Даниэла Стил - Dabar ir amžinai

Kone nevalingai Džesės žvilgsnis nuslydo prie nedidelio jo portreto, kurį buvo nutapiusi prieš keletą metų. Paveikslas kabojo virš židinio, iš jo Džesikai švelniai šypsojosi Janas. Kur jis? Staiga ji skaudžiai prisiminė tą jausmą, kurį patyrė žiūrinėdama Džeiko vidurinės mokyklos nuotraukas, kai, šeimai gavus telegramą iš laivyno, tvarkė jo daiktus. Taip šypsomasi tada, kai jau viskas baigta.

— Džesika?

Ji pakėlė siaubo kupinas akis, ir Filipui suspaudė širdį. Ji atrodė taip susisielojusi, taip sutrikusi, jos mintys klajojo. Jis matė, kaip ji žiūrėjo į nedidelį aliejiniais dažais tapytą portretą ir akimirką jos veidas įgavo sielvartingą gedinčios našlės išraišką... Veidas žmogaus, kuris neįstengia suprasti, sielvarto užlietos akys. Kokia nemaloni istorija. Jis nukreipė akis į langą, tikėdamasis, kad ji per tą laiką susitvardys. Bet Džesikai nereikėjo tvardytis. Emocijas ji iki galo suvaldė, bet viską pasakė jos akys. Jis nežinojo, ar dabar ji jau pasirengusi viską išgirsti, bet privalėjo jai papasakoti. Viską.

— Džesika, tavęs laukia nemenki rūpesčiai.

Ji pavargusi nusišypsojo ir nusibraukė nuo skruosto paklydusią ašarą.

— Na, atrodo, švelniai tariant. O kas šiaip naujo?

Filipas nekreipė dėmesio į jos menką pastangą pajuokauti. Jis norėjo viską išdėti ir baigti šį pokalbį.

— Aš iš tiesų nemanau, kad jis tai padarė. Bet jis prisipažįsta, kad vakar po pietų pasimylėjo su moterimi. Taip sakant... na, turėjo su ja lytinių santykių. — Jis įsmeigė žvilgsnį į savo dešinį kelį, stengdamasis nemalonius žodžius sulieti į vieną menkai suprantamą skiemenį.

— Suprantu.

Bet iš tiesų ji nesuprato. Ką čia suprasti? Na, Janas su kažkuo pasimylėjo. Ir tas kažkas kaltina jį prievartavimu. Kodėl ji nieko nejaučia? Ją tarsi milžino kepurė prispaudė kažkoks netikėtas atbukimas. Ne, ne pyktis, ne kas nors kita, tiesiog pajautų praradimas. Ir gal gailestis Janui. Bet kodėl ją ištiko ši nejautra? Gal dėl to, kad jai teko išgirsti tai iš Filipo, kuris jai svetimas. Cigaretės filtras pradegė, ji užgeso rankoje, bet Džesė tebelaukė, ką dar pasakys Filipas.

— Jis tvirtina, kad vakar per pietus per daug išgėrė, o tu turėjai parskristi tik vėlai vakare. Dar sakė, kad tavęs kelias savaites nebuvo, o jis visgi vyras... verčiau jau aš tau šito neatpasakosiu. Restorane pastebėjo merginą, ir po kelių kokteilių ji atrodė visai neprasta.

— Ir jis ją pakabino? — Džesei atrodė, kad kažkas kitas taria už ją tuos žodžius, ji juos girdėjo, bet nejuto, kaip juda lūpos. Niekas neveikė: nei jos protas, nei širdis, nei burna. Ji kone isteriškai nusijuokė pagalvojusi, kas būtų, jeigu jai prireiktų į tualetą: ji tikriausiai apšlapintų visą šią zomšinę kėdę ir nė nesusivoktų, kad tai padarė. Jautėsi tarsi perdozavusi novokaino.

— Ne, ne, jis išėjo iš restorano ketindamas važiuoti namo ir toliau rašyti knygą, tačiau pakeliui turėjo dar sykį pravažiuoti pro Enriko restoraną, o stabtelėjus prie šviesoforo ji kaip tik stovėjo prie kampo. Ir net nežinodamas kam jis pasisiūlė pavėžėti. Kai įlipo, ji visai nebuvo tokia jau patraukli, buvo kur kas vyresnė, negu jam iš pradžių pasirodė. Pareiškime policijai parašiusi esanti trisdešimties, bet Janas tikina, kad mažiausiai trisdešimt septynerių ar aštuonerių. Ji nurodė viešbučio Turgaus gatvėje adresą, neva ten gyvenanti, ir Janas sako, kad kai pakvietė išgerti, jam jos tiesiog pagailo. Tad pakilo su ja į viršų, išgėrė, — kambaryje ji turėjo pusbutelį burbono, — jam mušė į galvą, ir jis... jie... santykiavo. — Valdas krenkštelėjo ir nusukęs akis į šalį kalbėjo toliau. Džesikos veide nesimatė jokios išraiškos. Cigaretės filtrą tebelaikė suspaudusi rankoje. — Janas tikina, kad nieko daugiau ir neįvyko. Šiurkščiai tariant, jis užsimovė kelnes ir išėjo namo. Nusiprausė po dušu, nusnaudė, pasidarė sumuštinį ir nuvažiavo į oro uostą pasitikti tavo lėktuvo. Tai ir visa istorija, Jano istorija. — Tačiau iš jo balso Džesė suprato, kad ne visa.

