Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Atleidę visiems kitiems ir sau susigretiname su angelais: nusimetame pykčio ir kaltės naštą, išvalome savo pasąmonę, tampame ramūs, kilnūs, atjautūs ir prisipildome optimizmo.

Sielos atgaiva

Jei ką esame įskaudinę ir tebesijaučiame kalti dėl to, galime nueiti pas tą žmogų ir atsiprašyti. Tarti vieną žodį – „atsiprašau". Sielai sveika atgailauti. Atgaila išlaisvina nuo kaltės ir nepilnavertiškumo jausmų, kurie atsiranda tada, kai suprantame, kad mūsų elgesys nesuderinamas su mūsų aukščiausiais siekiais.

Nesvarbu, kaip kiti reaguoja, koks būna jų atsakas. Svarbu tik tai, kad mes išdrįsome, kad nepristigome tvirtybės prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir atsiprašyti bei prisipažinti, kad apgailestaujame. O paskui gyvenimas tęsiasi – ir mūsų pačių, ir tų žmonių.

Atleidimo principo praktika

Paimkime popieriaus lapą ir surašykime visus, kurie, mūsų manymu, vienaip ar kitaip yra mus įskaudinę. Paskui perskaitykime vardus sąraše, prie kiekvieno punkto stabtelėkime ir prisiminkime, kas tada buvo nutikę, tada tarkime sau: „Atleidžiu jam ar jai už viską, telieka tai praeityje." Pakartokime šiuos žodžius po du ar tris kartus, galvodami apie kiekvieną iš šių žmonių. Vėliau prisiminę kurį iš tų žmonių arba įvykių nesileiskime užvaldomi neigiamų minčių – jas nuginkime kartodami „aš jam (jai) jau viską atleidau, aš jam (jai) jau viską atleidau".

Gyvenimas mums galutinai atsivers tuomet, kai visiems atleisime ir nuoskaudas, tikras bei tariamas, paliksime praeityje. Atleidimas – vidinės ramybės karalystės raktas.

8

SVARBIAUSIASIS TIKSLAS

Svarbiausioji laimės ir sėkmės prielaida yra gebėjimas įveikti kasdienį stresą. Šiame skyriuje kalbėsime apie tai, kaip reikėtų tvarkytis su šiomis problemomis. Išmoksime mažinti įtampą, prisipildyti energijos ir optimizmo. Išmoksime būti laimingi. Svarbiausiasis visų mūsų pastangų tikslas yra pasiekti dvasios ramybę.

Kas svarbiausia žmogui

Svarbiausia žmogui yra dvasios ramybė. Gebėjimas ją pasiekti ir išlaikyti yra pagrindinis asmenybės brandos matas. Kai svarbiausias tikslas yra vidinė ramybė ir kai su šiuo tikslu dera visi kiti tikslai, būname laimingi, mus lydi sėkmė, kad ir ko gyvenime siektume.

Vidinės ramybės priešprieša yra negatyvumas. Neigiamos emocijos – pagrindinė visų gyvenimo nelaimių priežastis. Jos yra vagys, nes grobia mūsų ramybę, laimę, pasitenkinimą, netgi sveikatą. Galima sakyti, jos apkartina ir trumpina gyvenimą. Kartą kilusios neigiamos emocijos palieka savo pėdsaką – arba viduje, arba išorėje. Arba susergame patys, arba apnuodijame santykius su artimais žmonėmis.

Todėl neigiamos emocijos turi būti pašalintos iš mūsų gyvenimo. Tai, kaip sakėme šio skyrelio pradžioje, yra esminė dvasinės ir materialinės gerovės prielaida.

Norėdami atlikti šią užduotį, visų pirma privalome pažinti neigiamų emocijų priežastis, o antra – išmokti tas emocijas neutralizuoti valios pastangomis.

Drąsiai ir sąžiningai

Tapti savo psichoterapeutu reikia drąsos. Taip pat turime būti visiškai sąžiningi. Turime norėti pažinti savo vidų ir prisiimti atsakomybę už viską, kas ten vyksta. Jei žengsime tą žingsnį, kaip atlygį gausime gyvenimą, apie kokį visada svajojome.

Kanadiečių gydytojas Hansas Seljė (Hans Selye, 1907–1982), streso tyrimo pionierius, šią būseną apibrėžia kaip „bet kokį atsaką į vidinius ar išorinius dirgiklius". Šio apibrėžimo raktinis žodis yra „atsakas". Išoriniai veiksniai patys savaime nėra stresas, taigi tokio dalyko kaip stresinė situacija iš principo nėra. Įmanomas tiktai stresinis atsakas. Stresas yra mūsų reakcija į situaciją, įvykį. O reakcijas mes galime rinktis – tai gali būti stresas, tačiau gali būti ir ne stresas. Viskas priklauso nuo mūsų.

