Carly Phillips - Slaptos fantazijos

Paskutinė pastaba patvirtino jo nuojautą. Jai nebuvo lengva išspausti tokį provokuojantį pasiūlymą. Dugas suprato, kad jos savigarbos jausmui ir pasitikėjimui buvo suduotas didžiulis smūgis. Akivaizdu, kad Džuljeta turėjo palikti jaunikį ir liko emociškai sugniuždyta.

Atitraukęs delną nuo šiltos Džuljetos šlaunies Dugas suėmė jos ranką ir suspaudė.

– Dievaži, Džuljeta, noriu, kad būtumėte šį vakarą su manimi ir su dėkingumu priimu jūsų kvietimą. – Jis iš lėto provokuojamai išsišiepė, norėdamas ją paerzinti. Siekė sužadinti ją, įtraukti į nekantravimo sūkurį, kuris nerimo jo viduje. Padaryti taip, kad ji jaustųsi geidžiama.

– Ačiū. – Jos rausvas liežuvis vėl suvilgė apatinę lūpą. Intriguojantis geidulingumo ir naivumo derinys. Jos priverstinė drąsa stulbino, neryžtingumas kerėjo.

–Ar man užsukti pas jus, ar susitiksime čia?

Džuljeta kilstelėjo kelius.

– Dar turiu šį tą nuveikti. Susitiksime čia, gerai?

Dugas linktelėjo. Nesitikėjo, kad bus taip sunku nueiti, juolab kad vėl susitiks su ja po kelių valandų. Kas galėjo pagalvoti, jog konservatyvioji Džuljeta Stenton imsis iniciatyvos, ypač kai taip iš pat pradžių užsisklendė. Nepaneigsi – ji padėjo jam priartėti prie tikslo.

Džuljetos dėka jis galės likti savaitę „Slaptojoje fantazijoje". Ji suteikė jam progą išgauti slaptą informaciją. Išpešti, ką Džuljeta žino apie nešvarius buvusio sužadėtinio darbelius. Atkapstyti, ar Barnesas susijęs su mafija ir Heivudo pinigų plovimu. Išvilkti į dienos šviesą tai, kas patvirtintų, kad jo straipsnyje pateikti faktai, o ne pramanai.

Džuljeta suteikė tokią galimybę. Visa kita priklausė nuo jo paties.

Merilė sėdėjo prie rašomojo stalo ir stebeilijo į didelę puokštę raudonų rožių, sukomponuotų su muilinėmis gubojomis ir žaluma. Ji buvo pristatyta jai į „Slaptąją fantaziją". Kortelėje nenurodytas joks vardas, puokštę atsiuntė paslaptingas anonimas.

Pasigirdo nedrąsus beldimas į biuro duris.

– Įeikite.

Durys atsivėrė ir į vidų įžengė Džuljeta Stenton, atrodanti taip, tarsi būtų atėjusi tiesiai iš paplūdimio.

– Sveiki. Atsiprašau, kad trukdau, bet gal turite minutėlę laiko? Oi, kokios nuostabios gėlės! – Ji žengė į priekį pasigėrėti didžiule puokšte.

– Dėkui. – Merilė nusišypsojo. – Ir man jos patinka, tik norėčiau žinoti, kas jas atsiuntė, – sumurmėjo ji.

Džuljeta pasilenkė į priekį ir įkvėpė gaivaus aromato.

– Slaptas gerbėjas? Kaip romantiška!

– Greičiau keista. – Merilė palenkė galvą.

– Ar buvo kortelė? – paklausė Džuljeta ir tuoj pat sumosikavo rankomis. – Atsiprašau, tai ne mano reikalas.

– Visada maniau, kad jei žmogus patiki man savo slaptas fantazijas, užsimezga ryšys. Galiu atsakyti. Raštelis buvo. – Merilė pakėlė standartinę baltą kortelę, kuri buvo pritvirtinta prie gėlių, ir perskaitė užrašą: – „Raudonos rožės – kaip rubinai. Juk juos mėgstate labiausiai."

Džuljeta klestelėjo į krėslą priešais rašomąjį stalą.

– Ar tikrai juos labiausiai mėgstate?

Merilė linktelėjo ir pažvelgė į žiedą. Rubinai jai priminė Čarlzą. Bet Čarlzo jau seniai nebėra. Jo nebesugrąžinsi, kad ir kaip ilgėtųsi ar pasiduotų sentimentams, sujaudinta šio intriguojančio poelgio. Žinoma, buvo smalsu išsiaiškinti, kas žino jos paslaptis, bet dabar tam ne laikas.

Ji išsitraukė popierinę servetėlę iš ant stalo padėtos dėžutės ir nusišluostė ašaras.

– Tai kuo galiu padėti? – paklausė ji Džuljetos.

Jaunesniosios moters akyse šmėstelėjo susirūpinimas.

– Gal dabar ne tinkamiausias metas? Galiu užeiti vėliau.

