Даниэла Стил: Širdies plakimas

Kai jis tik atvyko į Kaliforniją, skausmingai išgyvenantis sielvartą dėl to, kad jį paliko Leslė ir vaikai, įpuolė į glėbį vienai režisierei. Romanas truko šešetą mėnesių ir vos jo nepražudė. Ji įsikraustė gyventi pas jį ir užvaldė jo gyvenimą, kviesdavo paviešėti draugus, apstatė baldais butą, tvarkė jo gyvenimą, kol jis pasijuto tarsi smaugiamas. Ji buvo studijavusi Kalifornijos universitete Los Andžele, mokiusis aspirantūroje Jeilyje, nuolat kalbėdavo apie daktaro laipsnį, užsiėmė „rimtais filmais“ ir nuolat kalė jam, kad Gyvenimas neatitinka jo lygio. Ji šnekėdavo apie jo televizijos filmą tarsi apie kokią ligą, nuo kurios jis tučtuojau pasveiktų, jeigu tik leistųsi jos gydomas. Ji nekentė vaikų ir vis nustumdavo į šalį Bilio berniukų nuotraukas. Sunku patikėti, bet jam prireikė net šešių mėnesių tam, kad išdrįstų įkvėpti ir jai pasipriešinti. Prireikė šešių mėnesių, nes ji buvo puiki lovoje, elgėsi su juo tarsi su šešiamečiu tomis akimirkomis, kai jam siaubingai reikėjo globos, ir jam tai patiko, be to, žinojo viską apie televizijos verslą Los Andžele. Tačiau kai ji Biliui pareiškė, kad turėtų liautis kalbėjęs apie savo vaikus, tiesiog juos pamiršti, jis mėnesiui išnuomavo vieno aukšto namą Beverli Hilso viešbutyje, davė jai raktą, palinkėjo gerai praleisti laiką ir nesivarginti jam skambinti ir pranešti, kai susiras butą. Tą pačią popietę pergabeno jos daiktus į namą ir paskui nesusitiko su ja ketverius metus, kol susidūrė apdovanojimų ceremonijoje, kur ji apsimetė jo nepažįstanti.

Vėliau bendraudamas su moterimis jis sąmoningai stengdavosi, kad tai vyktų be širdies skausmo, lengvai. Aktorės, būsimos žvaigždės, statistės, modeliai, merginos, kurios tiesiog norėjo gerai praleisti laiką, kai jis būdavo laisvas, kurios mielai nueidavo su juo į atsitiktinį vakarėlį tomis jo gyvenimo valandėlėmis, kai jis nebūdavo užgultas didžiausio streso, ką nors keisdamas savo filme, bet jos nieko daugiau iš jo nenorėjo. Tiesiog įsprausdavo jį tarp kitų vyrų savo gyvenime ir, regis, visai nesirūpino, jei jis nepaskambindavo. Retkarčiais kuri nors pagamindavo jam vakarienę, arba pagamindavo jis, nes buvo puikus virėjas, o tas, kurios mokėjo elgtis su vaikais, kartais pakviesdavo drauge nuvykti į Disneilendą, kai į miestą atvykdavo berniukai. Tačiau labiausiai jam patikdavo vienam pačiam bendrauti su vaikais, kai šie atvykdavo jo aplankyti į Kaliforniją.

Ne taip seniai Bilis užmezgė romaną su viena iš savo televizijos filmo aktorių. Silvija buvo daili mergina iš Niujorko, filme ji vaidino vieną iš pagrindinių vaidmenų. Pirmą kartą po tikrai ilgo laiko jis leido sau prabangą užmegzti kažkokius santykius su žmogum, kuris su juo dirbo. Tačiau Silvija pasižymėjo įspūdinga išvaizda ir atsispirti jai buvo tikrai sunku. Ji atkeliavo į jo serialą metų metus vaidinusi vaikiškus vaidmenis ir dirbusi modeliu, pozavusi žurnalo Vogue viršeliui, metus Paryžiuje dirbusi Lacroix studijoje bei šešis mėnesius Los Andžele vaidinusi nedidelius vaidmenis vienas už kitą labiau nepavykusiuose filmuose. Ji buvo gana nebloga aktorė, o tai stebino, ir miela mergina, šio jos bruožo neįstengė nuslėpti net ir filmavimo kameros, ir Bilis net pats nustebo, kad ji taip jam patiko. Patiko. Jis jos nemylėjo. Meilę jis pasiliko Adamui ir Tomiui, kurie dabar buvo vienas devynerių su puse, kitas septynerių. Silvijai buvo dvidešimt treji, ir kartais jam atrodydavo, kad ji irgi elgiasi kaip vaikas. Sykiu su meilumu joje derėjo toks paprastumas ir naivumas, kad tai jį ir sujaudindavo, ir pralinksmindavo. Nepaisant visos gyvenimiškos jos patirties, visų devynerių metų vaidybos ir modelio darbo, Silvija, atrodė, įstengė išlikti visiškai nepaveikta ir labai naivi, kas ir džiugino, ir erzino vienu metu. Ji vienaprasmiškai nesuprato visų tų politinių žaidimų, kurie virė už filmo scenų. Kai kurie jos suvaidinti epizodai buvo tobuli, bet ji nesunkiai tapdavo gyvenimo persisotinusių moterų, kurios vaidindavo sykiu su ja, auka. Biliui tekdavo ją nuolat perspėti budriau saugotis tų žaidimų, kuriuos anos žaisdavo, bei nemalonumų, kurių paslapčia jos stengdavosi jai pridaryti. Tačiau jos vaikiškumas tiesiog leisdavo jai viso to išvengti. Ji puikiai mokėjo linksmintis pati, kai Bilis per smarkiai užsiversdavo darbais ir nepasirūpindavo, ar ji maloniai leidžia laiką. Taip būdavo ištisas savaites, nes jis kaip tik ketino įvesti į filmą du naujus veikėjus ir žiūrovams nesitikint pašalinti vieną ankstesnį. Jis paprastai stengdavosi iš visų jėgų, kad filmas nenusibostų, siekdavo išlaikyti žiūrovų susidomėjimą be paliovos vingiuodamas siužetą.

