• Пожаловаться

Stephen King: Tamsoje be žvaigždžių

Здесь есть возможность читать онлайн «Stephen King: Tamsoje be žvaigždžių» весь текст электронной книги совершенно бесплатно (целиком полную версию). В некоторых случаях присутствует краткое содержание. год выпуска: 2013, категория: Старинная литература / на литовском языке. Описание произведения, (предисловие) а так же отзывы посетителей доступны на портале. Библиотека «Либ Кат» — LibCat.ru создана для любителей полистать хорошую книжку и предлагает широкий выбор жанров:

любовные романы фантастика и фэнтези приключения детективы и триллеры эротика документальные научные юмористические анекдоты о бизнесе проза детские сказки о религиии новинки православные старинные про компьютеры программирование на английском домоводство поэзия

Выбрав категорию по душе Вы сможете найти действительно стоящие книги и насладиться погружением в мир воображения, прочувствовать переживания героев или узнать для себя что-то новое, совершить внутреннее открытие. Подробная информация для ознакомления по текущему запросу представлена ниже:

Stephen King Tamsoje be žvaigždžių

Tamsoje be žvaigždžių: краткое содержание, описание и аннотация

Предлагаем к чтению аннотацию, описание, краткое содержание или предисловие (зависит от того, что написал сам автор книги «Tamsoje be žvaigždžių»). Если вы не нашли необходимую информацию о книге — напишите в комментариях, мы постараемся отыскать её.

Amerikiečių rašytojas Stephenas Kingas plačiai žinomas visame pasaulyje kaip siaubo ir fantastinių romanų rašytojas. Daugelis jo knygų pelnė premijas ir apdovanojimus, buvo ekranizuotos, o tokios kaip „Švytėjimas“, „Žalioji mylia“, „Kerė“ tapo siaubo filmų klasika. „Tamsoje be žvaigždžių“ – keturios kvapą gniaužiančios apysakos, kurių pagrindinė tema – atpildas. Išleista 2010 metais knyga supažindina skaitytojus su vienais įspūdingiausių ir šiurpiausių Stepheno Kingo kūrinių. Knyga pelnė Bramo Stokerio apdovanojimą ir pristatyta britų „Fantasy“ premijai.

Stephen King: другие книги автора


Кто написал Tamsoje be žvaigždžių? Узнайте фамилию, как зовут автора книги и список всех его произведений по сериям.

Tamsoje be žvaigždžių — читать онлайн бесплатно полную книгу (весь текст) целиком

Ниже представлен текст книги, разбитый по страницам. Система сохранения места последней прочитанной страницы, позволяет с удобством читать онлайн бесплатно книгу «Tamsoje be žvaigždžių», без необходимости каждый раз заново искать на чём Вы остановились. Поставьте закладку, и сможете в любой момент перейти на страницу, на которой закончили чтение.

Шрифт:

Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

– Pagalvok, – tariau. – Jeigu ji išvyks į Omahą, duobę išsikas pačiame pragaro dugne. Jeigu išsiveš tave, tu tapsi miesčioniuku...

– Niekada! – suriko jis taip garsiai, kad varnos pakilo nuo tvoros ir nelyginant apdegę popieriai ėmė suktis aukštai padangėje.

– Tu jaunas, tapsi miesčioniuku, – tariau. – Pamirši viską... prigusi prie miestiško gyvenimo... ir imsi sau duobę kasti.

Jeigu jis vėl būtų įšnekęs, kad žudikui nelemta sutikti savo aukų dausose, tikriausiai būčiau suglumęs. Tačiau, galimas daiktas, arba jo teologijos žinios buvo ne tokios jau plačios, arba jis nenorėjo gvildenti tų dalykų. O iš tikrųjų, ar yra pragaras, ar mes patys jį susikuriame žemėje? Kai gerai apmąstau savo pastarųjų aštuonerių metų gyvenimą, esu linkęs pripažinti antrąjį teiginį.

– Kaip? – paklausė jis. – Kada?

Aš jam pasakiau.

– O paskiau gyvensim čia, kaip gyvenę?

Aš patvirtinau.

– O jai neskaudės?

– Ne, – atsakiau. – Viskas įvyks labai greitai.

Jis atrodė patenkintas. Ir vis dėlto to nebūtų atsitikę, jeigu pati Arletė nebūtų prisidėjusi.

