Carly Phillips - Slaptos fantazijos

– Ar judvi su seserimi gerai sutariate?

Džuljeta pritariamai linktelėjo galva.

–Jimanogeriausia draugė.Visadaparemia juodžiausiomis gyvenimo akimirkomis.

Užuomina apie jos netolimą praeitį – tai, ką jis jau žinojo – privertė skrandį vėl susi traukti. O kiek kartų, kam nors apnuoginus sielą, jis be jokių skrupulų suvirškindavo informaciją? Pasiteisindavo tiesiog dirbąs savo darbą. Džuljetos atvirumui nebuvo pasirengęs, tačiau bent nutuokė, kaip jausis išgaudamas iš jos tai, ko jam reikia. Deja, nuo pat pradžių su Džuljeta viskas klostėsi kitaip. Jis jau ėmė priprasti prie jį persekiojančio kaltės jausmo.

Dabar Dugas pajuto šleikštulį. Bet prisivertė šyptelėti.

– Tai jūs dviese? – Pagalvojęs jis papurtė galvą ir pamėgino pasakyti kitais žodžiais: – Jūs dvynės, bet esate unikalios. Pernelyg ypatingos, kad būtumėte panašios. – Jis kalbėjo nuoširdžiai.

– Ačiū. – Kai Džuljeta galiausiai pažvelgė į jį, jos akyse švietė dėkingumas. – Džilijana, mano sesuo, daugiau bendraujanti, ne tokia santūri... – jos balsas nutrūko ir Dugas suprato, kad ji prisiminė jųdviejų nuotykį per audrą. Džuljetos blakstienos suvirpėjo, ji nukreipė žvilgsnį, o skruostus užliejo švelnus raudonis.

– Ei! – Dugas ištiesė ranką ir kilstelėjo jos smakrą, priversdamas žiūrėti tiesiai į akis. – Kas negerai? Tenorėjau suteikti tau mielų prisiminimų, kurie atsvertų blogus, neturėtum jaustis nesmagiai su manimi.

Ji dar labiau išraudo.

– Tiesiog...

– Sakyk, – jis krestelėjo ją nesuprasdamas, kodėl ji taip sumišo ir užsisklendė.

Džuljeta įkvėpė.

– Rodos, tai aš prašiau, o tu atsakei... ir nieko negavai mainais.

Nejau ji nieko nesuprato? Jis taip susijaudino stebėdamas jos orgazmą, kad ir pats jo vos nepatyrė. Dugas niekada anksčiau taip karštai nereagavo į moterį, niekada jam taip smarkiai nerūpėjo, ar ir jo partnerė jaučia malonumą. Dėl vieno dalyko jis neabejojo – užplūdę jausmai prašyte prašėsi išlaisvinami ir bus sunku juos užgniaužti.

– Mano prisiminimai kitokie.

– Nori pasakyti, tai nebuvo vienpusiška?

Dabar atėjo jo eilė atsiverti.

– Mes abu turime susikūrę savo fantaziją, Džuljeta. – O ką jis sakė Merilei? „Man reikia įsitikinti, kad galiu iškelti moters poreikius aukščiau savųjų."

Tuo metu tie žodžiai suteikė leidimą likti saloje su Džuljeta, nors juose buvo ir tiesos. Dabar bučiuodamas ir glamonėdamas šią moterį Dugas suprato, kad ne tik gali atsižvelgti į jos fizinius poreikius, bet ir trokšta atsiliepti į jos jausmus.

Suklususi ji palinko į priekį. Dugas buvo pasiruošęs išsipasakoti. Anksčiau neketino atskleisti Džuljetai savo fantazijos, bet ji privertė jį norėti atsiverti.

– Neseniai aš įskaudinau žmogų, kuris man buvo brangus. Labai įskaudinau. Ji sakė, kad pasinaudojau ja, ir turbūt nelabai klydo. Todėl dabar noriu įrodyti, kad moters norai man gali būti svarbesni už mano paties.

Dugas sutiko smalsų žalių akių žvilgsnį.

– Tau tiks bet kuri moteris?

– Jokiu būdu, – papurtė galvą jis. – Ir tu nesi bet kuri moteris. Tik ne man.

Džuljeta išskėtė pirštus ant šlaunies, čiupinėdama šilkinę medžiagą.

– Bet negali paneigti, kad iniciatyva buvo vienpusė. Turiu žinoti – ar naudojaisi manimi, siekdamas sau kai ką įrodyti?

– Ne daugiau, nei pati naudojiesi manimi dėl priežasčių, susijusių su savo fantazija. – Jis nusijuokė. – O tu užsispyrusi. Techniškai taip, tai buvo vienpusis ryšis, bet... – jis sąmoningai nutilo.

Tylėjo pakankamai ilgai ir ji neištvėrusi pažvelgė į jį.

– Kas – bet?

Dugas palinko į priekį, juodu skyrė vos keli centimetrai.

– Bet... – jis paėmė jos ranką, – labai greitai tapai man brangi. Mėgavausi tave stebėdamas. Klausydamasis iš tavo lūpų sklindančių garsų. Ar numanai apie juos? Geidulingi atodūsiai, aikčiojimas, dejonės.