Tad trisdešimt devynerių jis tapo dieninių muilo operų karaliumi, ką akivaizdžiai liudijo palei jo kabineto sieną ant lentynos išrikiuota Emmy apdovanojimų eilutė. Tačiau jis, kaip visados, nekreipė į juos nė mažiausio dėmesio, kai grįžęs į savo kabinetą ėmė žingsniuoti galvodamas apie tai, kaip šios dienos seriją vaidinantys aktoriai sureaguos į netikėtus paskutinės minutės pakeitimus. Dvi iš moterų paprastai sutikdavo juos visiškai ramiai, bet vienas vyrukas dažnai sumaišydavo žodžius, kai Bilis juos pakeisdavo paskutinę akimirką, tarsi pakeitimai jį būtų per smarkiai nervinę. Jis jau vaidino filme porą metų, ir Bilis ne kartą pagalvodavo, kad reikėtų jį pakeisti. Tačiau jam patiko tas žmogiškumas, kurio šis suteikdavo filmui, bei įtaigi vaidyba, kai aktorius tarsi pats patikėdavo tuo, ką kalbėdavo.

Šis filmas, atrodė, nemažai reiškė milijonams žiūrovų visose Jungtinėse Valstijose, ir tiesiog negalėjai atsistebėti tuo srautu laiškų, nuolat plaukiančių Biliui, aktoriams ir prodiuseriams. Aktorių trupė ir visa filmavimo komanda per metų metus tapo tarsi viena šeima, ir filmas visiems jiems reiškė be galo daug. Jis tapo daugelio pavydėtinai talentingų žmonių namais ir gyvenimo būdu.

Tą popietę jo mieloji Silvija turėjo vaidinti Vonos Viljams vaidmenį. Ji — pagrindinės filmo veikėjos Helenos gražuolė jaunesnė sesuo. Voną jos svainis įviliojo į meilės romaną ir dar pripratino prie narkotikų, bet šeimoje niekas to nežino, o mažiausiai nutuokia jos sesuo. Vona įsipainiojusi į voratinklį, iš kurio, atrodo, neįstengia išsilaisvinti, o jos svainis Džonas ją vis tvirčiau laiko savo rankose, stumdamas į visišką pražūtį. Tos dienos serijos įvykiams pakrypus visiškai netikėtai, Vona taps nužudymo, kurį įvykdo Džonas, liudininke, o policija ims jos ieškoti dėl to, kad nužudytas prekiautojas narkotikais. Šis tiekdavo jai narkotikus nuo to meto, kai Džonas juos supažindino. Visą šią įvykių seriją buvo nelengva valdyti, tad Bilis stropiai prižiūrėjo autorius, pasiruošęs prireikus įsikišti pats. Tačiau kaip tik dėl tokių siužeto posūkių šis serialas gyvavo jau kone dešimt metų. Bilis buvo aiškiai patenkintas tuo, ką padarė ryte planuodamas tolesnius įvykius, tad atsisėdo į krėslą savo kabinete, užsidegė cigaretę ir gurkštelėjo garuojančios kavos iš puodelio, kurį sekretorė buvo ką tik pastačiusi prieš jį. Svarstė, ką pamanys Silvija apie scenarijaus pakeitimus, kuriuos jis ką tik įbruko jai pro jos persirengimo kambario duris. Nematė jos nuo praėjusios nakties, kai išėjo iš jos namų trečią ryto ir atvyko į savo kabinetą televizijoje, ketindamas imtis įgyvendinti sumanymą, kuris knibždėjo jo galvoje visą tą vakarą. Kai jis išėjo, Silvija miegojo. Užsuko namo tik nusiprausti po dušu ir persirengti prieš patraukdamas į darbą pusę penkių ryto. Pusę pirmos dienos atmosfera jo kabinete tebebuvo įelektrinta, o tada jis atsistojo ir užgesinęs cigaretės nuorūką nuskubėjo į studiją, kur režisierius atidžiai peržiūrinėjo paskutinę minutę atliktus pataisymus.