Norėdami suvaldyti stresą ir pasiekti vidinės ramybės būseną, turime įvaldyti savo reakcijas. Reakcijos iš esmės yra ne patys realūs įvykiai, o tik mūsų požiūris į juos, vertinimai, atsakas. Jis gali būti teigiamas arba neigiamas, jis gali virsti stresu, tačiau nebūtinai. Visa tai renkamės mes patys ir už tą pasirinkimą atsakome.

Pavyzdžiui, du žmonės pakeliui į darbą užstringa automobilių kamštyje. Vienas šių žmonių nekantraus ir pyks, o antras bus ramus ir atsipalaidavęs.

Štai jums viena situacija ir dvi reakcijos į ją. Taigi stresą sukelia atsakas į situaciją, ne situacija savaime.

Netgi tas pats žmogus gali skirtingai reaguoti – įstrigęs kamštyje pakeliui į darbą pirmadienį jis galbūt nusimins ir supyks, tačiau pakliuvęs į tokią pačią situaciją trečiadienį jis gali reaguoti visiškai ramiai. Taigi šiuo atveju tas pats žmogus į situaciją reaguoja dvejopai. Kiekvienas, kaip matome, visuomet turi galimybę pasirinkti.

Didelė kaina

Už nesugebėjimą numaldyti streso brangiai mokame. Ne mažiau kaip 80 procentų (kiti autoriai sako, kad šis skaičius yra 95 procentai) visų psichinių ligų šaknys slypi psichologinėse problemose. Šiuolaikinė medicina beveik išgydė žmoniją nuo daugumos mirtinų ligų: vidurių šiltinės, dėmėtosios šiltinės, choleros, raupų, geltonosios karštligės, poliomielito ir daugelio kitų, kurios anksčiau trumpindavo natūralią gyvenimo trukmę. Ir vis dėlto ligotų žmonių vis daugėja, o sveikatos apsaugai skiriama bendrojo nacionalinio produkto dalis yra didžiausia visoje žmonijos istorijoje. Viena svarbiausių priežasčių čia yra eilinio žmogaus negebėjimas susidoroti su kasdien patiriamomis negandomis ir stresais, kurių apstu mūsų dinamiškoje visuomenėje, skubančioje beprotišku greičiu į ateitį.

Pagrindinė mirties priežastis Amerikoje šiandien yra širdies ligos. Nuo jų kasmet miršta daugiau nei penki šimtai tūkstančiai vyrų ir moterų. O širdies ligas visų pirma sukelia stresas. Didelis stresas taip pat siejamas ir su vėžiniais susirgimais, insultais, opomis, kolitais, padidėjusia skydliauke, odos ligomis ir išsekimu, migrenos sukeltais galvos skausmais, artritu ir daugeliu kitų gyvybei pavojingų ligų.

Atpraskime nuo streso

Vienintelė gera žinia yra ta, kad dar niekas negimė su stresu. Ar matėte kada įtampos kamuojamą kūdikį? Streso kaip atsako į situaciją išmokstame gyvendami, išmokstame iš savo patirties ir veikiami aplinkos. O jeigu jau sugebėjome išmokti reaguoti į situacijas stresu, galime lygiai taip pat išmokti reaguoti į jas pozityviai ir ramiai.

Kita vertus, stresas nėra absoliučiai neigiamas dalykas. Vieninteliai visiškai jokio streso nepatiriantys žmonės yra tie, kurie jau ilsisi kapuose. Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis. Taigi esama ir gero streso, kurį garsus Amerikos psichologas Abrahamas Maslou (Abraham Maslow, 1908–1970) yra pavadinęs „geruoju, gydomuoju stresu" (eustress), ir blogo, kuris žalingas sveikatai. Geras stresas suteikia jėgų, skatina entuziazmą ir sveiką profesinį jaudulį. Blogas stresas vargina, erzina ir liūdina. Šis stresas sukelia jausmą, kad esame visiškai užversti darbais.

Kontrolė

Esminis dalykas siekiant kontroliuoti stresą yra kontrolės subjektas, – tai, ką dar vadiname kontrolės lokusu. Savo gyvenimu ir savimi esame patenkinti tiek, kiek sugebame kontroliuoti įvykius, aplinkybes, situacijas. O kontrolės trūkumas ar iš išorės (neapmokėtos sąskaitos, sveikatos ir kitos problemos, vadovai) primesta kontrolė kelia nepasitenkinimą. (Visa tai jau palietėme 2 skyriuje.)

Štai asmeninis gyvenimas, darbas: didžiausią ramybę ir pasitenkinimą kelia tos sritys, kurias galime kontroliuoti, daryti įtaką įvykiams.