Джин Сэссон: Princesė: visa tiesa apie gyvenimą po šydu Saudo Arabijoje

1915

Abdel Azizas Al Saudas sudaro sutartį su Didžiosios Britanijos valdžia už penkis tūkstančius svarų sterlingų per mėnesį kautis su turkais.

1926

Abdel Azizas Didžiojoje Mekos mečetėje skelbiamas Chidžazo karaliumi.

1932

Suvienijamos Chidžazo ir Nadždo karalystės. Naujas darinys pavadinamas Saudo Arabija ir tampa dvylikta pagal dydį pasaulio valstybe.

1933

Karaliaus Abdel Azizo vyriausias sūnus Saudas skiriamas kronprincu.

1933

Gegužę JAV nukonkuruoja Didžiąją Britaniją ir gauna naftos paieškų Saudo Arabijoje koncesiją.

1934

Saudo Arabija pradeda karą su Jemenu; po mėnesio skelbiama taika.

1934

Gegužės 15 d. keršydami už karą su Jemenu, trys peiliais ginkluoti jemeniečiai puola karalių Abdel Azizą šventoje Mekos mečetėje. Vyriausias karaliaus sūnus Saudas mėgina užsistoti karalių krūtine ir yra sužeidžiamas.

1938

Kovo 20 d. Damame randama naftos.

1939

Dėl karo Europoje nutrūksta naftos gavyba.

1944

Naftos gavyba Karalystėje išauga iki aštuonių milijonų barelių per metus.

1945

Vasario 14 d. JAV prezidentas Ruzveltas susitinka su karaliumi Abdel Azizu JAV karo laive „Quincy“.

1945

Vasario 17 d. Vinstonas Čerčilis, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, susitinka su karaliumi Abdel Azizu JAV karo laive „Quincy“.

1946

Naftos gavyba Karalystėje pašoka iki šešiasdešimties milijonų barelių per metus.

1948

Gegužės 14 d. įkuriama Izraelio valstybė.

1948

Gegužės 14 d. kyla pirmasis Arabų–Izraelio karas.

1948

Nepaisant įnirtingo ulemų pasipriešinimo, pradeda veikti „Mekos radijas“, pirma Karalystės radijo stotis.

1952

Karalius Abdel Azizas uždraudžia įvežti į šalį alkoholinius gėrimus kitatikiams.

1953

Lapkričio 9 d., sulaukęs septyniasdešimt septynerių miršta karalius Abdel Azizas, Sultanos senelis.

1953

Lapkričio 9 d. velionio karaliaus vyriausias sūnus penkiasdešimt vienų Saudas tampa karaliumi, jo įbrolis Faisalas – kronprincu.

1960

Saudo Arabija tampa OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacijos) nare steigėja.

1958

Kovą karalystės finansų sistemoje kyla maišatis. Kronprincas Faisalas imasi vyriausybės administracinės kontrolės.

1960

Gruodį karalius Saudas atleidžia įbrolį nuo administracinių pareigų ir pats imasi kontroliuoti vyriausybę.

1962

Saudo Arabijos Karalystėje panaikinama vergija. Dauguma vergų lieka gyventi su šeimomis, kurioms priklausė.

1963

Atidaroma pirmoji mergaičių mokykla. Religinės grupuotės netveria pykčiu.

1964

Lapkričio 3 d. karalius Saudas atsisako sosto ir išvyksta iš šalies į Beirutą. Faisalas skelbiamas karaliumi, jo įbrolis Chalidas kronprincu.

1965

Nepaisant protestų, Rijade atidaroma pirma televizijos stotis.

1965

Rugsėjį princas Chalidas ibn Musaidas, karaliaus Faisalo sūnėnas, žūsta vadovaudamas protestui prieš televizijos stoties atidarymą.

1967

Birželį prasideda Šešių dienų karas tarp Izraelio ir kaimyninių arabų šalių. Saudo Arabija siunčia savo pajėgas į konfliktą.

1969

Vasarį Graikijoje, Atėnuose, miršta nuverstas nuo sosto karalius Saudas ibn Abdulas Azizas. Tremtyje jis kasmet išleisdavo per penkiolika milijonų dolerių.

1973

Spalio 6 d. prasideda karas tarp Izraelio ir kaimyninių arabų šalių. Saudo Arabija siunčia savo pajėgas į konfliktą.

1973

Spalio 20 d., įsiutęs dėl Amerikos karinės pagalbos Izraeliui, karalius Faisalas skelbia Jungtinėms Amerikos Valstijoms šventąjį karą ir naftos embargą.

1975

Kovo 25 d. karalių Faisalą nužudo jo sūnėnas princas Faisalas ibn Musaidas, brolis princo, nušauto per 1965 m. riaušes.

1975

Kovo 25 d. kronprincas Chalidas skelbiamas karaliumi, jo įbrolis Fahdas kronprincu.

