Даниэла Стил - Namas

O Sara ėmė jaustis per sena santykiams beveik be jokių įsipareigojimų. Savaitgaliais jie bendravo ir dalijosi lova. Bet daugiau jų niekas nesiejo. Kartais moteriai imdavo atrodyti, kad jie jau per ilgai tiesiog susitikinėja. Jai jau trisdešimt aštuoneri, ji jau tiek laiko susitikinėja su daugybe žmonių: būdama paauglė, studentė, teisės studentė, jauna teisininkė, o dabar jau įmonės partnerė. Ji daro karjerą, tačiau vis dar palaiko tokius pat santykius kaip studijuodama Harvarde. Sara negalėjo nieko pakeisti, nes Filas buvo užsispyręs ir nustatęs griežtas ribas. Jis visada turėjo tvirtą nuomonę dėl to, ko nori iš jųdviejų santykių. Tačiau kai tas pats truko jau kelintus metus iš eilės, Sara ėmė jaustis lyg įklimpusi. Niekas nesikeitė — nei pirmyn, nei atgal. Tiesiog sustojo vietoje, o ji seno. Sarai tai atrodė keista. Bet ne jam. Filas manė vis dar tebesąs berniukas ir tuo džiaugėsi. Sara nenorėjo vaikų ar santuokos, bet tikrai troško daugiau, nes Filas jai patiko; negana to, tam tikra prasme Sara jį mylėjo, nors ir žinojo, kad kartais jis būna savanaudis, kad gali būti arogantiškas ir net pasipūtęs, o pirmenybę teikia kitiems dalykams nei ji. Tačiau tobulų nebūna. Sarai visada buvo svarbiausia jai rūpintys žmonės. Filui svarbiausias buvo jis pats. Jis vis primindavo Sarai, kad pagal saugumo instrukciją lėktuvuose visada pirma reikia pačiam užsidėti deguonies kaukę, tik tada padėti kitiems. Pirmiausia pasirūpinti savimi. Visada. Jis tai laikė gyvenimo pamoka ir šitaip pateisindavo savo elgesį su kitais. Filas šią teoriją dėstydavo taip, kad atrodė neverta ginčytis, todėl Sara nesivargindavo. Tiesiog jie buvo skirtingi. Kartais ji pagalvodavo, kad galbūt tai yra esminis vyrų ir moterų skirtumas, o ne jo vieno išskirtinis bruožas. Sunku pasakyti. Tačiau buvo akivaizdu, kad Filas savanaudis, visada pirmiausia rūpinasi savimi ir daro tai, kas geriausia jam. Kaipgi tada prašysi iš jo daugiau.

Papusryčiavęs Filas išėjo rūpintis savo reikalais, o Sara paklojo lovą. Jis užsiminė, kad nakvos čia ir kitą naktį, todėl ji pakeitė patalynę ir vonioje padėjo švarių rankšluosčių. Paskui išplovė indus ir nuėjo parsinešti drabužių iš valyklos. Kaip ir visi vieniši dirbantys žmonės, ji niekada neturėdavo laiko tai padaryti darbo dienomis. Namų ruošos moteris galėdavo imtis vienintelę dieną per savaitę — šeštadienį. Kaip ir Filas. Tik Sarai būtų patikę tai daryti kartu. Filas garsiai nusikvatojo, kai Sara apie tai užsiminė, tiesiog nuleido juokais sakydamas, kad taip elgiasi susituokę žmonės, o jie juk nesusituokę. Jie buvo viengungiai, jis dažnai pasakydavo tai aiškiai ir garsiai. Atskirai skalbdavo drabužius, atskirai dirbdavo namų ūkio darbus, gyveno atskirus gyvenimus atskiruose butuose, miegojo atskirose lovose. Jie susitikdavo gerai praleisti poros dienų, bet ne iš dviejų gyvenimų padaryti vieną. Jis dažnai tai kartodavo. Sara suprato skirtumą, bet tuo nesidžiaugė. O Filas, atvirkščiai — džiaugėsi. Net labai.

Grįžusi iš valyklos, Sara sudėjo skalbinius į vietą, tada nuėjo į fotografijos parodą muziejuje. Nusprendė, kad paroda graži ir įdomi. Jai norėjosi pasidalyti įspūdžiais su Filu, bet žinojo, kad jis iš proto dėl muziejų nesikrausto. Paskui Sara išėjo pasivaikščioti po Žaliosios prieplaukos parką, šiek tiek prasimankštinti ir pakvėpuoti grynu oru, o pakeliui namo dar užsuko į parduotuvę nupirkti maisto produktų, taigi grįžo šeštą valandą vakaro. Sara nutarė paruošti vakarienę, paskui jie su Filu gal išsinuomos filmą ar net nueis į kiną. Pastaruoju metu abu mažai laiko praleisdavo draugų kompanijoje. Dauguma Saros draugų buvo susituokę, turėjo vaikų, o Filas juos laikė be galo nuobodžiais. Jam patiko jos draugai, tačiau jis negalėjo pakęsti jų gyvenimo būdo. Visi žmonės, su kuriais juodu susipažino pradėję draugauti, dabar jau buvo sukūrę šeimas. O Filas sakydavo, kad neįmanoma palaikyti protingo pokalbio, kol draugų mažametis ar naujagimis klykia, nes nori valgyti arba jam skauda ausį. Jis kartodavo, kad savo jau yra atsiėmęs. Jo draugai buvo panašaus amžiaus arba jaunesni vyrai, kurie niekada nebuvo vedę arba jau seniai išsiskyrė ir tuo džiaugėsi. Jie pyko ant buvusių žmonų arba vaikų, kuriuos neabejotinai sugadino netikusios motinos, ir siuto dėl mokamų alimentų, nes jiems visada atrodė, kad atiduoda per daug. Jie visi sutartinai tikėjo buvę apgauti ir buvo pasiryžę daugiau nepasiduoti. Filas Saros draugus laikė pernelyg šeimyniškais, nors iš pradžių juos mėgo, tuo tarpu Sarai atrodė, kad jo draugai yra per daug paviršutiniški ir ciniški, taigi su žmonėmis jie bendravo ne per daugiausia. Sara pastebėjo, kad dauguma Filo amžiaus vyrų dabar susitikinėja su gerokai jaunesnėmis moterimis — bemaž perpus jaunesnėmis už ją ir visiškai kitokiomis nei ji. Taigi pastaruoju metu juodu su Filu laiką leisdavo tik dviese, ir kol kas taip abiem buvo gerai, nors nuo išorinio pasaulio jie ir atsiskyrė. Dabar ir vienas, ir kitas vis rečiau matėsi su draugais.