— Skamba be galo banaliai, Filipai. Bet nė kiek nepanašu į prievartavimą. Kuo paremti kaltinimai?

— Jos pasakojimu. Negali pamiršti, Džesika, koks šiais laikais tas prievartavimo reikalas. Juk šitiek metų moterys rėkdavo, kad jos prievartaujamos, o pasirodę teisme vyrai pateikdavo joms smarkiai kenkiančius pareiškimus. Asmeniniai tardytojai atskleisdavo tariamai pritrenkiantį faktą, kad ieškovė nebuvusi nekalta, ir tą pat akimirką vyrai būdavo išteisinami, bylos nutraukiamos, o moterys apgėdinamos. Dėl daugelio priežasčių daugiau taip nebūna. Visai nesvarbu, kas iš tiesų atsitiko. Dabar policija ir teismai atsargesni, labiau linkę patikėti moterimis, elgtis su auka kur kas pagarbiau. Visa tai puiku, ir seniai jau metas... Išskyrus tuos atvejus, kai moteris pasirodo su kirviu, pasiruošusi triuškinti, kai ji primeluoja, ir kokiam nors doram vaikinukui gerokai nepasiseka. Taip, kaip anais laikais kartais padorios moterys neretai nukentėdavo, dabar kartais nepasiseka kokiam... na, sudorojamas koks padorus vyrukas.

Džesika nesulaikė šypsenos. Filipas buvo toks neapsakomai padorus. Ji neabejojo, kad jis mylisi su savo žmona nenusimovęs „Brooks Brothers“ kelnaičių.

— Atvirai sakant, Džesika, manau, atsitiko taip, kad Janas pateko į nagus ligotai nelaimingai moteriai. Ji su juo pasimylėjo, o paskui pavadino tai išprievartavimu. Janas tikina, jog ji stengėsi sugundyti jį, tvirtino dirbanti bare, kur aptarnauja pusnuogės moterys, bet tai netiesa. Galbūt ji žaidė su juo kokį patologišką psichologinį žaidimą. Ir Dievas žino, kiek kartų ji jau yra tai dariusi, tiek subtiliais būdais, tiek grasindama ar kaltindama. Nors akivaizdu, kad į policiją iki šiol ji niekuomet neidavo. Manau, įrodyti, jog ji meluoja, bus labai sunku. Be teismo tikrai neapsieisi. Prievartavimą sunku įrodyti, tačiau ne lengviau įrodyti ir kad prievartos nebuvo. Jeigu ji atkakliai spiriasi, apygardos prokuroras privalo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Akivaizdu, kad šios bylos inspektorius tiki šios moters istorija. Tad mes spąstuose. Jei dėl kokių nors priežasčių jie nuspręs, kad nori Jano galvos, byla turės keliauti į prisiekusiųjų teismą.

Abu ilgai tylėjo, paskui Filipas atsiduso ir vėl prakalbo:

— Perskaičiau policijos protokolą — moteris tvirtina, kad jis pasisiūlė pamėtėti ir ji paprašiusi pavežti atgal į darbą. Ji sekretorė Van Neso viešbutyje. Užuot vežęs ten, jis nuvežė ją į tą viešbutį Turgaus aikštėje ir ten jie paskutinį sykį išgėrė. Turint galvoje šią istorijos dalį, Janui dar pasisekė, kad jis neapkaltintas pagrobimu. Na, bet jis privertęs ją santykiauti tiek normaliu būdu, tiek... nenatūraliais būdais. Štai kodėl pripaišoma antras bei trečias kaltinimai prievartavimu ir vienas kaltinimas smurtu. Nors tikiuosi, kad pastarąjį kaltinimą atmes, nes nesama medicininio jo įrodymo.

Filipas šnekėjo apie detales taip pasibaisėtinai dalykiškai, kad Džesika pajuto, jog ją pykina. Jai atrodė, tarsi plauktų per sirupą, viskas aplink taip prislopinta, taip tiršta ir nerealu. Jai norėjosi nusigremžti tuos žodžius nuo odos su peiliu. „Nenatūraliais būdais“. Kokiais nenatūraliais būdais?

— Dėl Dievo meilės, Filipai, ką turi galvoje sakydamas „nenatūraliais“? Janas lovoje visiškai normalus. — Filipas paraudo. Džesė ne. Dabar ne metas paisyti davatkiškumo.

— Oralinė kopuliacija ir sodomija, tai sunkūs nusikaltimai, juk žinai.

Džesika papūtė lūpas, atrodė įširdusi. Kažin ar oralinė kopuliacija tokia jau nenatūrali.

— Aiškių sodomijos įrodymų nesama, bet nemanau, kad šis kaltinimas bus atmestas. Kaip sakiau, visų pirma klausoma jos, tik paskui jo. Deja, man dar nespėjus ten nuvykti, Janas bylos inspektoriui prisipažino santykiavęs su moterimi. Jis neprisipažino dėl oralinės kopuliacijos ar sodomijos, bet jam reikėjo išvis neprisipažinti su ja santykiavus. Tikrai gaila, kad jis tai padarė.