Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Įpročio dėsnis

Faktiškai visa, ką darome, darome vien iš įpročio. Dirbame, vairuojame, mąstome, bendraujame, leidžiame pinigus tik taip, kaip esame įpratę. Elgesys kiekvienoje gyvenimo srityje paremtas visais gyvenimo potyriais, sukauptais nuo vaikystės. Apie 95 procentai veiksmų yra automatinis ir nesąmoningas atsakas į fizinę ir žmogiškąją aplinką.

Didžiausi trukdžiai tobulėti yra mūsų įpročiai. Dėl šių kliūčių žmonės tarsi bėga vietoje, užuot ėję į priekį.

Įpročio dėsnis paaiškina, kodėl mes siekiame likti patogumo zonoje. Šios dėsnio analogas fizikoje yra pirmasis Niutono mechanikos dėsnis, kuris teigia, kad kūnas, esantis ramybės būsenos, yra linkęs toks ir likti, o judantis kūnas linkęs judėti, nebent juos priešingai veiktų išorės jėgos.

Tuo pačiu principu veikia ir žmogaus mąstysena ir elgsena. Žmogus nelinkęs keisti savo veiklos barų, nebent jį pastūmėtų išorinė jėga arba jo paties apsisprendimas keisti savo gyvenimą.

Kitaip tariant, žmogus linkęs dirbti tą patį darbą, bendrauti su tais pačiais žmonėmis, valgyti įprastą maistą, į darbą visuomet vykti tuo pačiu maršrutu, žiūrėti tą patį televizijos kanalą, skaityti tas pačias knygas ir gyventi vienodą gyvenimą.

Tačiau įpročiai yra gerai tol, kol jie naudingi, kol jie nuolat turtina ir gerina gyvenimą. Pakeisti juos arba apskritai jų atsikratyti reikia tuomet, kai jie tampa pagrindinėmis laimės kliūtimis.

Tarkime, žmonės turi įprotį nuolat vėluoti į susitikimus ir vėlintis atlikti užduotis. Tačiau sektis gali tik punktualiems ir patikimiems žmonėms. Tokiais kiti gali pasikliauti. Žmonės, kuriems sekasi, vykdo savo įsipareigojimus. Jie gerbia kitų laiką, dėl šios priežasties stengiasi aplinkinių neapkrauti papildomais rūpesčiais. Kiti turi „televizijos" arba „laikraščio" įpročių. Jie kasdien praleidžia begalę valandų žiūrėdami televizorių arba skaitydami laikraščius. Neretai jie abu šiuos „darbus" atlieka vienu metu.

Tačiau patys pavojingiausi įpročiai yra mąstymo įpročiai, stereotipai. Kaip rašė Šekspyras: „Nieko nėra bloga nei gera – visa tai gimsta žmogaus galvoje." Žmogus gyvena minčių pasaulyje. Niekas aplink neturi jokios kitos prasmės, išskyrus tą, kurią daiktams ir reiškiniams suteikiame savo mintimis. Jeigu pakeistume mąstymą, pakeistume ir gyvenimą.

Sėkmė ir nesėkmė, laimė ir nelaimė didžiąja dalimi priklauso nuo įpročių, automatinių reakcijų į aplinkos įvykius, situacijas. Pakeisti savo įpročius, kurie tik trukdo tolesniems tikslams, yra vienas sunkiausių dalykų gyvenime, tačiau ir vienas svarbiausių – nuo jo priklauso viso gyvenimo kokybė. Susiformuoti blogus įpročius yra lengva , bet gyventi su jais sunku. O štai gerus įpročius susiformuoti yra sudėtinga , tačiau gyventi su jais paprasta.

Praktikos dėsnis

Kaip visų įpročių išmokstame, taip jų galime ir atsikratyti – štai jums gera naujiena.

Jeigu norite, galite pasikeisti. Praktikos dėsnis sako, kad visos mintys ir visi veiksmai, kuriuos kartoji pakankamai dažnai, tampa įpročiais. Įpročius, kurie atrodo reikalingi jūsų „idealiajam aš", galite įsidiegti. Taip auga asmenybė.

Kadangi asmens vidinis pasaulis atsispindi išorinio pasaulio įvykiuose, pradėjus konstruktyviau mąstyti ir elgtis, pradeda keistis, kartais net stebėtinai, ir aplinkui esantys žmonės bei situacijos.

Vienas mano bičiulis buvo įsivėlęs į keblią teismo bylą dėl verslo. Kuo labiau jis pyko, tuo tvirčiau spyrėsi ir tuo neracionaliau veikė atsakovai ir šių advokatai.

Pagaliau mano bičiulis nusprendė pakeisti savo mąstymą. Jis sąmoningai prisivertė nebegalvoti apie visą situaciją. Kai kalba vis dėlto pakrypdavo ton pusėn, jis neleisdavo sau įsijausti arba nusiminti. Jis viską paprasčiausiai paliko savieigai.

