Даниэла Стил - Namas

Sara linktelėjo galvodama apie Filą. Ketverius metus ji prašė, maldavo ir spaudė, o dabar jau jaučia nuoskaudą. Jau dvi dienos iš jo nė pyptelėjimo. Jis akivaizdžiai savęs nespaudžia, turbūt nė negalvoja apie ją.

Filas galiausiai paskambino vakare, kai Sara viena kino teatre pažiūrėjo filmą. Filmas buvo niekam tikęs, o kukurūzų spragėsiai pasenę. Kai suskambo telefonas, ji gulėjo ant lovos — vis dar su drabužiais ir gailėdama savęs.

— Labas, pupa, kaip sekasi? Skambinau anksčiau, bet tavo telefonas buvo išjungtas. Kur buvai?

— Kine. Nesąmonė. Vienas iš tų kvailų užsienietiškų filmų, kur nieko nevyksta, o žmonės kino salėje knarkia, todėl nieko nesigirdi. — Jis nusijuokė iš tokio filmo nupasakojimo. Atrodė esąs geros nuotaikos. Pasakė, kad smagiai leidžia laiką su vaikais.

— Ačiū už skambutį Padėkos dieną, — įgėlė Sara. Jeigu jau ji blogos nuotaikos, tai ir jis neturėtų džiūgauti. Sara dar labiau suirzo jausdama, kad jis visai patenkintas, nors jos nėra šalia.

— Atsiprašau, mažute. Ketinau paskambinti. Bet buvo vėlu. Su vaikais iki antros nakties buvome diskotekoje. Mobilųjį palikau viešbučio kambaryje, o kai grįžau, jau buvo per vėlu skambinti. Kaip praėjo Padėkos diena?

— Puikiai. Su senele pasikalbėjome apie įdomius dalykus, jos vaikystę. Taip retai pasitaiko. Buvo smagu.

— O ką veikei šiandien? — Lyg skambintų vienam iš savo vaikų, o ne mylimai moteriai. Užuomina apie diskoteką, kurioje jis buvo Padėkos dienos vakarą, taip pat neliko nepastebėta.

Sara nesijautė Filo gyvenimo dalimi — bent jau svarbia dalimi. Ir dabar jis paskambino tarsi iš pareigos. Sara jautėsi pernelyg nusiminusi, kad džiaugtųsi šituo skambučiu. Atvirkščiai, tik dar labiau nuliūdo, nes vėl aiškiai pajuto, ko tarp jų nėra ir turbūt niekada nebus. Ji Filui tik moteris, su kuria galima praleisti savaitgalius. Sara norėjo daugiau. Jis — ne. Taisykles diktavo jis.

— Buvau pasižiūrėti parduodamų butų, — negyvu balsu atsakė ji.

— Čia dabar? — nustebo Filas. Sarai juk nebūdinga galvoti apie tai, kur ji gyvena. O butai San Franciske brangūs. Akivaizdu, kad jai sekasi geriau, nei jis manė. Naujiena Filui padarė įspūdį.

— Na, mane skatino mano sofa ir nudžiūvusios kambarinės gėlės, — atkirto Sara ir nusijuokė pati iš savęs.

— Gali nusipirkti naują sofą ir išmesti gėles, o ne pirkti butą. Sakyčiau, gana radikalus sprendimas dėl kelių nudžiūvusių augalėlių.

— Pamaniau, būtų smagu pasižiūrėti, — nuoširdžiai prisipažino Sara.

— Ar buvo?

— Tiesą sakant, ne. Galima sakyti, pasijutau prislėgta. Bet aš nusprendžiau, kad tikrai noriu kraustytis. Nekilnojamojo turto agentė sako, kad iki Kalėdų ką nors rasime.

— Tik palik tave vieną kelioms dienoms — tuoj prisigalvosi visokių šunybių. — Filas ją erzino, todėl Sara nesivargino jo pataisyti. Ją paliko ne „kelioms dienoms“. Dabar jie nesimatė jau be dviejų dienų dvi savaites — dėl atostogų ir jo išvykos su vaikais, į kurią ji negalėjo važiuoti dėl to, kad jis vieną savaitę išbuvo Niujorke darbo reikalais, ir dėl protu nesuvokiamos taisyklės matytis tik savaitgaliais. Kol galiausiai susitiks, praeis dar viena savaitė. Velniai rautų, kodėl nesuapvalinus iki mėnesio, norėjo pasakyti Sara. Galima pamanyti, kad jis nori kažką įrodyti, nors iš tiesų taip nėra. Toks jau tas Filas.

— Na, tik nesikraustyk, kol aš negrįžęs. Dabar turiu bėgti pažiūrėti, kaip laikosi vaikai. Jie apačioje mirksta karštoje vonioje su keliais berniukais iš koledžo.

O su kuo vonioje mirksta jis? Sara negalėjo apie tai negalvoti. Tačiau iš tiesų tai nė nebuvo svarbu. Svarbu tik tai, kad jis karštoje vonioje ar bet kur kitur ne su ja. Juodu gyveno atskiruose pasauliuose, ir Sara nuo to jau pavargo. Be Filo ji jautėsi tokia vieniša, ypač per atostogas.

