Джойс Оутс - Tada aš išskleidžiau sparnus ir nuskridau

Mano parodymai Jaro Leiko policijai trunka visą rytą. Viskas įrašoma į juostą. Mano parodymai — viskas, ką žinau apie tai, kas atsitiko Trinai Holand Jaro Leiko vasarnamyje 2005 balandžio 7-ąją. Baigiant parodymus mano balsas jau beveik prapuolęs. Galva skaudžiai tvinkčioja. Teta atsiprašiusi išėjo iš apklausos kambario — ji tokia prislėgta.

Bet kai detektyvai mane išlydi iš kambario, teta Karolina manęs laukia. Mėgina šypsotis, nors jos akys vis dar pilnos siaubo. Ji paima man už rankų, apkabina. Taip smarkiai suspaudžia, tarsi bijotų, kad mane kas gali nuo jos atplėšti. Sako:

— Važiuojam namo, Džena. Tu turbūt labai pavargai. 16

Taip gailiuosi nenorėjau

nežinau kodėl

jaučiuosi taip blogai...

daugiau niekada

daugiau niekada

daugiau niekada

DAUGIAU NIEKADA 17

— Alio! Alio! Alio! Ar čia... Trina?

Tik pypsėjimas. Tai Trinos mobilusis... bent jau Trinos numeris... bet man niekas neatsiliepia.

Kai paskambinu dar kartą, ekrane užrašas SUSISIEKTI NEĮMANOMA.

Gal kuris nors vaikinas paėmė Trinos telefoną. Vienas iš tų, kurie kol kas nesuimti. Įdomu, ar policija tai žino?

Paskambinti Trinai ligoninės telefonu negaliu — skambučiai į jos telefoną blokuojami. Aplankyti jos irgi negaliu — lankytojai nepageidaujami. Nusiunčiau atviruką — GALVOJU APIE TAVE GREIT SVEIK — ir tuziną violetinių gėlių. Jas iš raukšlinto popieriaus padariau pati, kad kur nukreipčiau mintis per tas penkias dienas, kol neinu į mokyklą, kad rankos ir akys turėtų darbo, kad tas gėles matydama nusišypsotų, bet, spėju, Trinai ne tas galvoj, ji man neatsako.

Teta paskambina Trinos mamai, bet niekas neatsiliepia. Atsakiklio irgi nėra.

Galvoju, ar labai Trina sužalota. Jei paskambini į ligoninę, operatorė atsako, kad informacijos suteikti negali. Jei paskambini į miesto policiją, irgi tas pats.

Pirmame „Jaro Leiko” žurnalo puslapyje nedidelis straipsnis antrašte

SULAIKYTI 5 VIETOS JAUNUOLIAI, ĮTARIAMI UŽPUOLĘ 17 METŲ MERGINĄ IŠ JARO LEIKO, JI PAGULDYTA Į LIGONINĘ

Trinos pavardė, žinoma, nenurodyta. Pateiktos trys neryškios nuotraukos — įtariamų užpuolikų Džilo Ratkės, Roso Skagso, Oskaro Taibeko, dvidešimt šešerių, dvidešimt septynerių ir dvidešimt ketverių metų.

Net detektyve Pelka, kuriai aš, atrodo, patikau, man paskambinus jos duotu numeriu, abejingu balsu kartoja tai, kas paskelbta viešai: įtariamieji sulaikyti, byla tiriama.

— Bet... aš Dženiferė Ebot! Trinos draugė, buvau su ja, kai...

Detektyve Pelka mandagiai atsako:

— Dženifere, aš žinau, kas tu. Bet nieko daugiau tau negaliu pasakyti. Mūsų informacija apie Triną Holand slapta.

— Net apie Trinos būklę? Ar ji sveika?

Detektyve Pelka kurį laiką tyli. Gal aš jai nusibodau. Aš galvoju: Trina reanimacijoje , Trina miršta, pagaliau detektyve, lyg tvardydama pyktį, sako:

— Dženifere, netrukus apie savo draugę sužinosi daugiau. 18

balandžio 15

sveika, mergyt

mudvi kaip reikiant susišikom, ar ne! ačiū, kad išgelbėjai man suknistą gyvybę (tikiuosi)

tu buvai mano geriausia draugė iš visų (tikiuosi) aš buvau šudina draugė, bet dabar per vėlu gailiuosi (?)

o gal ir nesigailiu, geriu vaistus nuo skausmo mano nosis sulaužyta, reikia remonto atrodau šlykščiai, o nuo vaistų ima juokas į jaro vidurinę negryšiu (baisus daiktas)

mano kalė motina sugalvojo, kad persikeltume į tuksedo parką kur gyvena mano seneliai, ten LABAI NUOBODU

matai išvažiuosiu neatsisveikinusi

nė su vienu žmogum, kur čia pažystu, net su krou

net ir su tavim nors išgelbėjai man gyvybę

nenoriu nieko matyti nes jie pamatys mane

ir galvos — kas jai atsitiko!!!