1977

Karalius Chalidas skelbia vyriausybės įsaką, kuriuo uždraudžia moterims išeiti iš namų, nelydimoms šeimos nario vyro. Netrukus skelbiamas kitas įsakas, draudžiantis moterims vykti į užsienį mokytis. Dingstį abiem įsakams davė plačiai nuskambėjęs princesės Miša’il incidentas. Ji buvo viešai sušaudyta už tai, kad studijuodama Amerikos institute Libane susipažino su studentu tėvynainiu ir jį pamilo. Jos mylimajam nukirsta galva.

1979

Saudo Arabija nutraukia diplomatinius santykius su Egiptu, šiam pasirašius taikos sutartį su Izraeliu.

1979

Lapkritį užpuolama Didžioji Mekos mečetė. Protestuotojai nepatenkinti, kad šalies moterys dirba. Per ateinančius mėnesius vyriausybė, baimindamasi fundamentalistų kurstomų augančių neramumų, suvaržo moterų teises.

1980

Saudo Arabija perima iš JAV visą ARAMCO (Arabian-American Oil Company – JAV naftos koncernas, monopolizavęs Saudo Arabijoje naftos gavybą ir gabenimą) kontrolę.

1982

Birželį nuo širdies smūgio miršta karalius Chalidas. Karaliumi skelbiamas jo įbrolis Fahdas, kronprincu – šio įbrolis Abdula.

1987

Saudo Arabija atkuria diplomatinis santykius su Egiptu, nutrauktus 1979 m.

1990

Rugpjūčio 5 d. Irakas įsiveržia į Kuveitą.

1990

Saudo Arabija pasmerkia Irako invaziją į Kuveitą. Saudo Arabijos vyriausybė prašo Jungtinių Valstijų įsikišti. Karalystės vyriausybė leidžia užsienio kariniams daliniams ir Kuveito piliečiams likti šalyje, bet išveja Jemeno ir Jordanijos piliečius, nes šių šalių vyriausybės palaiko Iraką.

1991

Mutava su baime ir priešiškumu reaguoja į užsienio kariškių moterų buvimą šalyje. Religinės grupuotės vėl ima paraidžiui interpretuoti Koraną, auga spaudimas Saudo Arabijos vyriausybei sugriežtinti apribojimus šalyje gyvenančioms visų tautybių moterims.

1991

Saudo Arabija įsitraukia į karą su Iraku.

1994

Islamo atskalūnui Osamai bin Ladenui atimama Saudo Arabijos pilietybė.

1995

Karalių Fahdą ištinka insultas. Vadovauti kasdieniams šalies reikalams patikima kronprincui Abdulai bin Abdel Azizui al Saudui.

1996

Bomba sprogsta JAV karinėje bazėje netoli Zahrano; žūva 19 žmonių, per 300 sužeista.

1999

Pirmą kartą šalies istorijoje dvidešimt šalies moterų dalyvauja Konsultacinės tarybos posėdyje.

2000

Londone įsikūrusi žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ apibūdina elgesį su moterimis Saudo Arabijoje kaip „neatitinkantį jokių teisinių ir dorovės normų“.

2001

Rugsėjo 11-osios „Al Kaidos“ teroro išpuolis Amerikoje. Penkiolika iš devyniolikos jame dalyvavusių teroristų buvo išeiviai iš Saudo Arabijos. Tarp JAV ir Saudo Arabijos kyla įtampa, nes Karalystės vyriausybė nenoriai bendradarbiauja su JAV tyrėjais.

2001

Vakarų žiniasklaida atkreipia dėmesį į Saudo Arabiją ir archajišką moteris smaugiančią sistemą. Karalystės vyriausybė reaguoja piktai ir ima finansuoti plačią propagandos kampaniją, liaupsinančią Saudidus ir Saudo Arabiją Vakarų žiniasklaidoje.

2002

Kai žiniasklaidos priemonės atskleidžia, kad Saudo Arabijos vyriausybė kasmet išleidžia milijonus dolerių propaguoti vahabistų – daugeliui pasaulio musulmonų nepakenčiamos sektos – neapykantos ir smurto doktriną, nemažai Vakarų šalių vyriausybių ir žiniasklaidos priemonių ragina karališkąją Saudo Arabijos šeimą nutraukti glaudžius saitus su fanatiška vahabistų sekta. Karalystės vyriausybė vėl pyksta, o ryšius neigia.

2001

Gruodį šalies vyriausybė žengia neregėtą žingsnį: išduoda moterims asmens korteles.

2002

Saudo Arabijos investuotojai atsiima JAV laikytas lėšas, protestuodami prieš 2001 m. rugsėjo 11-osios aukų pateiktą teismo ieškinį, kuriame tvirtinama, kad Karalystės vyriausybė ėjo išvien su „Al Kaida“.