Сьюзен Филлипс - Amerikietiškieji kalneliai

Plodama Hanė mintyse kuždėjo padėkos maldą, kad jai pakako proto neversti Šantalės diriguoti liepsnojančiu skeptru. Su ugnimi Šantalė būtų pridariusi Paksavačio apygardai daugiau bėdų negu visa Viljamo Šermano armija.

Po dešimt minučių braudamasi per minią prie scenos mokyklos salėje Hanė tyčia apsimetė nepastebinti šeimų, būreliais pasklidusių po visą patalpą ir negalinčių atplėšti žėrinčių akių nuo merginų kino žvaigždžių apdarais, — visų tų apkūnių mamyčių ir plinkančių tėtušių, tetų ir dėdžių, močiučių ir senelių. Jei tik būdavo įmanoma, Hanė nekreipdavo dėmesio į šeimas. Niekada. Kai kuriuos dalykus labai sunku iškęsti.

Hanė pastebėjo Šėpą Votlį, apygardos šerifą, su dukterimi Amelija. Jį pamačius džiugus susijaudinimas dėl Šantalės pergalės šiek tiek apibluko. Vos vakar prie pagrindinių parko vartų Šėpas prisegė pranešimą, jog panaikinta teisė naudotis parku, ir uždarė jį amžiams — Hanė taip išsigando, kad kiaurą naktį nesumerkė akių. Dabar, kai Šantalė laimėjo konkursą, Hanė tarė sau, jog visa tai antraeiliai dalykai — ir kad uždarė parką, ir kad Disnėjaus žmonės neatsakė nė į vieną jos laišką. Kai tie televizijos agentai pamatys Šantalę, susižavės ja kaip ir konkurso teisėjai. Šantalė užkals didelius pinigus ir tada jos galės išpirkti parką.

Čia jos vaizduotė išsikvėpė. Jeigu Šantalė bus kino žvaigždė Kalifornijoje, kaip jos visos galės gyventi parke?

Pastaruoju metu Hanė įsitaisė bjaurų įprotį be perstojo dėl ko nors nerimauti ir iš paskutiniųjų stengėsi jo atsikratyti. Ji net išsipūtė iš pasididžiavimo, kai pamatė Šantalę besišnekučiuojančią su konkurso direktore ponia Monika Voring. Šantalė buvo tokia graži su balta suknele ir netikrų briliantų karūna ant juodų kaip varno sparnas plaukų; ji šypsojosi ir linksėjo pritardama viskam, ką sakė ponia Voring. Televizininkai tikrai nepajėgs jai atsispirti!

— Viskas puiku, ponia Voring, — pasakė Šantalė, kai Hanė priėjo arčiau. — Man nesvarbu, kokie bus pasikeitimai.

— Jūs miela mergina, be galo supratinga.

Monika Voring, liauna madingai apsirengusi moteris, konkurso direktorė ir drauge „Dandi“ universalinės parduotuvės atstovė, buvo tokia patenkinta Šantalės atsakymu, kad Hanei kaipmat kilo negerų įtarimų.

— O kas atsitiko? — Ji žengė į priekį suklususi ir virpčiojanti kaip pavojų pajutusio triušio nosis.

Neramiai žvilgčiodama tai į vieną, tai į kitą, Šantalė nenoromis atliko supažindinimo ritualą.

— Ponia Voring, čia mano pusseserė Hanė Mun.

Monika Voring šiek tik nustebo, kaip ir visi žmonės, pirmą kartą išgirdę tokį vardą.

— Koks keistas vardas!

Jeigu tikėtume Sofija, gimus Hanei slaugė pranešė Kerolainai, kad ši turinti mergytę, saldžią kaip medus, ir Kerolaina iškart nusprendė: šis vardas jai patinka. Tik gavusi gimimo liudijimą ir pirmą kartą pamačiusi išspausdintą mergaitės vardą ir pavardę Hanės motina suprato: šiek tiek prašovė.

Hanė nenorėjo suteikti pašaliniams dingsties įtarti jos motiną buvus kvaišą, todėl dažniausiai atsakydavo jiems taip, kaip atsakė dabar:

— Tai šeimos vardas. Jis visada atitenka vyriausiajai dukteriai. Viena Hanė Mun po kitos, ir taip nuo Pilietinio karo.

— Aišku. — Jeigu Monikai Voring ir pasirodė neįprasta, kad per šitokią įspūdingą kartų gausą nė viena iš gimdžiusių moterų nepasikeitė pavardės, ji nė nemirktelėjo. Atsigręžusi į Šantalę paplekšnojo jai per petį. — Dar kartą nuoširdžiausiai sveikinu, mieloji. O pirmadienį aš pasirūpinsiu pasikeitimais.

— Kokie tie pasikeitimai? — neleidusi poniai Voring pasišalinti paklausė Hanė.

— Hmm... Man jau moja Džimis Makalis ir jo draugai, — nervingai sumurmėjo Šantalė. — Einu su jais pasisveikinti.

