Carly Phillips - Slaptos fantazijos

Anksčiau jos nebuvo apnikę tokie jausmai ir galbūt ji niekada taip nebesijaus. Kam laukti kito vyro, kuris neprilygs Dugui? Džuljeta nenorėjo jokio vyriškio, kurį jai buvo parinkusi Merilė. Jai reikėjo Dugo ir ketino jai taip pasakyti. Ji sudrebėjo nuo skvarbaus jo žvilgsnio. Kad ir kokių netikėtumų žadėjo ši savaitė, Džuljeta, be abejonės, buvo pasirengusi praleisti ją smagiai.

Dugas ir Džuljeta žingsniavo link paplūdimio, laikydamiesi už rankų. Jį apniko daugybė klausimų. Kaip galėjo ši moteris apakinti jį iš pirmo žvilgsnio? Buvo matęs jos nuotraukų ir stebėjęs ją iš toli, kai Džuljeta lydėdavo sužadėtinį į politinius susitikimus, bet realybė viską pranoko. Ši aistringa, gundanti ir kartu žaviai naivi moteris sugebėjo pavergti netgi jį, viskuo persisotinusį žurnalistą.

Kol kas Dugas negalėjo laisvai kamantinėti Džuljetos. Jis vis dar buvo stebimas Merilės, kuri rūpinosi savo klientės interesais. Šeimininkė pareiškė apsispręsianti kitą dieną. Dugas gerbė Merilės atsargumą ir žavėjosi šios verslininkės nuovoka. Jei padėtis pasikeistų, dabar jis galbūt nepasikliautų savimi.

Taigi jis turėjo tik kelias valandas įtikinti abi moteris, kad yra vienintelis vyras, tinkantis šiai užduočiai. Įtikinti jas nebus sun ku. Dugas mokėdavo apžavėti moteris, kai norėdavo gauti tai, ko jam reikia.

– Iš kur jūs? – pertraukė jo mintis Džuljeta.

Jį nustebino šiltas, žemas Džuljetos balsas. Tikėjosi, kad jis skambės abejingiau, nebus toks švelnus ir mielas. Dugas jautė – prie jos būdo bus lengva prisitaikyti. Tai nežadėjo nieko gera. Jeigu ji būtų kaip tos ledinės politikų žmonos ir jo pažinotos moterys, su kuriomis buvo pratęs turėti reikalų, laikytis emocinio atstumo būtų buvę kur kas lengviau.

– Esu iš Mičigano, – atsakė Dugas ir tai buvo tiesa. Gimė Detroite. Kai jam buvo vos trys mėnesiai, tėvas išėjo gyventi atskirai, o juodu su motina persikėlė į Čikagą.

Bet Čikagos minėti jis negalėjo, kad nesukeltų Džuljetai įtarimų ir nepriverstų atsitraukti. Taip pat negalėjo pasisakyti pavardės, nes ji būtų atpažinusi jį iš „Tribune" straipsnių. Turėjo būti labai apdairus, kad neprasitartų. Tačiau kuo sąžiningiau kalbės, tuo bus mažiau galimybių apsižioplinti. Mažiau kankins tas prakeiktas kaltės jausmas.

Ji linktelėjo galvą.

– Aš iš Čikagos.

Jie nusileido mediniais laipteliais žemyn ir paniro į minkštą baltą smėlį tiesiai prieš vandenyną.

– Nerealu, – Džuljeta mostelėjo ranka į vandens platybes.

Dugas pasisuko į ją ir nužvelgė maudymosi kostiumėlį – tamsiai mėlynos spalvos, dviejų dalių, su gilia iškirpte. Jos pilvas buvo plokščias, o kojos neįtikėtinai ilgos. Būtų nurijęs seiles, bet burna išdžiūvo.

– Taip, tikrai.

Šiltas raudonis užliejo jos skruostus ir Dugas suprato padaręs klaidą. Per toli, per greitai.

Jam reikia informacijos, o ne sekso. Po paraliais. Dugas papurtė galvą. Juk jis vyras. Jei sąžiningai sau prisipažintų – jam reikia ir sekso. Vis dėlto kad ir kokia gundanti ir patraukli ši mergina, seksas į jo darbotvarkę neįtrauktas. Privalo tik įgyvendinti jos fantaziją – pasimeilinti ir priversti ją jaustis geidžiama moterimi. Jie taptų artimi ir Džul jeta, pajutusi pasitikėjimą juo, išsipasakotų apie buvusį sužadėtinį. Aišku, seksas viską pagreitintų, bet Dugas negalėjo pasinaudoti Džuljeta iš savanaudiškų paskatų. Negalėjo eiti tuo pačiu keliu.

Ši mintis ji nustebino. Juk Dugas Hjustonas nesivaržo jokių priemonių, kad tik išgautų reikiamą informaciją. Kodėl su Džuljeta turėtų būti kitaip?

