Carly Phillips - Slaptos fantazijos

Kalbėsis apie savo fantaziją? Ar pageidaus pasilikti saloje? Džuljeta net prisimerkė nesitverdama kailyje iš smalsumo. Bet neišsidavė. Ji suvokė turinti gerbti jo fantaziją, tada jis gerbs jos. Juk nebūtų malonu kalbėtis apie savo silpnybes ar atvykimo į salą priežastis, nebent pati norėtų išsipasakoti. Gąsdinanti galimybė.

– Palydėsiu tave.

Jis papurtė galvą.

– Atsipalaiduok. Aš išsmuksiu pro šoninį išėjimą, susitiksime vėliau.

– Tikiuosi, – nusišypsojusi tarė ji.

Dugas pasuko durų link.

– Be jokių abejonių. – Jis mirktelėjo ir jos krūtinę užliejo karščio banga.

Džuljetastebėjojįnueinantį.Apskurędžinsiniai šortai, gražiai apspaudžiantys tvirtus jo sėdmenis, trumparankoviai marškinėliai, atidengiantys įdegusias raumeningas rankas. O dangau, tas vyrukas išties seksualus.

Jo būdas ir jėga vertė Džuljetos skrandį susigniaužti iš jaudulio. Ji norėjo visko, ką tik Dugas gali pasiūlyti, kad ir nesaugu ar kvaila tai būtų. Ji norėjo įgyvendinti savo slapčiausią troškimą. Šią akimirką jos noras buvo visai paprastas. Džuljeta troško atsidurti šio žavaus vyro glėbyje. Norėjo, kad Dugas priverstų ją jaustis ne tik geidžiamą, bet ir saugią. Jautė, jog jis gali tai suteikti. Džuljeta panūdo prisipažinti, jog buvo įskaudinta, ir su jo pagalba išsigydyti žaizdas.

Jis puikiai tam tiko, nes mokėjo dalytis jausmais ir išsipasakoti. Dugas atvėrė Džuljetai savo sielos kerteles, priešingai nei Stiuartas. Per visą kartu praleistą laiką buvęs mylimasis nė karto taip įdėmiai nežvelgė į ją ir nekalbėjo taip emocingai. Nebent apie savo kampaniją.

Dugas – kitoks. Nuoširdumas jo akyse ar rūpestis veide nesuvaidinti. Nors jis teturėjo įgyvendinti jos fantaziją, Džuljeta juto, kad ima geriau jį pažinti. Vidinis balsas karštai ragino patikėti juo taip, kaip niekada netikėjo Stiuartu.

Tačiau prisiminusi padarytą milžinišką klaidą Džuljeta neketino skubėti. Turėjo kuo daugiau sužinoti apie Dugą ir kartu išmokti pasitikėti savimi. Ji išbandys moteriškas gudrybes ir pasistengs sugundyti ir sujaudinti tiek Dugą, tiek save. Kai galiausiai juodu pasimylės – oi, kaip šito troško – jos svajonė bus išpildyta.

Jaudinantis laukimas tik sustiprino malonumą. Dugas tai puikiai suprato. Jis lipdė jųdviejų romaną iš lėto, pasitelkęs svaiginančius bučinius ir intymius gestus, gėles ir pusryčius.

O ji tikėjosi daugiau, kur kas daugiau.

Dugui reikėjo įkvėpti oro. Nužingsniavęs į paplūdimį jis atsidrėbė kėdėje, kad vandenyno bangos ir vėsesnis ryto vėjelis nuramintų įsitempusius nervus ir sąžinę. Išėjęs iš Džuljetos jis paskambino namo pasiteirauti apie tėvą.

Tėtis vis dar buvo ligoninėje, gydytojai norėjo atlikti daugiau tyrimų. Motina primygtinai ragino Dugą likti saloje ir tęsti užduotį. Pasak jos, tėvo nuotaika gerokai pasitaisė, kai Dugas išvyko pažadėjęs sugrįžti su geromis naujienomis. Be to, vis vien reikėjo laukti tyrimų rezultatų, kol paaiškės, gydyti vaistais ar atlikti operaciją. Šiuo metu tėvas patogiai ilsėjosi. Tik ne Dugas.

Jis prisiminė, kaip sužibo Džuljetos akys, pamačius jį tarpduryje su gėlėmis ir pusryčiais. Ir jo paties širdis sudunksėjo išvydus ją, nors buvo nesimatę vos vieną naktį. Tai tikra, jokia fantazija.

– Labas rytas, pone Hjustonai, – už nugaros jis išgirdo Merilės balsą. Moteris apėjo jį ir pasistatė kėdę greta. – Mėgaujatės tyla ir ramybe? – pasiteiravo.

– Mėgaujuosi viskuo.

– Dėkui. – Merilę užplūdo pasididžiavimas. – Turbūt nekantraujate sužinoti mano sprendimą.

– Išklausysiu jūsų nuosprendį. Viliuosi, kad vis dėlto patikėjote manimi. – Jis norėjo žaviai nusišypsoti, bet neįstengė apsimesti. Prakeikimas, kas jam darosi šioje kelionėje.

