– Panašiai kaip „Battlestar Galactica“, – pasakė Bobis.
– Pirma ar antra serija? – paklausė Kovačas.
– Antra, žinoma, – suprunkštė Bobis. Jis linktelėjo į Kovačo rankose laikomą įtaisą. – Taigi, čia tai?
– Čia? – Kovačas pakėlė įtaisą prie lūpų, papūtė, ir baisus kleketuojantis garsas nuaidėjo per rūsį. – Maniau, kad galiu patobulinti trimitą, – pasakė. – Ką padarytų Stivas Džobsas? Jis išimtų tris vožtuvus ir paliktų tik vieną.
Senis paspaudė raudoną mygtuką. Nieko neįvyko, bet aš nevalingai apsižvalgiau, tikėdamasis, kad sudrebės pusrūsio sienos.
– O dabar man beliko išsiaiškinti tą dalį, kaip jis sukels pasaulio pabaigą.
Stojo tyla, paskui prabilo Bobis:
– Otai, prašau pasakyti, juk neatvykai čia kaip apsimetėlis, teigdamas man, kad ištobulinai…
– Teoriškai! – protestavo senis. – Ištobulinau jį teoriškai!
– Tu įžeidei mano tėtį, – tęsė Bobis, – nesvarbu, kad tai, ką sakei, tiesa. Bet svarbiausia, bijau, kad mus skiria didelė filosofinė praraja pasaulio pabaigos klausimu. Pirma, – jis atsistojo, nusipurtė kelnes ir įsmeigė žvilgsnį į senį, – yra žmonių, nedidelė saujelė, kuriuos aš išgelbėčiau. Matai, kai kalbame apie apokalipsę, aš tvirtai laikausi humanistinės tradicijos.
Stojo sekundė tylos, Kovačas pažvelgė į mano sūnų – mačiau, kaip kažkas formuojasi jo lūpose, argumentai, kontrargumentai, klausimai, ką gi Bobis ketinąs išgelbėti ir kodėl, ir kokia būtų to prasmė, – bet jam dar nespėjus nieko pasakyti aš prapliupau juoktis ir toliau juokiausi, kai pačiupau Kovačą už kupros, jis išmetė įtaisą, o aš užstūmiau jį laiptais aukštyn ir išbrukau lauk pro duris.
– Tikrai buvau keistas vaikas, – sako Bobis, sėdėdamas šalia manęs prie stalo ir apžiūrinėdamas įtaisą.
Jis lanko mane su žmona Ana Marija ir savo sūnum, mano anūku , Luku visada dukart per metus – per Kalėdas ir sykį liepos mėnesį – savaitę per mano gimtadienį. Bobis gyvena už milijonų mylių nuo manęs. Iš tiesų gali sakyti, kad Bobis – Bobis, apie kurį pasakojama šioje istorijoje, – seniai miręs, iškeliavo su tais gyvenimais, kuriuos nugyvena tavo vaikas, ir visi tie žmonės – kas jis buvo nuo gimimo iki paauglystės, kol tapo suaugusiu vyru, kiekvienas vaikas, kurį mylėjau, – jau palaidoti ir nebepasiekiami tam Bobiui, koks jis yra dabar. Tą patį mąstau ir žvelgdamas į Luką kaskart, kai jie čia vieši, – koks jis yra ir koks nebebus, kai kitąsyk atskris didžiausią tolybę iš Australijos.
– Ši pasaulio pabaigos istorija, – sako Bobis, atkimšdamas alaus butelį, – tokia keista.
Jo žodžiai lyg atsiprašymas, ir aš žiūriu į savo sūnų – su džinsais, mėlynais marškiniais, sportbačiais, kuriuos nuspyrė čia pat po stalu virtuvėje, kur didumą vakarų praleidžiame gerdami vyną arba lošdami kortomis, – ir iš visų galių stengiuosi neprašyti jų pasilikti dar savaitę, dar bent kelias dienas, išgalvodamas nebūtas istorijas, visokiausius dalykus, kurių išties nedarau, – bičiulius, damas, sportavimą, išvykas į operą, į Las Vegasą – gyvenimą, kurį pramaniau, kad Bobis nesikrimstų dėl to, ką pasirinko, man žingsnis po žingsnio traukiantis jam iš kelio.
– Ne, – sakau, – tu visai nebuvai keistas. Buvai tobulas vaikas.
Amžiaus pabaigos ( pranc. ). – Čia ir toliau vert. past.
Psichikos ir judėjimo sutrikimas – ligonis būna susijaudinęs arba nejudrus, netgi visiškai sustingęs (nejuda, nekalba).
Vengrijos fašistinė partija, veikusi 1939–1945 m. Vadovas – F. Salašis (Szálasi). Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo uždrausta, o 1944 m. kovą, Vokietijos kariuomenei užėmus Vengriją, – vėl legalizuota.
Vengrija – maža šalis su dideliu Vengrijos dangumi ( vengr. ).
Béla Kun (1886–1938) – vengrų revoliucionierius. Vienas iš pagrindinių Vengrijos KP įkūrėjų (1918) ir Vengrijos sovietų respublikos (1919) organizatorių. Per Didįjį valymą suimtas ir nuteistas sušaudyti.
Miklós Horthy (1868–1957) – 1919 m. organizavo Nacionalinę armiją kovai su Vengrijos sovietų respublika;1920–1944 m. buvo Vengrijos regentas ir faktinis diktatorius.
Mátyás Rákosi (1892–1971) – aktyvus komunistinio judėjimo veikėjas, 1948–1956 m. vadovavo Vengrijos darbininkų partijai, 1945–1952 m. buvo Vengrijos ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, 1952–1953 m. – pirmininkas.
Kiaulienos kotletai ( vengr .).
Mihaly Munkascy (1844–1900) – vengrų tapytojas.
Janos Hunyadi (1407–1456) – Vengrijos karvedys.
Kopūstų troškinys ( vengr .).
Krapų sriuba ( vengr .).
Vengriškas saldus ir tirštas saldžiųjų paprikų, pomidorų ir maltų džio-vintų paprikų užgardas arba padažas ( vengr .).
Dėl Dievo ( vengr .).
Moliūgų patiekalas su krapais ( vengr. ).
Gėjus ( vengr .).
Paskutinis (malonės) smūgis ( pranc .).
Nilašiai – Sukryžiuotųjų strėlių partija, salašistai.
Varškės spurgų ( vengr .).
Tirštos uogienės ( vengr .).
Kotletus ( vengr .).
Maltinius ( vengr .).
Nuodytojų ( rus .).
Drontai – stambūs, apie 20 kg sveriantys paukščiai, gyvenę Indijos vandenyne, Mauricijaus saloje. Visiškai išnaikinti 17 a., kai į salą atsikėlė žmonės.