Tą naktį Sara miegojo neramiai, pabudo šeštą valandą ir, pamiršusi, kad dabar šeštadienis, pradėjo ruoštis į darbą. Kiek vėliau prisiminė, tada vėl atsigulė. Dar dvi dienos, kol pagaliau bus galima sprukti į savo kabinetą. Ji jau peržiūrėjo visus parsineštus dokumentus, peržvelgė visus skelbimus apie parduodamus butus laikraščiuose, pamatė visus filmus, kuriuos norėjo. Paskambino senelei, bet ji savaitgalį buvo užsiėmusi, o motinos matyti nenorėjo pati. Jei paskambintų ištekėjusioms draugėms, tik dar labiau susigadintų nuotaiką — jos visos laiką leido su vyrais ir vaikais, kurių Sara neturėjo. Kas atsitiko jos gyvenimui? Nejaugi per pastaruosius dešimt metų ji tik dirbo, prarado draugus ir įsigijo savaitgaliais pasirodantį draugužį? Moteris nebeišmanė, ką veikti laisvalaikiu. Reikėjo kažko imtis. Ji nutarė apsilankyti muziejuje, ir važiuodama ten pasuko Skoto gatve. Taip nutiko visai netyčia — Sara tiesiog pasuko vairą ir suprato, kad važiuoja visai šalia to namo. Dabar, žinant, kad jį pastatė jos prosenelis, o senelė vaikystėje čia gyveno, pastatas Sarai tapo dar svarbesnis. Ji vis galvodavo, kas tą namą galiausiai nupirks, ir tikėjosi, kad naujieji šeimininkai jį mylės, kaip namas ir nusipelno.

Sara pagavo save galvojant apie architektų porelę, su kuriais supažindino Maržorė. Kažin kaip jiems sekasi Venecijoje ir Paryžiuje. Paskui ir pati susimąstė, ar nevertėtų kur nors išvažiuoti, gal net nuvykti į Europą. Jau senokai ten nebuvo. Sara nemėgo keliauti viena. Pagalvojo, kad reikėtų ką nors pakviesti važiuoti kartu, gal Filą. Ji vis mėgino užpildyti gyvenimo spragas, kad jis įgautų prasmę. Atrodė, kad nežinia kur, nežinia kada, nežinia kaip jos gyvenimo variklis ėmė ir sustojo. Dabar Sara mėgino jį vėl užvesti, bet nežinojo, kaip tai padaryti.

Kurį laiką Sara be tikslo slampinėjo po muziejų žiūrėdama į paveikslus, kurie iš tiesų jai nelabai rūpėjo, o paskui lėtai važiavo namo, vis dar mąstydama apie kelionę į Europą, tik susigriebė, kad vėl važiuoja pro Stenlio namą. Sara sustojo, išlipo iš mašinos ir kurį laiką nustebusi žiūrėjo į pastatą. Staiga jai atėjo į galvą pati kvailiausia mintis. Tiesiog beprotiška. Filas nors kartą buvo teisus. Užuot nusipirkusi naują sofą ir išmetusi kambarines gėles, ji ketino pirkti butą. Tai būtų šiokia tokia investicija. Bet šitai — tiesiog juodoji skylė. Toks projektas surytų ne tik Stenlio jai paliktus pinigus, bet ir visas santaupas. Tačiau jei tai, ką sakė Maržorė, yra tiesa, paprastas nedidelis namukas Pasifik Heitso rajone kainuotų tiek pat, o čia juk tikras istorinis paminklas — pačios Saros istorijos. Šį namą pastatė jos prosenelis, čia gimė jos senelė. Mylimas ir gerbiamas draugas gyveno užsidaręs šio namo palėpėje. O jeigu jau taip norisi kokios užduoties, tai šitoji yra pati didžiausia, kokia tik gali būti.

— Ne! — garsiai pasakė sau Sara atsegdama rankinę. Joje susirado raktus, užlipo pagrindiniais laiptais, pažvelgė į sunkias duris iš bronzos ir stiklo ir jas atrakino. Rodėsi, kad daug stipresnė už ją jėga stumia ir verčia žengti vidun. Sara pasijuto lyg pagauta šėlstančios upės srovės, iš kurios niekaip negali ištrūkti. Ji lėtai įėjo į didžiulį prieškambarį.

Kaip Maržorė ir sakė, viskas tiesiog tviskėjo švara. Blizgančios grindys, popietės šviesoje blyksintys sietynai, spindintys marmuriniai laiptai. Bjaurus senas kilimas nuimtas, bet bronziniai kilimo laikikliai palikti. Turėklai nublizginti. Namas buvo švarus, tačiau liko visos jo bėdos — senoviniai elektros laidai, metų metus nekeisti vamzdžiai. Virtuvę reikės perkelti į kitą aukštą, o šildymo sistemą pakeisti. Be to, ir liftas jau bemaž aštuoniasdešimties metų. Išskyrus grindis ir senovinius raižinius, name nebuvo beveik nieko, kam nereikėtų ypatingo dėmesio. Džefas Parkeris sakė, kad namą galima sutvarkyti už pusę milijono dolerių, jei žmogus dalį darbo atliktų pats ir atidžiai sektų, kam leidžia pinigus. Tačiau Sara juk nieko neišmanė apie namų restauravimą. Ji pati gyveno dviejų kambarių bute ir net nesugebėjo jo prižiūrėti. Ką ji sau mano? Sara stovėjo galvodama, kad tikriausiai ėmė ir išprotėjo. Gal tikrai taip nutiko iš vienatvės, o gal dėl ginčų su Filu dėl laiko, praleidžiamo kartu, gal kaltas nepakeliamas darbo krūvis, Stenlio netektis ar per didelis palikimas. Tačiau dabar ji tegalėjo galvoti apie tai, kaip padalyti pinigus: sumokėti paveldėtojams du milijonus už namą, atidėti du šimtus tūkstančių paskolai, tuomet dar liktų penki šimtai penkiasdešimt tūkstančių dolerių namui atnaujinti.