Numatėme šeštadienio naktį apie birželio vidurį, o birželis, kiek prisimenu, buvo toks pat gražus kaip ir kiekvienais metais. Vasaros vakarais Arletė kartais išgerdavo taurę vyno, nors labai retai. Tam ji turėjo rimtą pagrindą. Buvo iš tų žmonių, kurie niekada negali išgerti dviejų taurių, neišgerdami keturių, paskiau šešių, o paskui ir viso butelio. Ir dar vieno butelio, jeigu tik esama. „Aš turiu labai saugotis, Vilfi. Man per daug tai patinka. Laimė, kad esu stiprios valios.“

Tą vakarą mes sėdėjome verandoje, žiūrėdami, kaip virš laukų gęsta paskutiniai šviesos spinduliai, klausydamiesi mieguisto svirplių cirpimo. Henris buvo savo kambaryje. Per vakarienę jis suvalgė vos kelis kąsnius, ir, kai mudu su Arlete sėdėjome verandoje, įsitaisę savo supamosiose kėdėse su atitinkamomis priegalvėlėmis TĖTĖ ir MAMA, man pasigirdo, lyg kažkas būtų vėmęs. Menu, man dingtelėjo mintis, kad, atėjus metui, jis nesugebės nieko padaryti. Kitą rytą jo motina atsibus pagiriota ir pikta, nė nesuvokdama, kaip arti buvo priėjusi prie tos ribos, kurią peržengusi niekada nebūtų išvydusi, kaip Nebraskoje aušta diena. Be to, buvau paankstinęs mūsų planą. Gal todėl, kad buvau panašus į rusišką matriošką? Galbūt. Galbūt visi vyrai tokie. Manyje gyveno Piktadarys, tačiau Piktadario širdyje gyveno Viltingasis Žmogus. Jis mirė kažkada tarp 1922 ir 1930 metų. Piktadarys, atlikęs savo piktą darbą, dingo. Jei nebūtų buvę jo kėslų ir siekių, gyvenimas būtų buvęs pilkas ir tuščias.

Atnešiau į verandą butelį vyno, bet kai pabandžiau pripildyti jos tuščią taurę, ji pridengė ją ranka.

– Nesistenk manęs nugirdyti, užsimanęs paragauti to, ko geidi. Aš irgi to noriu. Man niežti.

Ji prasižergė ir padėjo ranką sau ant gaktos, rodydama, kur jai niežti. Joje glūdėjo Vulgari Moteris – gal netgi Prostitutė, – ir vynas visada išleisdavo ją į laisvę.

– Šiaip ar taip, išgeriam dar po vieną, – tariau. – Turime kai ką atšvęsti.

Ji budriai pažvelgė į mane. Net nuo vienintelės taurės vyno jai padrėko akys (lyg jos širdis verkė vyno, troško jo, bet gerti negalėjo), ir, vakaro žaros nutviekstos, jos atrodė oranžinės, nelyginant moliūginio žibinto su žvake viduje.

– Nebus nei teismo, nei skyrybų, – tariau. – Jeigu Faringtono bendrovė įstengia sumokėti mums už mano aštuoniasdešimt akrų ir tavo tėvo šimtą, mums nėra ko pyktis.

Pirmą ir vienintelį kartą per mūsų audringą vedybinį gyvenimą ji išties išsižiojo.

– Ką tu sakai? Ar aš gerai išgirdau? Nejuokauk su manim, Vilfi!

– Aš ir nejuokauju, – atsakė Piktadarys. Jis kalbėjo nuoširdžiai. – Mudu su Henriu jau ne kartą tai aptarėme...

– Kas be ko, toks tokį pažino, – tarė ji. Nukėlė ranką nuo taurės, ir aš, naudodamasis proga, ją pripildžiau. – Amžinai daržinėje ant šieno arba ant malkų, arba sukišę galvas kukurūzų lauke. Aš maniau, kad šnekatės apie Šenoną Koteri.

Prunkštelėjimas ir krestelėjimas galva. Tačiau man pasirodė, kad ji apsiniaukė ir susimąstė. Ji pakėlė vyno taurę. Po dviejų gurkšnių galėjo kuo gražiausiai eiti gulti. Po keturių galėsiu sugirdyti jai visą butelį. O kur dar du buteliai, kuriuos laikiau atsargai.

– Ne, – tariau. – Mudu kalbėjomės ne apie Šenoną. – Nors kartą mačiau, kaip, jiems beeinant dvi mylias iki Hemingford Homo mokyklos, Henris laikė ją už rankos. – Mes kalbėjomės apie Omahą. Man regis, jis norėtų ten nuvažiuoti.

Išgėrus vieną taurę ir du gurkšnius antros, mano žodžiai nuskambėjo nelabai įtikinamai. Mano Arletė iš prigimties buvo įtari, visada stengdavosi įžiūrėti kokį nors kėslą. Ir aš, savaime suprantama, tam buvau pasiruošęs.

– Jis norėtų bent jau apsižiūrėti. Omaha juk ne per toliausia nuo Hemingfordo...