ir dar manys — taip tai kalei ir reikia

ir jie manys teisingai

mergyt tau viskas susikniso kaip ir man reikėjo pabėgti ir pasislėpti vaikinai paskui manim būtų pasirūpinę nebūtų palikę vienos ten sušalti (tikiuosi)

nenoriu niekad sutikti tavęs

gal nekenčiu tavęs, kad sušikai mums abiem viską skambinti policijai SKUNDIMAS

manau tu norėjai man padėti aš ne SKUNDIKĖ normalu, kad taip atsitiko man man kitaip ir neįmanoma

tavo atviruką ir gėles sudraskiau į gabaliukus

nuo vaistų ima juokas, juokas paskui pavargsti ir užmiegi

nepasiilgsiu čia nė vieno net krou

bus kieta naują veidą gausiu ne toje suknistoje ligoninėje, o Niujorke, kur yra pasaulinių chirurgų fantastinių, jie moka sutaisyti sulaužytą veidą bus geriau negu naujas mano žandas irgi sulaužytas ir mano (dešinė) akiduobė

tai ne džilas man spyrė, o kažkoks vaikinas su geležiniu bato galu

Žinai mergyt jeigu kada pamatysi mane su nauju veidu

kai jis bus sutvarkytas nepažinsi manęs jeigu būtum neapsivėmusi mergyt tavęs irgi lauktų naujas veidas!!!

daug bučkių myliu nepamiršk manęs per greit trina

p. s. pasakyk krou, kad tuksedo parkas aptvertas murinę siena nuo baikerių kaip kalėjimas 19

Štai staigmena.

Per tas penkias dienas, kai neinu į mokyklą, mano mokytojai rašo man elektroninius laiškus, net mokytojas Farelis, kuris, mano manymu, kaip reikiant nekentė manęs, ir mokytojas Feldmanas, kuris man grįžus žada padėti spręsti algebros užduotis. Mano auklėtoja — mokytoja Terikot skambina ir teiraujasi, kaip jaučiuosi, sako pasiilgusi manęs, visi manęs pasiilgo, nors ir negaliu tuo patikėti, bet vis tiek labai malonu girdėti. O mūsų fizinio mokytoja Dara Boven kalba su manim ilgiausiai, sako, kad aš buvau labai drąsi bėgdama pagalbos draugei, kad labai drąsu liudyti prieš vyrus, kurie išprievartavo ir sumušė Triną Holand, ir mane apima baimė: Iš kur ji fino? Nejaugi visi tai fino? Juk policija mane ir Makarčius patikino, kad mano parodymai iki teismo bus įslaptinti, o teismo nesitikima iki... O kai po savaitės dar paaiškėja, kad Trina nesutinka pateikti kaltinimų, nebenori atpažinti Džilo Ratkės ir jo draugų, net nebenori kalbėtis su detektyvais, mokytoja Boven pasikviečia mane po fizinio pamokos pasikalbėti į kabinetą; ji tokia nusiminusi, tokios dar nesu mačiusi.

— Šitaip tie vaikinai tiktai gaus ženklą, kad gali išsisukti nuo išprievartavimo. Džena, tu privalai atvesti ją į protą. Galit liudyti abi kartu, visas miestelis jus palaikys! O jeigu Triną neliudyti įkalbinėja tėvai, tai...

O aš sakau:

— Ponia Boven, Trina išvažiavo iš mūsų miesto. Ir niekad negrįš.

Viskas taip, kaip Trina rašė elektroniniame laiške. Motina išsivežė ją pas senelius. Nėra įstatymo, kuris verstų nusikaltimo auką bendrauti su policija.

Tuksedo parkas, Niujorkas! Tai netoli nuo Teritauno. Atrodo, tarsi Trina Holand apsikeitė vietomis su Džena Ebot.

Trinos elektroninį laišką išsispausdinau ir pasidėjau. Tik niekam jo nerodysiu, net tetai. Tai pirmas Trinos laiškas man ir suprantu, kad paskutinis. Trinos ne toks būdas, kad galėtų ilgai sėdėti ir spausdinti tekstą — tam reikia pakrutinti smegenis ir pirštus. 20

— Džena, gera naujiena.

Dėdė sako man: nebus jokio teismo, man nereikės liudyti prieš Džilą Ratkę ir jo draugus.

Ir man nereikės būti drąsiai viešumoje.

Įtarimai dėl žaginimo vaikinams panaikinti, kadangi Trina, svarbiausia auka, atsisako duoti policijai parodymus. Taigi apygardos kaltintojai nusprendė nepaisyti ir mano liudijimo. Džilas Ratkė ir jo draugai apkaltinti įsibrovus į svetimą teritoriją, įsilaužimu, nepilnamečių skatinimu gerti svaigiuosius gėrimus, pasipriešinimu suimant, draudžiamųjų medžiagų laikymu (marihuana, amfetamino milteliai), nelegalaus ginklo laikymu (po Ratkės mašinos sėdyne aptiktas 38 kalibro revolveris).