Nespėjus Hanei jos sulaikyti, Šantalė paspruko. Ponia Voring žvilgtelėjo į Hanę.

— Aš jau išaiškinau Šantalei nedidelį nesusipratimą, bet norėčiau pasikalbėti su pačia ponia Buker.

— Mano tetos Sofijos čia nėra. Ji negaluoja... ėėė... žinote, tulžies pūslė, diegliai ir panašiai, todėl turėjo likti namie. Tam tikra prasme aš esu in loco parentis 7 , jeigu suprantate, ką turiu omenyje.

Patyrusios rankos paryškinti ponios Voring antakiai pašoko į viršų.

— Ar nesate per jauna būti in loco parentis ?

— Kai pastarąjį kartą šventėme mano gimtadienį, man suėjo devyniolika, — pareiškė Hanė.

Ponia Voring pažvelgė į ją gana skeptiškai, bet padėties neaštrino.

— Aš paaiškinau Šantalei, kad mums teko šiek tiek pakeisti prizą nugalėtojai. Kelionė su nakvyne į Čarlstoną lieka kaip buvusi, tačiau dalyvauti atrankoje į televizijos šou nereikės, mes pasamdysime limuziną, kuris nugalėtoją ir jos pasirinktą svečią pavežios po miestą, o tada bus nuostabūs pietūs keturių žvaigždučių restorane. Ir, žinoma, Šantalei atiteks įprastinis kosmetikos rinkinys iš „Dandi“ universalinės parduotuvės.

Palei sceną nuo gausybės žmonių buvo tvanku, bet Hanė pajuto, kaip jai per nugarą perbėgo šiurpas.

— Ne! Pagrindinis prizas — atranka į „Dešo Kugano šou“!

— Deja, tai nebeįmanoma. Ir turiu pasakyti, kad, „Dandi“ čia niekuo dėta. Veikiausiai laidos rengėjai buvo priversti susiaurinti programą, nors, esu tvirtai įsitikinusi, jie galėjo perspėti mane ne vakar po pietų, o šiek tiek anksčiau. Užuot, kaip nurodyta programoje, kitą trečiadienį važiavę į Čarlstoną, jie ketina būti Los Andžele ir ten surengti jau atsirinktų merginų finalinę peržiūrą.

— Vadinasi, į Čarlstoną jie nevažiuos? Šito negali būti! Tai kaip jie pamatys Šantalę?

— Man labai gaila, bet jie neatvyks pasižiūrėti į Šantalę. Surado užtektinai merginų Teksase ir atranką nutraukė.

— Kaip jūs nesuprantate, ponia Voring! Esu įsitikinusi, tam vaidmeniui jie tikrai pasirinktų Šantalę, jeigu turėtų progą nors kartelį į ją žvilgtelėti!

— Deja, aš nesu tokia įsitikinusi. Šantalė gana graži, tačiau norinčiųjų gauti tą vaidmenį buvo neįtikėtinai daug.

Hanė kaipmat šoko ginti pusseserės.

— Taip manote vien todėl, kad ji išmetė skeptrą? Dėl visko kalta aš. Juk ji gimusi būti aktore! Reikėjo leisti jai deklamuoti Dorybės monologą iš „Venecijos pirklio“, bet kur tau, aš priverčiau ją diriguoti ta kvaila lazda! Šantalė labai talentinga. Jos dievaitės — Katerina ir Odrė Hepburn. — Hanė suprato, kad elgiasi kaip pamišėlė, bet sustoti jau nepajėgė. Su kiekviena akimirka didėjo baimė. Konkursas buvo paskutinė padorios ateities viltis ir Hanė niekam neleis jos atimti.

— Aš jau kelis kartus kalbėjausi su filmo režisieriumi. Jie peržiūrėjo šimtus merginų, dabar liko tik pasirinkti kurią nors iš finalininkių grupės, kuri sukviesta į Los Andželą. Galimybė, kad būtų pasirinkta Šantalė, visiškai menka, — pasakė ponia Voring ir gražiose jos akyse šmėstelėjo nekantravimas.

Hanė sukando dantis ir tol stiebėsi ant pirštų galiukų, kol jos akys atsidūrė beveik tame pačiame lygyje su konkurso direktorės akimis.

— Tai, ką dabar pasakysiu, ponia Voring, jums bus maloni staigmena. Kišenėje aš turiu brošiūrėlę su konkurso sąlygomis.

Joje juodu ant balto parašyta, kad konkurso „Mis Paksavačio apygarda“ nugalėtoja pakliūva į „Dešo Kugano šou“ aktorių atranką, ir aš ketinu priversti jus šią sąlygą įvykdyti! Duodu laiko iki pirmadienio vidurdienio, kad Šantalė atsidurtų toje atrankoje. Antraip samdausi advokatą, o jis kelia jums bylą. Jis tikrai pareikš ieškinį „Dandi“ universalinei parduotuvei. O paskui ir visiems oficialiems Paksavačio apygardos asmenims, bent kiek susijusiems su šituo konkursu!