– Žinoma. Ne per toliausia. Tūkstantį kartų jums sakiau.

Ji gurkšnojo vyną, bet dabar laikė taurę rankoje, užuot pastačiusi ją ant stalo kaip anksčiau. Oranžinė žara vakaruose mainėsi, virsdama pamėkliška violetine su žaliu atspalviu, it gaisro pašvaistė tvyksčiodama jos taurėje.

– Jeigu reikėtų keltis į Sent Luisą, tai būtų visai kas kita.

– Aš atsisakiau šios minties, – tarė ji. Vadinasi, spėjo ištirti tokią galimybę ir pamatė, kad turės daugiau vargo. Slapčia nuo manęs, savaime suprantama. Viską darė slapčia nuo manęs, tik pasigyrė kalbėjusi su bendrovės advokatu. Būtų nuslėpusi ir tai, jei nebūtų sumaniusi smogti man ta žinia lyg vėzdu.

– Ar jie ketina nusipirkti visą sklypą? Kaip tu manai? – paklausiau. – Visus šimtą aštuoniasdešimt akrų?

– Iš kur aš žinau?

Gurkštelėjimas. Antra taurė jau pusiau išgerta. Jei dabar pasakyčiau, kad gana, ir bandyčiau atimti vyną, ji nieku gyvu neatiduotų.

– Žinai, nėmaž neabejoju, – tariau. – Tie šimtas aštuoniasdešimt akrų – tai kaip visas Sent Luisas. Tu viską iššniukštinėjai.

Ji skersomis pažiūrėjo į mane įdėmiu žvilgsniu... paskiau šaižiai nusikvatojo.

– Gal ir žinau.

– Man regis, būtų geriausia paieškoti namo miestelio pakrašty, – tariau. – Kad būtų bent kur akis paganyti.

– Kad tu galėtum auginti užpakalį, kiaurą dieną drybsodamas supamojoje kėdėje verandoje, o žmonai leistum pramogos dėlei dirbti iš peties? Na, įpilk dar! Jei švenčiame, tai švenčiame!

Aš pripyliau abi taures. Sau vos kliustelėjau, nes buvau tik gurkšnelį nugėręs.

– Manding, galėčiau pasiieškoti mechaniko vietos. Taisyčiau automobilius ir sunkvežimius, bet daugiausia žemės ūkio techniką. Jeigu sugebu pataisyti tą klerkalą „Farmolą“, – mostelėjau ranka su taure daržinės link, kur prietemoje dunksojo traktorius, – man regis, sugebėsiu kuo gražiausiai pataisyti bet ką.

– Vadinasi, Henris tave įkalbėjo.

– Jis mane įtikino, kad geriau išbandyti laimę mieste, užuot gyvenus čia vienatvėje, kur, išskyrus vargą, nėra ko tikėtis.

– Vaikas pasirodė besąs blaivaus proto, ir suaugęs vyras paklausė! Pagaliau! Aleliuja! – Ji ištuštino taurę ir atkišo, kad įpilčiau dar. Paskiau, griebusi man už rankos, prisikišo taip arti, kad pajutau jai iš burnos tvoskiant rūgštų vynuogių tvaiką. – Šiąnakt gausi tai, ko nori, Vilfi. – Violetinėmis dėmėmis išmarginto liežuvio galiuku ji lyžtelėjo viršutinę lūpą. – Tą kiaulystę!

Читать дальше

Шрифт:

Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Похожие книги на «Tamsoje be žvaigždžių»

Представляем Вашему вниманию похожие книги на «Tamsoje be žvaigždžių» списком для выбора. Мы отобрали схожую по названию и смыслу литературу в надежде предоставить читателям больше вариантов отыскать новые, интересные, ещё не прочитанные произведения.


Chuck Toro: Padermė
Padermė
Chuck Toro
Жюль Верн: Kelionė į žemės centrą
Kelionė į žemės centrą
Жюль Верн
Лев Толстой: Ana Karenina. I knyga
Ana Karenina. I knyga
Лев Толстой
Ирвин Шоу: Jaunieji liūtai
Jaunieji liūtai
Ирвин Шоу
Stephen King: Žalioji mylia
Žalioji mylia
Stephen King
Peter Stjernström: Geriausia knyga pasaulyje
Geriausia knyga pasaulyje
Peter Stjernström
Отзывы о книге «Tamsoje be žvaigždžių»

Обсуждение, отзывы о книге «Tamsoje be žvaigždžių» и просто собственные мнения читателей. Оставьте ваши комментарии, напишите, что Вы думаете о произведении, его смысле или главных героях. Укажите что конкретно понравилось, а что нет, и почему Вы так считаете.