Filas su savaisiais susitikdavo darbo dienomis — sporto salėje ar bare. Tai buvo dar viena priežastis, kodėl jis taip neturėdavo laiko susitikti su Sara darbo dieną ir neleisdavo jai kėsintis į jo nepriklausomybę. Filas visai neslėpė, kad nori bendrauti su draugais, nesvarbu, ar Sarai jie patinka, ar ne. Darbo dienų vakarai priklausė jam.

Filas nepaskambino visą šeštadienį, todėl Sara nutarė, kad jis užsiėmęs, ir pati taip pat neskambino. Žinojo, kad atlikęs visus darbus jis atvažiuos. Vyrukas pasirodė pusę aštuonių, apsivilkęs mėlynus džinsus ir juodą megztuką aukšta apykakle — taip atrodė seksualiau nei bet kada. Sara buvo bebaigianti ruošti vakarienę ir vos įžengusiam pro duris Filui padavė taurę vyno. Jis nusišypsojo, pabučiavo ją ir padėkojo.

— Vaje, kaip tu mane lepini... Nuostabiai kvepia... Kas vakarienei?

— Keptos bulvės, Cezario salotos, kepsnys ir sūrio tortas. — Tai buvo Filo mėgstamiausi patiekalai, tačiau jie viliojo ir pačią Sarą. Be to, ji nupirko butelį prancūziško Bordo vyno. Šis jai patiko labiau nei „Napa Valley“ rūšies.

— Nieko sau! — Filas gurkštelėjo vyno ir sučepsėjo, o po dešimties minučių abu susėdo prie sukriošusio Saros valgomojo stalo. Jis niekada neniurzgėjo dėl prastų jos baldų — atrodo, jų nė nepastebėdavo. Užtat labai išgyrė jos paruoštą vakarienę. Kepsnį Sara buvo iškepusi taip, kaip jam labiausiai patiko — apskrudino nei per daug, nei per mažai. Filas gėrėdamasis užsipylė jos paruošto grietinės ir česnakų padažo ant keptų bulvių. Kartais Sarai išties patikdavo šeimininkauti. Net Cezario salotas pavyko paruošti nuostabiai skanias.

— Oho! Na ir vakarienė! — Filui maistas labai patiko, ir Sara jautėsi pamaloninta. Jis dažnai sakydavo malonius žodžius, sugebėdavo pagirti, ir Sarai tai labai patiko. Motina jai visą gyvenimą tik priekaištavo, o tėvas paprastai būdavo per daug įkaušęs, kad išvis ją pastebėtų. Todėl moteriai buvo labai svarbu, kad kas nors jaustų dėkingumą už tai, ką ji daro. Filas dažniausiai sugebėdavo parodyti esąs dėkingas.

— Tai ką šiandien nuveikei? — linksmai paklausė ji paduodama jam gabalėlį sūrio torto. Sarai daug labiau patiko šokoladinis, tačiau Filui ji visada pirkdavo sūrio. Žinojo, kuris jo mėgstamiausias. — Ar nusipirkai padangas ir padarei viską, ką norėjai? — Ji numanė, kad taip ir nutiko, nes jo nebuvo devynias valandas. Tikriausiai spėjo viską atlikti iki grįždamas pas ją vakarienės.

— Tu nepatikėsi, niekaip nepatikėsi, koks tingus šiandien buvau. Grįžau namo, susiruošiau, bet galiausiai ėmiau žiūrėti kažkokį kvailą seną filmą apie gladiatorius. Ne „Spartaką“, o kažkokią labai nevykusią jo versiją. Sėdėjau gal tris valandas, o tada baisiai aptingau. Truputį pamiegojau. Tada paskambinau keletui žmonių. Nuėjau parsinešti drabužių iš valyklos ir netyčia sutikau Deivą Makersoną — metų metus nebuvau jo matęs. Tai va, papietavome, o paskui nuvažiavome pas jį ir žaidėme vaizdo žaidimus. Jis neseniai persikraustė į fantastišką namą netoli prieplaukos, su vaizdu į visą įlanką. Išmaukėme butelį vyno, o paskui grįžau čia. Padangas nusipirksiu kitą savaitę. Žinai, šiandien buvo viena iš tų dienų, kai nieko doro nenuveikiau, bet buvo gera. Kaip malonu vėl susitikti su Deivu. Nė nežinojau, kad praėjusiais metais jis išsiskyrė. Dabar turi labai mielą merginą. — Filas linksmai nusijuokė, o Sara stengėsi į jį nespoksoti. — Ji maždaug tokio amžiaus kaip vyriausias jo vaikas. Tiesą sakant, gal net metais jaunesnė. Senąjį namą Tiburone jis atidavė Šarlenai, bet naujasis man kur kas labiau patinka. Stilingesnis, modernesnis, o Šarlena visada buvo tikra kalė.