Carly Phillips - Slaptos fantazijos

Ji nustebino. Dugas iš visų jėgų stengėsi sugundyti ją bučiniu ir priversti norėti daugiau. Džuljeta, tarsi perskaičiusi jo mintis, kviesdama pravėrė lūpas. Jo liežuvis įslydo į jos šiltą, drėgną burną. Išsiveržė juslinga aimana. Ir Dugo kūnas sudrebėjo. Nesvarstydamas jis palinko į priekį ir prispaudė ją prie namelio durų. Džuljeta rankomis apsivijo jo juosmenį, įsikibo pirštais į drabužius, kurie tik trukdė.

Vieną akimirką Dugas leido jos kūnui priglusti. Ir pajusti, ką jis jai jaučia. O tada, nors buvo be galo sunku, pirmas atplėšė lūpas. Bet Dugas nebuvo pasirengęs nutraukti jųdviejų ryšį. Jis atsirėmė kakta į Džuljetos kaktą ir klausėsi jos patankėjusio kvėpavimo, tolygiai derančio prie jo greitų širdies dūžių.

– Tu geras, – sumurmėjo ji.

Dugas neištvėrė nenusijuokęs

– Ir tu ne prasta. – Jis kilstelėjo galvą ir susidūrė su švelniu padūmavusiu žvilgsniu.

Ištiesusi ranką Džuljeta pirštu perbraukė drėgnas Dugo lūpas. Jo gerklėje įstrigo atodūsis.

– Priimsiu tai kaip komplimentą, – tarė ji.

– Tai ir turėjau galvoje. – Jo lūpos dilgčiojo nuo jos prisilietimo. Užplūdo prieštaringos mintys. – Turėtum pamiegoti. – O jis turėtų atsitraukti ir viską pergalvoti.

Dugas paėmė iš jos rankos raktą ir pastūmė atrakintas duris. Praeidama pro šalį Džuljeta švelniai sušnabždėjo į ausį „labanakt" ir paliko jį stovėti už durų.

Durims užsivėrus Dugas suvirpėjo.

– Prakeikimas. – Jis privalo susikurti naują strategiją, skubiai. Antraip rizikuoja ištirpti Džuljetos Stenton glėbyje, nustūmęs į šalį neatidėliotiną poreikį išgauti informacijos. Poreikį, kurį ji taip lengvai privertė užmiršti.

3

Džuljeta apsivertė lovoje. Nustebo supratusi, kad jau rytas. Viena iš šio kurorto privilegijų – tai, kad netenka miegoti tipiškoje nepatogioje viešbučio lovoje. Čiužinys buvo toks pat tvirtas kaip ir namie, pagalvės didelės ir patogios. Ji plačiai išskėtė rankas ir pasirąžė, budindama sustingusius raumenis. Lova buvo pakankamai plati miegoti dviem, praėjusią naktį ji ilgai negalėjo užmigti galvodama, kaip norėtų nebūti viena. O, kad būtų turėjusi drąsos pakviesti Dugą užeiti į vidų.

Tačiau nepakvietė, o jis nepasisiūlė, nė neužsiminė. Džentelmenas – ir tai jai patiko. Dugas neskubėjo. Džuljetą užplūdo dvejopi jausmai.

Ji prisivertė atsikelti ir nuslinko į vonios kambarį. Protu suvokė: būtent Stiuarto išdavystė pasėjo abejonių savimi ir vertė netikėti savo patrauklumu. Tačiau nenuneigiamai troško, kad Dugas įrodytų geidžiąs jos taip pat, kaip ji jo.

Kalbant apie tą vyrą, jos troškimai buvo daugiau nei nepatenkinti. Ne tik fizine prasme. Ji norėjo geriau pažinti Dugą. Sužinoti, kokia jo fantazija, ar ji bent kiek susijusi su ja. Džuljeta nesižavėjo vienos nakties romanais, todėl džiaugėsi galėsianti su juo susipažinti ir tik tada pereiti prie intymumo – kol kas nebuvo emociškai pasirengusi.

Apsišlaksčiusi šaltu vandeniu veidą ir išsivaliusi dantis Džuljeta pagaliau išsibudino ir buvo pasiruošusi dienos iššūkiams. Kai į duris kažkas pasibeldė, ji iš netikėtumo pašoko, prisiminusi, kad vėlai vakare pakabino ant durų rankenos kortelę kambarių tarnybai.

– Ateinu. – Pasotintas skrandis ir kofeinas turėtų padėti susitvarkyti su paplūdimiu, bikiniu ir Dugu, nebūtinai tokia seka.

Ji nuskubėjo prie spintos paieškoti ko nors užsimesti ant trumpų naktinukų. Džuljeta jau spėjo pastebėti, kad vietoj jos ilgo kilpinio chalato, kurį buvo pati įsidėjusi, atsirado trumpas šilkinis Džilijanos chalatėlis – netinkamas drabužis skubant atidaryti durų. Džuljeta pasikuitė tarp apdarų, vildamasi surasti kokį megztinį ar ką nors kita, labiau pridengiantį kūną, tačiau sesutė nestokojo ryžto patogumą keisdama seksualumu.

Vėl pasigirdo beldimas į duris, šį kartą stipresnis.