Džuljeta sukryžiavo kojas ir pasviro Dugo pusėn.

– Žinote, pasitikėjimas turi būti abipusis. Aš pasikliauju jumis, tikiuosi, neužmirštate to būdamas su Džuljeta.

Dugas prisiminė ankstesnį jųdviejų su Džuljeta pokalbį.

– Ji protinga. Tokia sumani, kad sugebėjo išklausti manęs, nespėjus pasiteirauti apie ją pačią. Ar buvau anksčiau vedęs, ar esu artimai draugavęs su kuo nors?

Kodėl jis tiesiog nepaklausė jos to paties, natūraliai rutuliojantis pokalbiui? Anksčiau nebūtų praleidęs tokios progos – dabar nenorėjo, kad nuoširdžias, išraiškingas Džuljetos akis aptemdytų liūdesio šešėlis. O dar tas nekaltumas ir naivumas, pažadinę jame keistus jausmus. Jeigu jis nebūtų atsargus, galėtų lengvai įgyti jos pasitikėjimą ir sužinoti daugiau nei reikia. Bet šito jis negalėjo sau leisti. Prakeikimas!

Merilė nusijuokė.

– Norite pasakyti, kad radote savo antrąją pusę?

Jis vengė kalbėti šia tema.

– Norite pasakyti, kad galiu likti? – paklausė Dugas. Jų žvilgsniai susitiko.

Jos šiltos akys džiaugsmingai spindėjo.

– Pone Hjustonai, jokiu būdu nepraleisiu tokios progos. Tačiau nedarykite klaidos. Jei nuskriausite Džuljetą Stenton, užuot padaręs ją laimingą per šią viešnagę mano saloje, turėsite reikalų su manimi ir mano advokatais.

Dugas ignoravo nemaloniai dilginantį kaltės dėl slapto plano jausmą. Anksčiau būtų to nė nepajutęs, bet čia, „Slaptojoje fantazijoje", pradėjo priprasti prie jausmų.

Jis bandė užgniaužti sąžinės balsą sakydamas tiesą.

– Duodu žodį, neįskaudinsiu Džuljetos Stenton. – Dugas suėmė ištiestą Merilės ranką ir ryžtingai pakratė.

Merilė linktelėjo.

– Tai užsukite į mano biurą pasirašyti dokumento dėl savo fantazijos, – pasakė ji jau švelnesniu balsu.

– Su malonumu. Mačiau žmones išlipančius iš vandens lėktuvo. Ar šią savaitę viskas užsakyta?

– Džiaugiuosi, kad įkūriau šiuos kurortus. Čia niekada netrūkta lankytojų, tačiau kai kam leidžiu atvykti savaitės pabaigoje – tiems, kurių atvejai atrodo beviltiškesni nei kitų. Kartais padarau išimtį tiems, kas suvirpina mano sielos stygas.

Dugas suėmė jos ranką.

– Nuojauta kužda, kad daug kam pavyksta suvirpinti jūsų sielą. Esate kaip reta sąžiningas, užjaučiantis žmogus.

Ji nusijuokė.

– O jūs žavėtojas. Iš tiesų tai aš sena vilkė. Per savo netrumpą gyvenimą pakankamai prisižiūrėjau, kad suprasčiau kitų džiaugsmą... ir skausmą. Pakankamai, kad sukurčiau tokią sėkmę nešančią vietą.

–Atleiskite už tiesmukumą, bet pirmą kartą jus pamatęs pastebėjau akyse liūdesį.

Merilė nusišypsojo, raukšlelės apie akis suteikė jos veidui brandaus grožio ir išskirtinumo.

– Esate žurnalistas. Nesitikiu, kad kas nors praslys pro jūsų budrias akis. Jūs teisus. – Ji nuleido žvilgsnį, čiupinėdama ilgo sijono kraštelį. – Vietnamo kare praradau sužadėtinį. Paskui ištekėjau, bet tai neprilygo pirmajam jausmui. Gyvenau paisydama kito žmogaus poreikių, pamiršusi savuosius.

Merilė kilstelėjo galvą ir sutiko smalsų žvilgsnį.

– Man atrodo, kad ir įkurdama šiuos kurortus siekėte tenkinti kitų poreikius.

– Na, bet man patinka matyti, kaip įgyvendinamos žmonių fantazijos ir nutinka tai, kas turi nutikti. Devynis kartus iš dešimties gaunamas kitoks rezultatas, nei buvo tikėtasi – dažnai daug geresnis.

Dugas nusijuokė. Jam patiko ši moteris ir jos gyvenimo filosofija.

– Skamba paslaptingai.

– Pasikalbėsime po savaitės. – Merilei atsistojus, Dugas taip pat pakilo. – Bet nedvejoki te užsukti į biurą, jei tik dilgtelės koks įgeidis. Man jūs patinkate, Dugai Hjustonai.

– Man jūs irgi.

Merilė paplekšnojo jam per ranką.

– Tad geriau nenuvilkite manęs.