Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Trečias būdas, kuriuo išmokstama neigiamų įpročių modelių ir baimingų reakcijų, yra pavieniai traumuojantys įvykiai.

Pėdsaką psichikoje gali palikti net vienintelis daug baimės sukėlęs įvykis – pavyzdžiui, jeigu vaikystėje žmogus skendo ar krito, visą likusį gyvenimą jis veikiausiai jaus neracionalią vandens arba aukščio baimę. Šios baimės psichologijoje vadinamos fobijomis.

Ugdydamiesi pozityvią asmenybę, privalote išvalyti savo pasąmonę, todėl pažinkite visas ten slypinčias baimes ir jas pašalinkite. Galite, pavyzdžiui, išpasakoti jas geram draugui ar sutuoktiniui, jei reikia, pasikonsultuokite su psichologu arba psichiatru.

Antras didysis neigiamų įpročių modelis, kurių išmoksta vaikai, yra skatinimas . Tėvai vaikui jį įdiegia nuolat kartodami: „Jau geriau tu padaryk, ką mes sakome, kitaip tavęs nemylėsime. "

Kai tėvai savo meilę vaikams dovanoja priklausomai nuo poelgių arba pasiekimų, vaikui užsifiksuoja tik viena: „Manęs nemyli, todėl būsiu saugus tol, kol elgsiuosi taip, kaip nori mano mamytė ir tėvelis. Dėl šios priežasties privalau elgtis taip, kaip reikalauja jie. Privalau daryti tai, ko nori jie. Privalau, privalau, privalau..."

Šis modelis pasireiškia baime būti atstumtam. Ši baimė yra antroji iš didžiųjų suaugusių žmonių nesėkmių priežasčių.

Jei augdami gavote vien sąlygotą meilę, tai suaugę nuolat perdėtai rūpinsitės, ką apie jus manys kiti: sutuoktinis, viršininkas, draugai.

Čia svarbus žodis „perdėtai". Visiškai normalu ir įprasta paisyti kitų žmonių nuomonės ir jausmų. Būtent ši atida ir pagarba kitų nuomonei tvirtai, tarsi klijai, laiko visuomenę. Kitu atveju aplink viešpatautų chaosas. Tačiau kai toks dėmesys tampa pernelyg aštrus, jis, kaip baimės, žmogų sukausto, šis tampa nebepajėgus savarankiškai rinktis, spręsti ir elgtis, nes jam būtina gauti leidimą, kad ir ko jis ketintų imtis.

Kiekvieną kartą, kai situacijoje reikalinga kitų žmonių nuomonė, derėtų savęs paklausti „Ką aš iš tiesų noriu daryti? Kas mane labiausiai pradžiugintų?" ir patiems priimti sprendimą.

Šis blogų įpročių modelis fiziškai pasireiškia įtampa kaklo bei pečių srityje ir skausmais nugaros apačioje. Paprastai fiziniai pojūčiai atsiranda tuomet, kai jaučiamos perkrovos, kai įtampa tokia, tarsi kas būtų ginklą į galvą nutaikęs, kai yra per daug darbų arba per mažai laiko. Pagrindinės fizinio skausmo priežastys yra įtampa ir pervargimas. Tie patys veiksniai vėliau gali tapti psichosomatinių ligų priežastimis.

Moterų baimė būti atstumtoms paprastai pasireiškia depresija, užsisklendimu ir fiziniais simptomais. Vyrų gretose skatinamasis blogų įpročių modelis dažniausiai pasireiškia vadinamuoju „A tipo elgesiu". Šio elgesio šaknys tradiciškai slypi tėvo ir sūnaus arba tėvo ir dukters santykiuose. Šis elgesys reiškiasi tuomet, kai vaikui atrodo, kad jis (ji) iš tėvo niekuomet nepatyrė reikiamo kiekio ir reikiamos kokybės meilės.

Berniukai šį nesąmoningą tėvo meilės siekimą suaugę pakeičia nesąmoningu viršininko meilės siekimu. Tuomet A tipo elgesys pasireiškia perdėtu viršininko pritarimo ieškojimu. Išskirtiniais atvejais dėl šios priežasties vyras gali virsti darbo maniaku, jis ima rizikuoti ir savo sveikata, ir šeima, kad tik įtiktų viršininkui.

Prisimenu, kaip skausmingai išgyvenau savo tėvo mirtį. Man tuomet atrodė, jog niekada nieko nedariau tinkamai, kad pelnyčiau tėvo meilę ir pritarimą. Net ir praėjus keleriems metams po jo mirties, širdyje jaučiau tuštumą ir skausmą.

Ir štai vieną dieną prie pietų stalo apie tai papasakojau motinai. Ji nustebo, o paskui atsakė, kad neturiu pagrindo jausti tokio liūdesio – esą tėvas niekuomet nieko širdingai nemylėjęs, o visų pirma jis nemylėjęs savęs, tad meilės jis daugiau man duoti tiesiog negalėjęs... Kai tai pagaliau supratau ir kai su tuo susitaikiau, galėjau atsipūsti ir gyventi toliau.