– Ateinu! – šūktelėjo ji dar kartą.

Atsidususi ji sugriebė trumpąjį chalatėlį. Nebuvo iš ko rinktis – arba chalatėlis, arba naktinukai. Ji apsisiautė vėsiu, švelniu kaip atlasas drabužėliu ir eidama susirišo dirželį. Skubėjo atidaryti durų, kol padavėjas nenunešė jos pusryčių. Tačiau priešais save išvydo ne padavėją.

Ten buvo Dugas. Pamačius jį širdis šoktelėjo ir Džuljeta suprato įklimpusi. Jis buvo užsidėjęs tuos pačius akinius, su kuriais jį pamatė pirmą kartą, bet iš arčiau Dugas atrodė dar patraukliau – seniai nesiskutęs, geidulingai besišypsantis.

Prisiminusi, kad ji bučiavo tas lūpas, Džuljeta sudrebėjo ir nevalingai tvirčiau susisiautė chalatėlį – tarsi saugodamasi nuo galimo poveikio. Lyg jai reikėtų apsaugos, karčiai pagalvojo. Dugas kyštelėjo galvą ir, nors akis slėpė tamsinti stiklai, Džuljeta suprato, kad jis bus pastebėjęs jos pastangas prisidengti. Pajuto svilinantį žvilgsnį, slystantį jos oda ir išdeginantį joje žymę.

– Kvietėte kambarių tarnybą? – paklausė jis.

Ji buvo tokia priblokšta, kad tik dabar pastebėjo Dugo rankose padėklą su pusryčiais ir egzotiškų gėlių puokštę. Be reikalo nerimavo, kad laukiantysis už durų neapsikentęs nueis sau – sprendžiant iš atkaklios Dugo veido išraiškos, buvo aišku, kad jis neketina trauktis.

Jis ištiesė gėles ir Džuljeta, paėmusi puokštę, įkvėpė aromato.

– Ačiū.

– Prašom, – jis krenkštelėjo, – galiu nunešti padėklą į terasą ir papusryčiausime ten. Arba galime valgyti viduje. O gal pastatyti padėklą ant stalelio prie lovos ir palikti tave ramybėje? Tik pasigailėk manęs, po galais – darosi sunku išlaikyti. – Dugas perkreipė lūpas ir išsiviepė. Nors ir suvaidintas, gestas atrodė labai seksualus.

Šią dalį jis jau buvo parengęs iš anksto. Džuljeta abejojo, ar Dugas žino jos fantaziją, bet nepaneigsi – pildė kiekvieną jos įgeidį. Jis tiesiog nuspėdavo, kaip įtikti, kad ji pasijustų ypatinga. Žinojo, kaip padaryti ją savo pasaulio centru. Ir, rodos, nė kiek nesijaudino, jog ji gali paprašyti išeiti. O kodėl turėtų? Dugas taip pat norėjo likti čia, o ji troško, kad jis pasiliktų.

Džuljeta nusišypsojo.

– Jei pusryčiausiu po šilta saule žvelgdama į egzotišką atogrąžų sodą, norėčiau turėti draugiją. Terasos durys atvertos. Gal pastatyk padėklą čia? – Ji nuleido ranką ir tarsi pagal komandą chalatas prasiskyrė, atskleisdamas nėriniais apkraštuotus naktinukus, po kuriais ji buvo visiškai nuoga.

Nors jo akys net patamsėjo pamačius šį vaizdą, Džuljeta žinojo, kad ji neatskleidė daug.

Tik parodė trokštanti, jog jis liktų čia.

Dugas pratisai atsiduso. Manė, kad gerai išsimiegojęs sugebės blaiviai mąstyti, tad išlaikys deramą atstumą ir su šviežiu budrumu puls kapstyti informaciją. Kastis giliai. Jis buvo profesionalas, be to, tėvui reikėjo jo namuose. Dugas turėjo galybę priežasčių sutelkti visą dėmesį į savo tikslą. Jis net nepagalvojo, kad Merilė gali neleisti pasilikti. Jam taip nežmoniškai reikėjo būti čia, kad jis nė nesvarstė tokios galimybės.

Bet kai pažvelgė į dailų, seksualų Džuljetos chalatėlį, suprato, kad nebus taip paprasta. Jis buvo suplanavęs, ką juodu veiks visą dieną, kad galėtų geriau pažinti vienas kitą. Vylėsi, jog kalbantis būtinai kas nors paaiškės. Bet dar reikėjo ištverti pusryčius. Užteko vieno smalsaus žvilgsnio į Džuljetą, ir jo dėmesys nukrypo kitur. Jis daugiau nebenorėjo pasikalbėti su ja, troško visai ko kito.

Dugas žinojo apie savo silpnybę švelnioms ir seksualioms moterims. Ir tik ką iš lovos pakirdusi Džuljeta, akinamai graži, gundė nustumti į šalį skubius reikalus ir išlaisvinti savo esminius instinktus. Kol nepasielgė neapdairiai, dėl ko paskui tektų gailėtis, jis įėjo į vidų ir, nekreipdamas dėmesio į atviras miegamojo duris ir sujauktą Džuljetos lovą, žengė tiesiai į terasą, kur pūtė malonus vėjelis.