– Viskas gerai. – Merilė į jos būgštavimus numojo ranka. – Man viskas gerai. – Ji įprato būti reikalinga. – Prašom tęsti.

Džuljeta gniaužė rankas.

– Aš nežinau, kaip veikia ši fantazijų sistema, bet turiu pageidavimą, kuris galbūt pasirodys... neįprastas.

Merilė nusišypsojo, kad Džuljeta pasijustų drąsiau.

– Esu atsakinga už tai, kad fantazijos išsipildytų, tad, patikėkite, mane nedaug kas gali nustebinti.

– Tai gerai. – Džuljeta giliai įkvėpė. – Aš noriu Dugo. Atsiprašau, bet nežinau jo pavardės. Noriu, kad jis taptų mano fantazijų vyru.

Dugas? Merilė suprato, kad Džuljeta turi galvoje Dugą Hjustoną, ir susigaudė, kodėl šis nepasisakė pavardės. Kai prieš savaitę Dugas išvyko, Merilė patyrinėjo ir gana nuodugniai susipažino su šios konkrečios fantazijos istorija. Prieš sutikdama leisti jam apsistoti antrą kartą, ji išsišniukštinėjo ir sužinojo, kad jis kalbėjo tiesą. Vienas taškas jo naudai, tačiau jis vis dar buvo stebimas.

Jei Džuljeta sužinotų, kad pasirinko vyrą, kuris išspausdino straipsnį apie jos sužadėtinio verslo partnerį, pabėgtų. Tačiau galbūt geismas ir trauka stipresni nei baimė.

– Čia tas vyras, kurį anksčiau matėte vestibiulyje? – pasitikrino Merilė.

Džuljeta linktelėjo.

– Taip. Sakėte, kad dar turėsiu progą jį sutikti, ir aš to noriu. Būtų smagu išgirsti, kad parinkote man būtent šį vyrą. Nebent jis jau užimtas. – Išplėtusi akis Džuljeta nekantriai laukė atsakymo.

– Akivaizdu, jog jūs vienas kitą traukiate.

Džuljeta paraudo ir nukreipė žvilgsnį.

– Neprisimenu, kad anksčiau būčiau taip jautusis. – Ji nesmagiai sukrizeno. – Tai lyg tvykstelėjęs žaibas, sutrinki ir nenutuoki, kaip elgtis toliau.

– Tik žinai negalinti leisti jam pasprukti? – paklausė Merilė, pralinksmėjusi ir patenkinta, kad Džuljeta taip karštai sureagavo į Dugą.

– Būtent, – nusijuokė Džuljeta.

Jaunoji moteris labai palengvino Merilės sprendimą. Konfidencialumas ir etiniai apribojimai neleido jai atskleisti Dugo Hjustono praeities ir ryšių su netolima Džuljetos praeitimi. Jei norės, atėjus laikui patys išsiaiškins. Merilė visą popietę stebėjo Dugą, matė, kaip šis rėžė sparną apie Džuljetą.

Galbūt jis ir nėra visiškai nuoširdus, tačiau vargu ar gali įskaudinti Džuljetą.

– Na, nematau jokių kliūčių. Dugo fantazija – suprantama, aš negaliu jos atskleisti – nesusijusi su kita moterimi.

Džuljetai palengvėjo. Ji tik dabar suvokė, kaip nervinosi, kad praras Dugą, nė nespėjusi jo pažinti.

– Tai jis...

– Laisvas.

– Vos nepasakiau „mano", – sukrizeno Džuljeta.

Merilė atsilošė.

– Nujaučiu, kad tas vyras nenorėtų žinoti, jog tai jis buvo pasirinktas.

Džuljeta nusišypsojo.

– Tai nepažeidžia žaidimo taisyklių. Jei jau ryžausi pasinerti į fantazijų pasaulį, kodėl nepasirinkus tokio žmogaus, kuris mane labiausiai domina?

– Kaip suprantu, jis atitinka jūsų fantazijas?

– Jaučiuosi taip, tarsi jam būčiau svarbiausia? – Džuljeta linktelėjo. – Tam vyrui ypač gerai sekasi tuo įtikinti. – Netgi dar daugiau. Nuo Dugo sklinda tokia jėga. Moteris gali pragyventi visą gyvenimą ir nepatirti vyro dėmesio, kuris leistų pasijusti vienintelei. – Turiu dėkoti seseriai, kad ji suteikė galimybę pabėgti nuo namuose tvyrančių problemų ir smagiai praleisti savaitę.

Merilė linktelėjo.

– Toks ir yra mano noras – kad svečiai išvyktų iš čia, turėdami visiškai naujo gyvenimo viziją.

Merilės akyse Džuljeta įžvelgė supratimą.

– Tikiuosi, kad paliksiu šią salą pakeitusi požiūrį į daugelį dalykų.

– Na, jeigu dar ko nors reikės, užsukite.

– Ačiū, – linktelėjo Džuljeta, – už viską. Beje, pasimėgaukite savo gerbėjo dėmesiu, net jei nežinote jo vardo.