Grupių savivoka versle

Kiekviena žmonių grupė, pradedant pora ir baigiant didelėmis organizacijomis, formuoja savo narių savivoką. Galima sakyti, kad tai yra visuotinė drauge esančių žmonių asmenybė, kolektyvinė sąmonė. Tai psichologinė organizacijos atmosfera. Be visa ko kita, ji parodo, ar individai, būdami organizacijos nariai, jaučiasi laimingi, ar jie didžiuojasi ir pasitiki savimi (arba priešingai) priklausydami šiai konkrečiai žmonių grupei.

Savivoką turi ir kiekviena pora. Savivoka yra tai, kaip jie, būdami kartu, mato save ir kaip jaučiasi. Visa tai, pavyzdžiui, išduoda bendras juokas arba juoko trūkumas būnant drauge. Neigiamos savivokos poros paprastai pasižymi nuolatiniais skundais, kritika ir ginčais.

Savivoką turi kompanijos, kiekvienas jų skyrius, valdyba, kiekviena žmonių grupė kompanijoje, net ir valytojų komanda, kuri į kompanijos patalpas ateina po darbo valandų.

Verslo grupių savivoką sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoji yra idealus įvaizdis – tai vizijos, vertybės, specifinės etinės normos ir misija. Tai pagrindinės gairės. Kai visos šios dalys yra aiškios, teigiamos ir jomis vadovaujasi organizacijos direkcija, tuomet kompanijos darbuotojai laimingesni, mąsto pozityviau, labiau pasitiki savimi ir žino, ko siekia.

Antroji kompanijos savivokos sudėtinė dalis yra kolektyvinis įvaizdis. Tai yra kompanijos vadovybės ir darbuotojų nuomonė apie save kaip apie visumą. Įvaizdį didele dalimi nulemia tai, kaip darbuotojai jaučiasi atlikdami savo darbą, vykdydami savo funkcijas kompanijoje. Ypač daug įtakos jų jausenai turi parduodamų produktų arba teikiamų paslaugų kokybė ir kompanijos vieta rinkoje.

Dirbdamas matau, kad klestinčių kompanijų darbuotojai atrodo laimingi, linkę bendrauti ir pasitikintys savimi. Ir atvirkščiai – jei kompanijai nesiseka, jei ją drasko vidiniai prieštaravimai, jos žmonės primena nuolat pralaiminčios futbolo komandos žaidėjus. Jie nelaimingi, nepasitiki savimi, regi vien neigiamas perspektyvas. Blogas emocijas jie išlieja vienas ant kito kritika, nusiskundimais ir apkalbomis.

Viena iš vadovo, arba komandos lyderio, užduočių yra palaikyti žmonių dvasią, todėl jis privalo nuolat priminti jiems, kad jie puikiai išmano savo darbą. Ieškodami paaiškinimų, kaip turėtų suprasti tai, kas vyksta aplinkui, visi žvelgia aukštyn. Vadovo užduotis yra nukreipti savo pavaldinių žvilgsnius į ateitį ir atitraukti juos nuo praeities.

Paskutinė organizacijos savivokos dalis yra savivertė – bendra įmonės idėjų suma, įmonės darbo rodikliai ir kiekvieno darbuotojo savijauta kolektyve, priklausanti nuo to, kaip su juo bendrauja vadovai ir bendradarbiai. Savivertę sustiprina vadybininkai, kurie nepaliauja girti ir skatinti žmonių. Tvirtos savivertės požymis yra optimizmas, energija, kūrybingumas, sugebėjimas bendromis jėgomis spręsti problemas, atsidavimas. Šią sudėtinę dalį sunkiausia tiek sukurti, tiek palaikyti, tačiau save gerbiantys žmonės, kuriems patinka būti aukščiausios prabos komandos dalimi, tampa didele galia konkurencijos sąlygomis. Jau patys žmonės yra laimėjimas, kuris telaukia išsipildymo.

Būdami geroje grupėje žmonės gali kurti nuostabiausius dalykus. Padėdami kitiems įgyvendinti savo galimybes, įgyvendinate drauge ir savąsias.

Didžiausia grėsmė

Daugiausiai rūpesčių žmogui gyvenime pridaro baimė. Baimė – mūsų laimės vagis. Ji mus priverčia tenkintis menkais rezultatais, neleidžia siekti tikrųjų savo tikslų. Baimė yra pagrindinė visų neigiamų emocijų, nelaimių ir žmogiškųjų santykių problemų priežastis.

Vienintelis geras baimės bruožas, jeigu taip apskritai galime sakyti, yra tas, kad baimės išmokstama. O jei taip, vadinasi, jos galima ir atsikratyti.