Хун Ин - K - meilės menas

Betgi, pagalvojo jis, tikriausiai čia vėl tik krūva kiniškų prietarų, visai nemoksliškų ir neracionalių, nors ir egzotiškų. Tie jo nesuvaldomi orgazmai – jie tikrai bus mėnesių susilaikymo padarinys. Na, nuo šiol žiūrėsim, ar jis prilygs šitai išsimokslinusiai kinei.

Lin žvilgtelėjo ir, nutraukdama minčių vilkstinę, tarė, kad motina jai sakiusi, jog tarp lyčių esama nelygybės: vyriškasis kanalas esąs per siauras, kad iš moters lengvai ištrauktų in energiją, o moteris galinti siurbti jang visu vidumi. Tai todėl tik nedaugelis vyrų gali perprasti meną. Jei vyras tą kanalą atvertų labiau, naudos būtų abiem pusėms.

– O šis vakaras buvo nuostabus. Tu nėkart neišliejai. Toje slaptoje knygoje parašyta, kad įsiskverbęs ir neišliejęs sėklos vienąkart vyras tampa stipresnis, dukart – pašviesėja jo akys, triskart – neserga nepagydomomis ligomis, keturiskart…

Abu prapliupo juoktis, bet jis paragino:

– Nagi, toliau!

– Gerai, leisk man peršokti, – pasakė Lin, – juk netiki. Dvylika kartų – tampi nemirtingas!

– O Dieve, verta pasistengti, – teištarė Džulianas. Pats suprato, kad per paskutinę treniruotę tiesiog buvo per daug mieguistas, tad leido Lin elgtis kaip tinkamai. Visiškai išsibudinęs jau tiesiog nebeįstengė susitvardyti. – Bet jei vyras neprieina iki galo, kam, po galų, jam reikalingas seksas? – paklausė jis.

– Kad patenkintų moterį, vyras visad turi būti žvalus. Taip parašyta senovinėse kinų knygose, – užjaučiamai atsakė Lin.

– Vadinasi, lytinių santykių tikslas yra moteriškasis malonumas, – nustebo Džulianas.

Apie tokią nelygiateisišką, moterį centru laikančią seksologiją jis girdi pirmą kartą. Atrodo, kad vyriškasis šovinizmas kinų visuomenėje prie miegamojo durų sustoja. Miegamajame jang tenka derintis prie in. Pildamasis dar vieną taurę vyno jis tiesiai paklausė:

– O kiek orgazmų patyrei šiandien pati?

– Kiek? Moteris, išmananti meilės meną, neskaičiuoja. – Kai būdavo užsimenama apie jos pačios patirtį, ji ir toliau susigėsdavo. – Man šiandien orgazmas buvo visa diena. – Tarsi prisiminusi kažką, kas buvo pernelyg gera, kad būtų tiesa, atsiduso: – Aš sklendžiau nelyg debesis, vėjo genamas vis aukščiau ir aukščiau – pirmąkart gyvenime; tai buvo tarsi nemirtingas yris aukštyn. Betgi pakaks apie tai, Džulianai. Tiesiog pasidžiaukime vienas kitu.

Ji padėjo valgomąsias lazdeles ir meiliai sužiuro.

Džulianas nesusilaikė nuo minties, kad maža tėra dalykų pasaulyje, kurie būtų geresni už šį kiniškąjį meilės meną. Išvydęs jos žvilgsnį, sugriebė ranką. Taip, jis nori ja džiaugtis toliau, net po šitos sekinančio mylėjimosi dienos, nori pavalgęs vėl vestis ją laiptais aukštyn į lovą. Paleisti jos rankos negalima – Lin gali pasigrobti tamsa. Gyvenimas jos draugėje šitoks geras. Tas meilės menas – nesvarbu. Na ir kas, jei erotiniuose menuose jis bus įveiktas kinės – bus pirmas taip sutriuškintas anglas.

Šį kartą abu buvo ramesni. Nusirengė neskubėdami, apsikabino. Būta vidurnakčio, todėl kambarys rodėsi vėsesnis, nors šildymas ir buvo įjungtas. Lin vis bandė apkloti jį antklode, bet Džulianas nusiklodavo – turėjo matyti jos kūną. Dėl to paties šviesas pareikalavo palikti įjungtas. Jis prisiminė anas namie matytas stambiakaules moteris, tas mergaites, kurios lytiškai subręsdavo taip anksti, paskui pirma laiko suaugdavo ir išstorėdavo; Lin buvo moteriška, bet liekna. Jis nesuvokė, kaip rytietės kūne gali derėti abu bruožai.

Džulianas pajuto, kad dabar jie vienas kitam labai pažįstami, artimi. Ko vienas ar kitas nori, atspėdavo iš vienintelio žvilgsnio, judesio ar ypatingo garso.

– Na, tai pamokyk mane, kaip neprieiti iki galo, – paprašė jis.

Lin, apsivijusi jo kaklą rankomis, pasakė to nežinanti, nes ji ne vyras.

