nosimi, tarsi būtų įsižeidusi, bet blizgiu padažytose lūpose virptelėjo išdavikiška šypsena.

– Aš nesakiau, kad esu konservatyvi, tik gyvenau konservatyvų gyvenimą. Didelis skirtumas. O jūs toks atsipalaidavęs. Nematau nė krislelio visuomenėje priimtų normų jumyse ar jūsų elgesyje. Ar aš teisi?