Kadangi ji – kitokia. Žavus Džuljetos naivumas privertė pažvelgti į save ir prisiminti ne itin gražią praeitį. Laimei, jam užteko proto pasimokyti. Jis suteikė daug skausmo Erinai, vedžiodamas ją už nosies, ir niekada nepamirš, kaip ji atsikeršijo. Štai kas pastūmėjo atsidurti šioje prakeiktoje saloje. Tačiau kalta ne vien Erina. Ji nebūtų įtarusi, kad Dugas nenori įsipareigoti amžiams, jei jis pats sau šito nebūtų pripažinęs. Miegojo su Erina, nes jam buvo įdomu. Liko su ja, nes taip gyventi buvo patogu tiek asmeniniu, tiek profesiniu požiūriu. Tačiau jis nemylėjo Erinos.

Dugas žvilgtelėjo į savo kompanionę. Džuljeta Stenton buvo graži, pernelyg graži. Nuojauta kuždėjo, kad jeigu jis įsipainios į tai, galiausiai gaus spyrį į užpakalį. Šito nesinorėjo patirti.

Jis padėjo Džuljetai išskleisti plastikinę kėdę ir numetė ant jos rankšluostį.

– Gal atnešti jums ko nors gerti?

– Tiesiog pasigėrėsiu supančiu grožiu, – papurčiusi galvą tarė ji.

Jo žvilgsnis nuslydo paraudusiais skruostais iki gilios seksualaus maudymosi kostiumėlio iškirptės. Tamsiai mėlyna medžiaga nedengė viliojamai iškilusių baltų kauburėlių.

– Ir aš šito norėčiau. – Vis dėlto Dugas atsispyrė pagundai įsitaisyti šalia.

Jis jau padarė įspūdį. Pirmai dienai jai pakaks. Po galais, pakaks ir jam pačiam.

– Merilė minėjo, kad šįvakar vyks paplūdimio vakarėlis.

Jis grįžtelėjo atgal, išgirdęs jaudulį Džuljetos balse.

– Tik nesakykite, kad dalyvausite šlapių marškinėlių konkurse. – Jo širdis neatlaikytų įtampos.

– Manau, jog vyrams tektų melsti Merilės, kad grąžintų jiems pinigus. – Ji šyptelėjo, bet akys žvelgė neįprastai rimtai.

Dugas papurtė galvą ir susilaikė nežvilgtelėjęs žemyn į prisirpusias krūtis, veržte besiveržiančias iš trikampės maudymosi kostiumėlio iškirptės.

– Neįvertinate savo poveikio priešingai lyčiai.

– Oi, manau, kad gana aiškiai suvokiu savo poveikį vyrams. – Jos blakstienos virptelėjo ir Džuljeta užsimerkė, paslėpdama savo jausmus ten, kur jis negalėjo pasiekti ar pamatyti.

Dugas priėjo ir atsisėdo ant kėdės kraštelio šalia jos.

– Kažin ar suvokiate. – Jis suprato: pabėgimas nuo altoriaus buvo skausmingas žingsnis, tačiau toks užsisklendimas leido įtarti, kad Stiuartas Barnesas kažkaip privertė ją suabejoti savo žavesiu.

Tai ir atvedė ją į šią salą įgyvendinti savo fantazijų. Dugas perkratė mintyse apie ją sukauptą medžiagą ir stabtelėjo prie įsimintiniausios detalės. Džuljeta troško būti geidžiama. Jis pasistengs, kad taip ji ir jaustųsi. Dugas norėjo, kad jos akių netemdytų abejonių šešėlis, ir pirmą kartą viskuo persisotinusiame gyvenime jo motyvai nebuvo grynai savanaudiški.

Jis priglaudė delną prie jos šlaunies.

– Kodėl man atrodo, kad jus paveikė kažkieno nuomonė?

– Jūs tikriausiai perkaitote saulėje? – ji sutiko jo žvilgsnį plačiai atmerktomis žaliomis akimis ir nuoširdžiai nusijuokė.

Džuljeta vėl tapo žaisminga, tačiau savo misijos jis dar neužbaigė.

– Tiek nesikaitinau, kad imčiau kliedėti. Kita vertus, jau gana ilgai esu šalia jūsų ir suvokiu, kaip veikiate mane. – Dugas nykščiu perbraukė jos švelnią odą.

Ji giliai įkvėpė.

– Čia karšta.

– O taip. – Jei jis nebūtų patraukęs rankos, abiem būtų pasidarę dar karščiau.

– Na, manau, įrodėte. – Džuljeta liežuviu suvilgė lūpas ir privertė Dugą sunkiai atsidusti.

– Džiaugiuosi. Nors jūsų gerai nepažįstu, galiu patikinti, kad sujaudintumėte kiekvieną normalų gyvą vaikiną.

Ji nusišypsojo.

– Malonu girdėti. O susipažinti mes galime. – Ji aiškiai sutrikusi papurtė galvą, ilgos rusvos garbanos nuo peties nuslydo ant krūtinės.

– Kviečiate mane? – paklausė jis.

Džuljeta linktelėjusi paraudo.

– Taip, eime į paplūdimio vakarėlį, bus proga geriau susipažinti. – Ji nukreipė žvilgsnį. – O gal aš įžūli?