– Tai pavadinta „Baltojo buliaus pažabojimu“. Esama patarimo, kaip tai daryti, tačiau jei vyras nesimoko pats, nepadeda jokie patarimai.

Bet jei Džulianas nusiteikęs mokytis, pridūrė, turėtų būti lengviau.

– Iš kur tu žinai? – paklausė jis.

– Na, tiesiog jaučiu, – vėl nuraudo Lin. – Bet šiandien buvo kas kita. Nuo dabar praktikuosimės kartu, gerai? Daoistinė klasika teigia, kad jei pasiseka dvylika kartų, net pagyvenęs vyras gali išsaugoti jaunatviškumą.

– Na jau, gyventi amžinai aš nenoriu. Noriu sustoti prie tavęs, prie K!

Lin susijuokė.

– Tai ne apie dvylika moterų. Tai apie mylėjimąsi dvylika kartų kasnakt!

Džulianas prisiminė Rodžerį Frajų, kurį laikė savo dvasiniu tėvu. Skaitydamas dailės istorijos paskaitas Kembridže, Frajus pareiškė, kad norėtų, jog visą semestrą būtų galima paskirti kinų menui. Nuo gyvulinių raižinių ant bronzinių Čou vazų, kurių išraiškos galia einant laikui, regis, tik stiprėja, jį apimanti pagarbi baimė; Vakarų misionieriai niekuomet nesupratę kinų požiūrio į blogį – tas esąs pusiau rimtas, pusiau lengvabūdis, užtat krikščioniški baisūnai juoko niekuomet nekelia. Kaip pasiekta tokia tobula pusiausvyra? Gal liejyklos savininkas su žmona buvo pasirengę šokti į išlydytą metalą, kad liejiniams suteiktų tobulą in ir jang dermę?

Jei kalbėtume apie gyvenimo meną, kinai už meną nusiteikę atiduoti gyvybę. Pagaliau jis suvokė ironiškąją Rodžerio išvadą.

Atrodė, Lin dar buvo pasilikusi jam akibrokštų. Dabar tu jau truputį žinai apie kiniškąją sekso filosofiją ir truputį apie vyro ir moters dermę. Ta pati tiesa taikytina tiek menui, tiek žmonėms. Nori šokti su manim į liepsnas? Kad susijungtų in ir jang? Išdrįsi?

Sekso akibrokštais Džulianas mėgavosi visą gyvenimą. Jo meilužės britės ir prancūzės sujaudintos temokėdavo išlementi „Aš tave myliu.“ Koks vaizduotės nebuvimas! Dabar jis susitiko su senovės Rytais – Lin. Nuo to sutankėjo pulsas.

Jis bučiavo ją visą. Įsigavo vidun. Kadangi Lin klūpėjo viršuje, kojomis apglėbusi per klubus, matė, kaip jai susijaudinus persimainė krūtys: jos kabėjo lyg kiniški terakotos puodukai, speneliai su dailiais rusvai rožiniais galiukais kyšojo lyg maži dangtelių kauburiai. Jis, regis, visą gyvenimą praieškojo spalvos – spalvos, nenusakomos žodžiais. Motinos studijoje sienos buvo nukabinėtos nesuskaičiuojama daugybe nuogalių, bet moters krūties spenelių spalva kaži kodėl buvo ne ta, jam kažkodėl nepatiko. Bet tik iki šiol. Sulig kiekvienu jųdviejų kūnų krustelėjimu ratilai aplink Lin krūtų spenelius darėsi būtent tokios spalvos. Žvilgėjo smulkučiais prakaito lašelyčiais. Atsidusęs jis vieną apžiojo – tas paburko. Stiprėjant geismui, ji užsimerkdavo, ir būdavo matyti tamsių, tankių blakstienų eilė. Jos ausys buvo mažytės, kaklas dailus ir ilgas. Reikia liautis žiūrėjus, kitaip nuo veido vaizdo, sumišusio su jos orgazmo pakilumu, jis nesusiturės.

Lin, delnais uždengusi jam akis, švelniai krimstelėjo ausį.

– Lėčiau, laikyk, – pasakė.

Bet taip tik dar labiau jį pakurstė. Kurgi ne, žabok baltąjį bulių! Kaipgi kas galėtų jį pažaboti su šita moterimi?

Mintys veik akimirksniu nuskaidrėjo. Jis visuomet bijodavo, kad moteris neimtų per daug rimtai žiūrėti į santykius. Šiam mielam padarėliui, besirangančiam jam ant krūtinės, jo tereikia tik seksui – jis naudojamas kaip sekso objektas. Jai tereikia tik kad in susilietų su jang – kad ji būtų jauna ir graži. Ši mintis apramino – pagrobti iš jo laisvės Lin nemėgins, nuostabu!

Lin mygo jį kojomis, jos kūnas tebetrūkčiojo, pelėkautai viduje tebebuvo suspausti, nors jis ir ruošėsi bliūkšti. Atrodo, likusią naktį teks miegoti šitaip.