Praėjus kelioms dienoms po mano bičiulio sprendimo nebegalvoti apie bylą, jam paskambino atsakovas, atsiprašė už visus nesusipratimus ir blogą elgesį ir pasiūlė priimtiną sprendimą. Taigi teismas dar neprasidėjo, o byla buvo išspręsta taikiai. Panašių pavyzdžių galima pateikti daugiau. Jie rodo, kaip galime išorines aplinkybes keisti „iš savo vidaus".

Sugebėjimas kontroliuoti mąstymą ir mintyti tokias mintis, kurios generuotų laukiamus rezultatus, yra didelis žingsnis kelyje į asmeninę laisvę ir laimę.

Emocijų dėsnis

Emocijos – varomoji minčių jėga. Emociškai nuspalvintos mintys kur kas stipresnės. Jos yra tarsi elektros srovė arba ugnis – gali padėti, gali ir pakenkti.

Emocijų dėsnis teigia, kad 100 procentų visų sprendimų ir vėlesnių veiksmų priklauso nuo jausmų. Buvo sakoma, kad žmogus yra „didžiai jausminga būtybė, kurios veiksmus 90 procentų sąlygoja jausmai, o 10 procentų – logika". Ne. Žmogus yra visiškai nuo jausmų priklausoma būtybė. Viskas, ką mes darome, turi tam tikrą emocinį pamatą.

Kol to nesuvokiau, manydavau, kad įvairiose gyvenimo situacijose elgiuosi arba logiškai, arba praktiškai, arba racionaliai. Tačiau sužinojęs apie emocijų dėsnį supratau, kad iš tiesų tebuvau savųjų jausmų vergas, kad savo sprendimus darydavau be jokios kritikos paklusdamas jų balsui.

Dabar pasakysiu svarbų dalyką: yra tik dvi pagrindinės emocijų kategorijos – tai troškimas ir baimė. Beveik viską, ką darome ir ko daryti vengiame, nulemia arba viena, arba kita emocija, nors dažniausiai tai būna baimė.

Daugelį žmonių įvairiausios baimės sukausto. Bijomasi neturto ir praradimų. Bijomasi kritikos ir nepritarimo. Bijomasi silpnos sveikatos. Bijomasi išnaudojimo. O labiausiai bijoma nesėkmės ir atstūmimo, todėl veikiau pasirenkama gyventi „ramų gyvenimą tylioje neviltyje", negu rizikuoti susigrumti su savosiomis baimėmis. Dauguma žmonių taip nugyvena visą gyvenimą.

Kuo labiau ko nors trokštame arba bijome, tuo didesnė tikimybė, kad tai gyvenime realizuosis. Mintis, kurios nesustiprina jausmas, nepajėgi padaryti nė menkiausios įtakos įvykiams ar aplinkybėms. O emocija be kelrodės minties sukelia vien neviltį.

Štai kodėl itin svarbu stengtis mąstyti apie tai, ko trokštame, ir vengti mąstyti apie tai, ko bijome. Laimingi ir sėkmės lydimi žmonės suvokia, kokią galią turi jų mintys, todėl stengiasi, kad jos būtų pabrėžtinai teigiamos ir konstruktyvios. Žmogaus protas – galingas įrankis, tad privalu jį tvirtai kontroliuoti, kad jis nuolat linktų norima kryptimi, antraip jis tik atitolins nuo visų troškimų.

Trys esminės pokyčių sąlygos

Siekiant susiformuoti naują savivoką, privalu įvykdyti tris esmines sąlygas. Jos lemia naują gyvenimo kryptį. Pirmiausia reikia nuoširdžiai norėti pasikeisti. Be to, reikia degti troškimu pasiekti daugiau, nei esate pasiekę iki šios akimirkos.

Neretai žmonės manęs klausia, kaip jie galėtų pakeisti kitus . Tuomet aš jiems primenu, kad pradėti keistis galima tik trokštant to, o troškimas yra grynai asmeninis dalykas. Juk neįmanoma ko nors norėti už kitą žmogų, neįmanoma už kitą sukurti tikslų. Iš esmės tai reiškia tik tiek, kad centrinė permainų proceso dalis yra žmogus ir kad visi išoriniai pokyčiai prasideda nuo jo, nuo vidinių pokyčių.

Čia verta prisiminti tokį anekdotą: „Kiek psichiatrų prireiks pakeisti vieną elektros lemputę?" Į šį klausimą atsakoma taip: „Pakaks vieno, tačiau lemputė turi iš tikrųjų norėti būti pakeista."

Antra, reikia būti pasiruošusiems keistis. Daugelis kalba, kad jie nori keistis, tačiau nesiryžta palikti senojo gyvenimo, atikratyti sukauptos naštos. Būna, žmonės trokšta gyventi sveikai, tačiau negali mesti rūkyti. Kiti svajoja apie finansinę sėkmę, tačiau nenori linksmų vakarėlių su draugais iškeisti į darbą.