Džuljetos akių vyzdžiai išsiplėtė. Raudonis užliejo nuo kaklo iki skruostų. Burna iš netikėtumo prasižiojo, bet ji suskubo užsičiaupti neišleidusi nė garso. Dugas pajuto, kaip kūną nutvilkė karštis ir išpylė prakaitas. Stengiantis ją įtikinti jį vėl apėmė geismas.

Tikriausiai tai jo bausmė ir atgaila. Būti taip arti geidžiamos moters ir žinoti, kad turi išlaikyti atstumą ne tik jos, bet ir savo paties labui. Jis negalėjo eiti toliau. Negalėjo mylėtis su Džuljeta. Netgi jei tai padėtų išpildyti jos fantaziją, jo sąžinė ir siela atsidurtų pavojuje. Taip pat ir širdis.

Vis dėlto jis prisivertė susitelkti į jos poreikius.

– O tie garsai... – jis vėl abu grąžino į netolimą praeitį.

– Ką? – paklausė Džuljeta ir tyliai atsiduso.

– Jie mane įaudrina.

Džuljeta sunkiai nurijo seiles. „Jis vėl tą daro", – pagalvojo apsvaigusi. Ramina ją. Bet, nuslopinęs vieną skausmą, tuoj pat sukelia kitą. Dugas stengėsi įtikinti, kad jei malonu jai, malonu ir jam.

Kalbėjo labai įtaigiai. Ji netruko atsipalaiduoti ir pamiršti susivaržymą. Nesvarbu, jog jis siekė įrodyti kai ką sau – kad yra padorus žmogus ir gali atsižvelgti į kito norus. Džuljeta prisiminė sau duotus pažadus: per šią savaitę ji pamėgins išsilaisvinti ir tapti savimi. Eksperimentuos nepaisydama apribojimų, rūpesčių ar žurnalistų.

Kartą ji jau pasitikėjo Dugu ir jis suteikė jai didžiausią malonumą. Kuklumas ir drovumas dabar jai neparankūs.

– Dugai?

– Ką?

Ji suvokė, kiek nedaug laiko jiems liko saloje – laiko būti kartu – ir sutelkė visą drąsą.

– Ar tu vis dar įsiaudrinęs?

Jis giliai įkvėpė ir neištvėręs labiau sušnypštė nei pasakė „Taip". Džuljeta suprato tai kaip teigiamą atsakymą. Ji suėmė už balto rankšluosčio galų ir prisitraukė jį artyn. Įkvėpė stipraus vyriško kvapo ir jos kūnas, jau ir taip įsitempęs, kaipmat sureagavo. Speneliai sukietėjo, o pilvą perskrodė geismas – jau teko tai patirti būnant su šiuo vyru. Per trumpą laiką jis tapo jai artimesnis ir mielesnis nei jos buvęs sužadėtinis. Kodėl turėtų pasitenkinti tik trupinėliu?

– Šį kartą leisk man pasirūpinti tavimi.

Sakydama tai ji uždengė ranka jam burną. Norėjo sujaudinti žodžiais ir prisilietimais, kaip ką tik darė jis. Dugas sugriebė ją už pečių. Iš to, kaip švelniai ją pabučiavo, vos liesdamas lūpomis, ir kaip tvirtai laikė, kad tik jų kūnai nesusiliestų, Džuljeta pajuto jo neryžtingumą. Ji suprato, kodėl jis dvejoja, ir neketino leisti jam pasitraukti. Išbandydama savo moteriškus vylius, o kartu ir Dugą, ji lyžtelėjo jo lūpas. Jai aiškiai pavyko: širdingai atsidusęs Dugas apdovanojo ją saldžiausiu bučiniu, kokio jai dar neteko patirti. Džuljeta suprato pasistūmėjusi į priekį. Kai jo liežuvis įsibrovė į jos burną, ji liovėsi galvoti.

6

Devintajame danguje. Štai kur jis dabar buvo. Tirpo jos šiltoje, geidulingoje burnoje. Ir negirdėjo skambančių pavojaus varpų. Neatsitraukdamas nuo lūpų Dugas nuslydo delnais nuo jos pečių ir apsivijo rankomis liemenį. Suirzęs dėl šilkinio barjero pakėlė laisvai krintantį audinį, kad galėtų glamonėti švelnią odą. Džuljeta sustabdė jį tvirtai suspausdama riešą.

– Dabar tavo eilė, pamiršai?

Jos balsas perskrodė geismo miglą ir sugrąžino jį į tikrovę. Jis nieko nenorėjo iš jos. Dugas nurijo keiksmažodį. Galėtų pameluoti jai, tik ne sau. Juk norėjo visko, ką tik ji gali duoti. Tiesiog negalėjo priimti.

– Juk sakiau, nenoriu nieko mainais, – balsas šiurkščiai rėžė jo paties ausį.

– Žinau. Davei, nes norėjai, net jei tuo siekei kai ką įrodyti sau. Dabar aš noriu grąžinti. – Džuljeta giliai įkvėpė. „Drąsinasi", – neabejojo Dugas. Tada ji uždėjo ranką ant jo iškilumo.